Apie ką mes čia...
Kiekvieną dieną pro gražių namų alėją važiuoja traukinys, kuriame sėdi visuomet susimasčiusi Reičel, pro traukinio langą stebinti kitų žmonių gyvenimus. Ji visuomet atkreipia dėmesį į iš šono tobulai atrodančios poros Megan ir Skoto gyvenimą, nes pati svajoja atsidurti jų vietoje. Tačiau vieną dieną Megan dingsta ir visi pėdsakai dėl jos dingimo veda iki Reičel...
Kūrinio vidus
Kaip ir visuomet, rudenį didžiausios Holivudo kino studijos stengiasi žiūrovams pristatyti pačius tamsiausius ir rimčiausius kino projektus, kurie kardinaliai skiriasi nuo tų, kuriuos galima pamatyti vasaros laikotarpiu. Todėl būtent tamsių kriminalinių trilerių žanras ir klesti rugsėjo – spalio mėnesiais. Ir šis filmas ne išimtis.
Po to, kai 2014 metais labai sėkmingai kinuose pasirodė kultinio režisieriaus Davido Fincherio filmas „Dingusi“, paremtas populiariąja Gillian Flynn knyga, kino studijos pradėjo ieškotis naujų pelno šaltinių panašaus pobūdžio knygų ekranizacijose, kol galiausiai 2015 metais nepasirodė Paulos Hawkins romanas „Mergina traukiny“. Užvirė rimta kova dėl teisių į šios knygos perkėlimą į didžiuosius ekranus, kurią laimėjo studija „DreamWorks“. Akivaizdu, kad filmo laukė tokia pati sėkmė, kaip ir 2014 metų juostos, todėl buvo sutelktos rimtos pajėgos knygos ekranizacijai įgyvendinti.
Galima teigti, jog režisieriaus Tate‘o Tayloro pasirinkimas buvo gerai apgalvotas, nes režisierius jau dirbo su knygos ekranizacijomis (ir ganėtinai sėkmingai), todėl abejoti dėl jo kompetencijos neverta. Kitas klausimas – ar scenaristams pavyks ką nors doro išpešti iš šio ganėtinai gerai parašyto ir įtraukiančio romano? Iš dalies jiems pavyko perkelti knygos esmę, tačiau ne taip meistriškai, kaip norėtųsi. Visgi, filmas ir jo atmosfera sutapatina mus su knyga, tačiau istorijos pateikimas, kuris čia vystomas iš trijų moterų perspektyvų, yra labai painus, kas trikdo pačiai peržiūrai. Dėl chaotiškai pateiktos siužetinės linijos ir daugybės istorijų, kurios sulipdytos ne itin gerai, gauname chaotiškai atrodantį pasakojimą, kurį gelbėja vienintelis dalykas – intriga dėl Megan dingimo ir jos žudiko. Tiems, kas skaitė knygą, nebus įdomu, nes jau žinos, kas su ja atsitiko, o visiems kitiems, atėjusiems pasižiūrėti gerai suregzto trilerio, teks išsiugdyti kantrybę, nes filmas šiek tiek užtęstas, kai kuriose vietose nuobodus ir netgi sunkiai žiūrimas.
Kaip jau rašiau, istorija pateikiama iš trijų perspektyvų – Anos, Reičel ir Megan. Kiekviena iš šių herojų turi savo paslapčių, savo asmeninius gyvenimus ir, žinoma, norus, kurie virsta į dulkes, kai sužinoma karti tiesa apie kažką jiems brangaus. Čia nesinori nieko atskleisti, todėl trumpai tariant, personažai ir jų psichologiniai portretai pristatyti gerai. Buvo įdomu stebėti jų pasirinkimus ir veiksmus visos juostos metu, tačiau nė vienam iš jų negalima simpatizuoti. Tiek moterys, tiek vyrai šioje juostoje atgrasūs, kas prideda daugiau tikroviškumo. Visgi, gyvenimas nėra rožėmis klotas, todėl pamatyti tamsiąją ir ganėtinai nykią realybę tenka visiems, net ir tiems, kurie dažnai užsideda rožinius akinius ir nemato aplink save jokių problemų.
