Filmo autoriai nieko neauklėja, nieko rimto nenori pasakyti, išskyrus seną kaip pasaulis tiesą apie tai, kad meilė nugali visas kliūtis. Ir kai mieloji porelė nuburzgia motoroleriu į romantišką ateitį, tiesiog norisi palinkėti jai sėkmės, visokeriopos laimės ir kitų su romantika susijusių dalykų. Pagrindinis jaukas – žavioji prancūzų kino panelė Audrey Tautou, kuri šioje komedijoje yra labai simpatiška pikta lėlė, virtuoziškai sukanti galvas pagyvenusiems šio pasaulio tūzams, kurie gali sukurti jos gražiam kūnui maksimalų komfortą.
Ir kuria. Filmo autoriai su didele meile ir pagarba fiksuoja visus prašmatnius tualetus, rankines, batukus bei juvelyrų kūrinius, kurie labai greitai keičiasi ant grakštaus panelės Irenos kūno ir leidžia jai pajusti, kad gyvenimas yra gražus. Mados žinovės bus sužavėtos. O šiaip tai siužete panelė Irena tokia efemeriška būtybė, kurios sieloje dega ne tik materialinių gėrybių troškimo liepsna.
Kartais ten sužybsi ir kitokios emocijos, jos susimaišo su sveiko proto diktuojamomis tiesomis ir tai leidžia aktorei pademonstruoti gana daug savo trapaus talento spalvų. Apie herojės praeitį piktai užsimena vienas netyčia apgautas mesjė – jis ją išgelbėjo nuo lemties sėdėti bare nuolat vilkint mini sijoną. Apskritai, Irena savo gerbėjų apgaudinėti visai nesiruošia, ji pasirengusi skubiai parsiduoti už vieną konkrečios paskirties žiedelį. Bet būti gera mergaite yra labai sunku.
Antrasis netikėtai susiformavusios romantiškos porelės veikėjas yra kuklus viešbučio tarnautojas Žanas. Laisvalaikiu jis vedžioja turtingų klienčių šunis. Šis užsiėmimas jam padaro didelę įtaką, nes vėliau siužete į panelę Ireną jis žiūri mylinčio šuns akimis. O ji į jį žiūri kaip į šunį, bet santykių kokybei žvilgsnių prigimtis jokios įtakos neturi.
Šunys iš siužeto dingsta. Gaila. Bet Žanas vaidina šuniuko likimą – pikta ponia Madlena patobulina jo ausis ir, apskritai, reikalauja šuniško paklusnumo. Už tai nuperka jam laikrodį su briliantais bei krūvą žydrų marškinių. Žanas su Irena tampa kolegomis, dalinasi savo patirtimi, iš to kyla labai daug komiškų situacijų. Jos vienodos, nuolat kartojasi, bet komedijos autoriams patinka. Nes yra pikantiškos.
Visa kita – baisiai gražu. Oras, peizažai, interjerai, žydri baseinai ir apartamentai, „butikai“ ir vakarėliai mėnesienoje. Abiems herojams tai patinka, nepaisant to, kad norint ten patekti, reikia būti nupirktiems. Bet autoriai sumąsto, kad tokis požiūris lyg ir nelabai padorus, todėl leidžia suveikti tyros meilės principui.
Labai malonu ir humaniška, lyriška ir netgi graudu. Žiūrėti į plevenančią A.Tautou labai malonu, į jos partnerį – mažiau, bet pagauni save, kad žiūri ir visai beprasmiškai šypsaisi. Gal lengvabūdiškas siužetas yra terapija nuo pilko pavasario depresijos...
