Prieš pat nelemtą pandemiją Berlyno kino festivalyje „Sidabriniu lokiu“ apdovanoti kino chuliganai režisieriai Benoît Delépine ir Gustave Kervern provokuoja pasijuokti iš pernelyg tikroviškų šiuolaikybės absurdų, kai gyvenimą, atrodo, valdo internetas ir jo algoritmai.
Kaip rašoma pranešime spaudai, tai, kas nutiko mažame Prancūzijos provincijos miestelyje, galėtų laisvai atsikartoti bet kur kitur. Apimta aistros vieniša mamytė Merė atsidūrė namudinės reikšmės sekso filme, kuris tuoj bus nutekintas, o jai svarbiausia, kad virtualioje premjeroje netyčia nesudalyvautų sūnus. Vienos žvaigždutės vertinimais kažkas šmeižia dorą pavežėją Kristiną – nors stengiasi iš paskutiniųjų, jos uberiniai reitingai beviltiškai žemi. Prasiskolinęs iki tuščių kišenių Bernardas stoja į kovą prieš feisbuką ir jo dukros patyčias socialiuose tinkluose.
Trys paprasti, naivūs, bet įsiutę ir užsispyrę piliečiai suvienija jėgas, kad atsikirstų nematomam monstrui – mūsų gyvenimus apraizgiusiam visagaliam internetui. Pilnu greičiu išnaudodami absurdišką, makabrišką, juodą humorą filmo režisieriai siautulingu stiliumi dalina atvirumo selfiukus provokuojančiai taikliose situacijose.
Sarkazmo ir absurdiškų situacijų nestokojančioje komedijoje be pagrindinių aktorių, taip pat išvysime vieną garsiausią prancūzų rašytoją Michelį Houellebecq. Pernai lietuviškai išleisto romano „Seratoninas“ autorius jau vaidino ankstesniame režisierių filme ir šįkart pasirodys netikėtame vaidmenyje, panašiame į jo knygų veikėjus. Epizodiniuose vaidmenyse pamatysime ir pačius režisierius, kitus prancūzų kino aktorius.
Dešimtą filmą kartu kūrę režisieriai B. Delépine ir G. Kervern įkvėpimo kūrybai semiasi iš savo patirties. Apibūdindami dabartinę kasdienybę kaip haliucinaciją, kur klientų aptarnavimo linijos sukurtos užsidirbti pinigų už sugedusias prekes, o internetinės svetainės reikalauja vis sudėtingesnių slaptažodžių, kuriuos greitai pamirštame, kūrėjus stulbina situacijų absurdiškumas „Aš vis dar nesuprantu, kodėl turiu mokėti 60 eurų už telefono planą, kai reklamos visur siūlo po 20 Eur. Nesvarbu, kiek kartų skambinčiau į pagalbos liniją, gaunu atsakymą, jog mano planas visai geras. Susidaro nemalonus įspūdis, kad tave nori apmulkinti“, – teigė G. Kervern.
„Šis filmas – net ne juodoji, o infernalinė komedija apie poindustrinės civilizacijos kasdienybę,“ – režisierių kėslus pašiepti šiuolaikinio gyvenimo absurdus apibendrina kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.
Filmo anonsas:
Komedija „Išvalyti atmintį“ kino teatruose - nuo balandžio 28 d.