Įtampos filme nėra, tik ganėtinai neblogai pristatyta pabaiga, kuri kažkiek intriguoja ir kartu sukelia papildomų emocijų apčiuopiant pagrindinę visos juostos siužetinės linijos problematiką. Visgi, kai išaiškėja tiesa, reikia laiko ir pastangų ją deramai suvirškinti. Bet, pasibaigus filmui, nekyla jokių minčių. Tiesiog dar vienas trileris, kuris užsimiršta po kelių valandų nuo peržiūros. Šiuo atveju tiesiog geriau pasiimti knygą ir ją pasiskaityti, nes bus didesnė nauda susipažįstant su šia iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodančia istorija.
Techninė juostos pusė
Papildomu pliusu filme tampa kameros darbas. Geras operatoriaus darbas leido iš daugybės pusių pažvelgti į vieną ir tą patį įvykį. Gana subtiliai nufilmuotos sekso scenos, kuriose apnuogintas žmonių kūnas neatrodo vulgariai, priduoda šiokio tokio erotiškumo peržiūros metu.
Garso takelis irgi neblogas, toks tipinis kriminalinių trilerių skambesys, kurį padovanojo mums legendinis Danny‘is Elfmanas. Be to, garso montažu taip pat turi didžiuotis filmo kūrėjai, nes stipresnėse psichologinio pobūdžio scenose jis atlikdavo itin svarbų vaidmenį įtraukiant į rodomą veiksmą, lyg mes būtume visų įvykių liudininkais. Bet to negalima pasakyti apie vaizdo montažą. Chaotiškai sudėliota siužetinė linija ir kas blogiausia – neatsakingai sukapotas pagrindinis siužetinės linijos pasakojimas, kurio metu buvo bėgiojama iš praeities į dabartį, trikdė iki pat filmo vidurio. Vėliau pripranti, bet jausmas tikrai nemalonus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriai šiame filme buvo parinkti tikrai gerai. Pagrindinio vaidmens atlikėja – bet kokiame kino žanre pritampanti Emily Blunt – susidorojo su Reičel vaidmeniu įtikinamai. Taip pat neblogą vaidmenį atliko ir Luke‘as Evansas, kuriam atiteko Skoto vaidmuo. Daug emocijų ir liūdesio nešantis personažo įvaizdis turėtų pakerėti moteriškąją filmo auditoriją.
Vyrai irgi turės į ką paganyti akis. To priežastis – seksuali ir dažnai filme pasirodanti apsinuoginusi Haley Bennett. Aktorė neblogai suvaidino Megan, todėl jos ateitis Holivude turėtų būti šviesi. Ji šiais metais mus džiugino ir kitame perspektyviame projekte – „Šaunioji septyniukė“.
Taip pat juostoje pasirodė ir talentingoji Rebecca Ferguson, Tomo vaidmenį atlikęs Justinas Theroux ir Edgaras Ramirezas. Visiems jiems talkino epizodiškai pasirodanti kino ekrane Allison Janney, kurią visai neseniai buvo galima pamatyti Timo Burtono filme „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“. Be to, „Draugų“ gerbėjams irgi šventė, nes Lisa Kudrow taip pat yra šiame filme.
Verdiktas
„Mergina traukiny“ – tamsi ir ganėtinai intriguojančiai atrodanti Paulos Hawskins knygos ekranizacija, kurios peržiūrai visgi reikia turėti nemažai kantrybės, nes filmas dėl neaiškių priežasčių pernelyg užtęstas, sunkus ir kas svarbiausia – neturintis įtampos elementų, tačiau dėka gerų aktorių ir neblogos techninės pusės bei atomazgos, jis kine žiūrisi pakankamai gerai.
