„Senekos diena” yra ketvirtas ilgametražis vaidybinis K. Vildžiūno filmas. Ankstesni režisieriaus darbai „Nuomos sutartis“, „Aš esi tu“, „Kai apkabinsiu tave“ gerai žinomi autorinio kino gerbėjams. Šie filmai rodyti dešimtyse pasaulio festivalių, tarp jų garsiausiuose tarptautiniuose Venecijos, Kanų festivaliuose.

„Senekos dienos“ veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių moto „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“. Meilės trikampis jaunų maksimalistų draugiją išardo tuomet, kai Baltijos kelyje tautos patiria bendrumo jausmą. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.

Pasak režisieriaus K. Vildžiūno, „Senekos diena“ yra filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį – nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių. Šis ir ankstesnis „Aš esi tu“ sudarys diptiką; jie abu yra apie tikėjimą asmenine, vidine žmogaus kaita.“

Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Ina Marija Bartaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Vesta Grabštaitė ir kt.

Specialiai šio filmo garso takelio įrašams susibūrė žinoma „pertvarkos“ epochos muzikos grupė „Šiaurės kryptis“, kurios vienu lyderių buvo K. Vildžiūnas. „Senekos dienoje“ išgirsime neišleistas, mažai žinomas „Šiaurės krypties“ dainas, sukurtas 1986 – 1989 metais. Filme skambės garsaus estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinys „Pari Intervallo“.

„Senekos diena“ taps pirmuoju bendru trijų Baltijos šalių Lietuvos („Uljanos Kim studija“), Latvijos („Locomotive Productions“) ir Estijos („Amrion Production“) filmu.

Filmo premjera Lietuvoje numatoma rugsėjo 30 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)