Festivalio vertinimo komisija "Aukso liūto" ir kitų apdovanojimų laureatus paskelbė šeštadienį vakare, paskutinę 11 dienų trukusios pasaulio kino šventės dieną. Antrasis pagal svarbą festivalio apdovanojimas - "Sidabro liūtas" - buvo paskirtas Irano filmui apie moteris ir represijas.
"Libane", kurį režisavo Samuelis Maozas, pasakojama apie Izraelio desantininkus, kurie tikrina priešo miestą. Tą konfliktą žiūrovas mato pro žiūronus, tanke esančių karių akimis, o ankšta erdvė, kurioje spaudžiasi filmo veikėjai, kuria nerimo ir klaustrofobijos įspūdį.
Režisierių taip traumavo jo patirtis, kad jam prireikė 25 metų, kol jis sukaupė pakankamai stiprybės ir pastatė šį filmą, kurį "The New York Times" pavadino "nuostabiu kino kūriniu".
"Skiriu šį apdovanojimą tūkstančiams žmonių visame pasaulyje, kurie, kaip ir aš, sveiki ir gyvi grįžta iš karo, - per festivalio uždarymo ceremoniją sakė režisierius. - Atrodo, jiems viskas gerai, jie dirba, tuokiasi, susilaukia vaikų. Tačiau viduje tie atsiminimai liks įsirėžę į jų sielą".
S. Maozas jaunystėje, per tą invaziją, po kurios Pietų Libanas ilgai buvo okupuotas, tarnavo Izraelio armijoje.
"Variety" šį filmą, vieną iš 25 konkursinėje programoje parodytų juostų, pavadino drąsiausiu ir geriausiu pastarojo meto "minibangos" Izraelio filmų.
Festivalio vertinimo komisijai vadovavo režisierius Angas Lee (Angas Li), kuris ir pats yra gavęs "Aukso liūtą". Jis stebėdamasis klausė: jei "Libanas" yra pirmasis S. Maozo filmas, tai ką jis dar sukurs ateityje?
Pasak A.Lee, vertinimo komisijos nariai greitai ir vieningai išrinko "Libaną" ir "džiaugėsi, kad jų nėra tame tanke, kuris galėtų būti bet kuris tankas bet kuriame kare".
Irano filmų kūrėja ir fotografė Shirin Neshat, kuri į festivalį atvežė juostą "Moterys be vyrų" (Zanan-E Bedun-E Mardan), buvo pripažinta geriausia režisiere ir gavo "Sidabro liūtą".
Jos filme pasakojama apie keturias moteris - prostitutę, aktyvistę, kosmopolitę ir tradicinį gyvenimą gyvenančią merginą - 1953 metų Irane, prieš pat amerikiečių remtą sukilimą, kurio metu buvo nuversta naftos pramonę nacionalizavusi išrinkta vyriausybė ir į valdžią grįžo šachas.
Tačiau Sh. Neshat teigė, kad filmu siekė padrąsinti demokratiją mylinčius žmones savo šalyje.
Gavusi "Sidabro liūtą" ji pasakė, kad jos filmas yra apie "moterų ir Irano žmonių drąsą paimti gyvenimą į savo rankas".
"Kai stačiau šį filmą, žinojau, (kad) rizikuoju. Apie kiną neišmaniau nieko, - sakė ji. - Rizikavau, tad pagrindinė žinia yra apie drąsą. Ta kova labai vertinga, ir mes privalome kovoti, kad evoliucionuotume kaip visuomenė ir kaip moterys".
Sh. Neshat pridūrė, kad jos istorija labai panaši į šiandienos situaciją jos tėvynėje ir po birželio prezidento rinkimų vykusius protestus.
"Šešerius metus tai buvo mėgstamas darbas. Šis filmas kalba pasauliui ir mano šaliai", - sakė ji ir parodė pergalės ženklą.
"Prašau šios vyriausybės suteikti žmonėms tai, ką jie turėtų turėti, - pagrindines žmogaus teises, laisvę ir demokratiją", - pridūrė Sh.Neshat, kuri buvo su žalia apyranke, simbolizavusia neseniai Irane vykusius gatvių protestus prieš prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą.
Britas Colinas Firthas, kuris JAV dizainerio Tomo Fordo debiutiniame filme pagal Christopherio Isherwoodo 1964 metų romaną "Vienišas vyras" (A Single Man) vaidina homoseksualų profesorių, gedintį neseniai mirusio partnerio, buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.
"Tomui tai buvo labai asmeniška kelionė, jis man patikėjo tai, kas jam buvo labai svarbu, ir tai tapo labai svarbu man", - sakė C.Firthas, kuris atsiėmė Volpi (Volpio) taurę (Coppa Volpi).
"Vienišas vyras" taip pat gavo neoficialų "Žydrąjį liūtą" - nepriklausomą nuo Venecijos festivalio apdovanojimą, kuris pastaruosius trejus metus buvo teikiamas filmams apie gėjus. Apie šio apdovanojimo paskyrimą buvo paskelbta penktadienį.
48 metų T. Fordas anksčiau žurnalistams sakė: "Nenorėjau, kad tai būtų "gėjų filmas". Tai universalus filmas, apie meilę ir ryšį ... Taip jau atsitiko, kad veikėjas yra gėjus. Na ir kas?"
Rusų aktorė iš Sankt Peterburgo Ksenija Rapoport, kuriai - 35 metai, gavo geriausios aktorės Volpi taurę. Tokios garbės ji nusipelnė paslaptingos viešbučio padavėjos vaidmeniu italo Giuseppe Capotondi debiutinėje kriminalinėje dramoje "Dviguba valanda" (La Doppia Ora).
"Prašom atleisti man už mano jaudinimąsi. Jaučiuosi taip, lyg skriečiau su parašiutu ir negalėčiau sustoti", - nuo scenos žiūrovams pasakė ji.
K. Rapoport yra gerai pažįstama italų žiūrovams. 2007 metais ji gavo Italijos nacionalinės kino akademijos "Donatello (Donatelo) Dovydo" (David di Donatello) premiją, kuri jai buvo paskirta už vaidmenį garsaus kino kūrėjo Giuseppe Tornatore filme "Nepažįstamoji" (La sconosciuta). Vėliau ji suvaidino dar dviejuose italų filmuose.
66-ojo Venecijos kino festivalio specialusis žiuri apdovanojimas buvo skirtas turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatiho Akino "Sielos virtuvei" (Soul Kitchen) - favoritu laikytam filmui apie jauną restorano savininką, kuris stengiasi išlaviruoti tarp savo verslo, santykių su toli esančia drauge ir kalėjime sėdėjusio brolio.
Tuo tarpu kultinis kino kūrėjas Toddas Solondzas gavo apdovanojimą už geriausią scenarijų - savo neurotišką niūrią komediją "Gyvenimas karo metu" (Life During Wartime), kurioje pasirodo tie patys veikėjai kaip ir jo 1998 metų filme "Laimė" (Happiness).
Be apdovanojimų liko du išsiskiriantys JAV filmai - Michaelo Moore'o išpuolis prieš korporacijų godumą "Kapitalizmas: meilės istorija" (Capitalism: A Love Story) ir Johno Hillcoato "Kelias" (The Road) pagal Cormaco McCarthy postapokaliptinę pasaulio viziją.
Iš viso per festivalį, kuris rugsėjo 2 dieną prasidėjo režisieriaus Giuseppe Tornatore darbu "Baarija" (Baaria) - pirmąja per 20 metų italų juosta, buvo pristatyta daugiau kaip 80 filmų.