Apie ką mes čia…
Regėdama košmarus, kuriuose yra įvykdomi be galo žiaurūs nusikaltimai, o ji pati tapdavo tų nusikaltimų liudininke, Medison vieną dieną suvokia, jog jos sapnai yra pranašiški ir visi nusikaltimai įvykdomi iš tiesų. Suvokusi apie savo sugebėjimą, moteris nusprendžia padėti žmonėms bei tuo pačiu išsiakinti visą tiesą apie tai, kodėl jai tenka sapnuoti tuos nusikaltimus. Ji net nenutuokia, jog viskas prives prie jos pačios praeities, kuri ir tapo visų tų įvykių priežastimi.
Kūrinio turinys
Ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas kino ekranuose naujasis Jameso Wano siaubo filmas – tikra šventė žanro gerbėjams. Visgi jo sukurta „Išvarymo“ franšizė iki šiol šiurpina. Tai yra be galo retas reiškinys šiame žanre, nes tiek metų vystoma visata vis dar sugeba pritraukti prie ekranų tiek daug žiūrovų. Tą įrodo ne vien puikūs įvertinimai, bet dar ir finansiniai rezultatai, kurie leido „Išvarymo“ kino serijai visai neseniai tapti daugiausiai užsidirbusia visų laikų siaubo franšize. O uždarbis siekia stulbinančius du milijardus dolerių.
Tačiau kaip ten bebūtų, Jamesas Wanas perleido „Išvarymo“ vairą kitiems režisieriams ir tapo vykdančiuoju serijos prodiuseriu, o režisūriniais jo projektais tapo šimtus milijonų kainuojantys blokbasteriai. Tad daugelis gerbėjų pradėjo svarstyti, ar jis dar sugrįš prie savo kūrybos ištakų ir ar sukurs kokį nors kuklų, bet kietai sukaltą siaubo filmą.
Ir štai, norėdamas šiek tiek pailsėti nuo „Akvameno“ filmavimo, Jamesas Wanas nusprendė savo malonumui sukurti nedidelį, bet originaliai atrodantį siaubo projektą. Juo ir tapo „Piktybinis“.
Atskleisti visų šio filmo privalumų aš tikrai nesiruošiu, todėl apsiribosiu keliais sakiniais apie filmo pliusus ir minusus, kurių čia irgi yra, nors pastarieji ir ne tokie pastebimi. Didžiausiu pliusu čia tapo žanro kokteilis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog ši juosta, nors ir yra įvyniota į siaubo rūbą, visgi joje galime pastebėti trilerio, veiksmo ir detektyvo elementus, kurie veikia ir dar labiau sugeba pabrėžti tą esminį žanrą, kuris ir tapo pamatu šiam pasakojimui.
Todėl filmas ne vien nori išgąsdinti žiūrovą, bet dar ir suteikti jam įdomią bei mįslių kupiną kelionę link šiurpios tiesos, kurią turi atskleisti pagrindinis šio filmo personažas – Medison.
Medison yra visas šio filmo siužetinės linijos cinkelis. Jos dėka ne tik vystoma juostos istorija, ji taip pat tampa viso šio šiurpiai nuteikiančio pasakojimo esme, nes būtent ant jos pečių ir laikosi ta detektyvinė ir mįslėmis apgaubta tiesa.
Kiti veikėjai filme pralaimi prieš Medison ne tik dėl charizmos stokos, bet dar ir dėl vangaus atsiskleidimo. Nors, kita vertus, be Medison filme nelabai daug kas ir rūpi, todėl visi antraplaniai personažai buvo tiesiog nustumti į šoną.
Skleidžiamos baimės filme pakankamai, kad peržiūra neprailgtų ir būtų dėl ko baugintis, bet visgi savo siaubo manevrais filmas nusileidžia ankstesniems Jameso Wano darbams. Tačiau atsižvelgus bendrai į siaubo žanrą ir per pastaruosius metus pasirodžiusius šio žanro atstovus – tai vienas geresnių filmų, kuris suteikia be galo žvalią pramogą ir sugeba laikyti įtampoje bei nežinioje beveik dvi rodymo valandas.
Tad jeigu mėgstate siaubo filmus, mėgstate originaliai pateiktas istorijas ir Jums patinka Jameso Wano kūryba, manau, kad turėtumėte apsilankyti ir šiame filme. Bent jau aš planuoju eiti antrą kartą, nes Jameso Wano niekada nebus per daug.
Techninė juostos pusė
Kas mane visuomet žavėjo Jameso Wano siaubo filmuose, jog jie buvo sukurti nors ir su mažu biudžetu, bet su tikra meile žanrui. Taip įvyko ir čia. Filmas negali pasigirti labai prašmatniai atrodančiu vizualiu reginiu, tačiau tas kuklumas paperka, nes svarbiausia yra idėja ir pats produkcijos dizainas. O jis čia atrodė išskirtinai ir be galo originaliai.
Meninis filmo apipavidalinimas su keistomis dekoracijomis ir tikrovišku grimu sugebėjo pašiurpinti, o kameros darbas, kuris tokio pobūdžio filmuose atlieka išties labai svarbią misiją, džiugino įvairiais filmavimo manevrais. Net ir pačios mažiausios detalės buvo paryškintos pačiu tinkamiausiu būdu.
Kalbant apie muziką, tai ji, kaip ir priklauso Jameso Wano filmams, sukelianti įtampą ir sukurianti ekrane labai nejaukią atmosferą. Prie vaizdo ir garso montažo irgi buvo padirbėta. Garsas yra labai svarbus šios juostos elementas, todėl jis buvo sustiprintas maksimaliai, kad žiūrovas pasijustų itin nepatogiai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Labai smagu matyti, kad Jamesas Wanas pagaliau nusprendė pakviesti naujus veidus į savo trilerį, todėl vietoje Veros Farmigos ir Patricko Wilsono, mes čia turime Annabellę Wallis. Jos pasirodymas šaunus, visos aktorės emocijos buvo be galo natūralios ir įtikinamos, neįmanoma buvo nepatikėti jos veikėjos išgyvenimais ir baime.
Neblogais pasirodymais gali čia pasigirti ir Maddie Hasson, Patrickas Coxas, George‘as Youngas ir Paulas Mabonas. Aišku, filme buvo ir daugiau aktorių, bet būtent šie mano išvardinti spindėjo ryškiausiai.
Verdiktas
„Piktybinis“ – dar vienas originaliai atrodantis bei išties neblogą šiurpą sukeliantis Jameso Wano režisūrinis siaubo žanrui priklausantis projektas, kuris sugeba pradžiuginti ne vien dėl neblogai parašytos istorijos ar kai kurių firminių šio kino kūrėjo režisūrinių triukų, bet ir dėl puikiai suplakto kelių žanrų kokteilio.
Filmo anonsas:
