Kaip Eltai sakė viena iš filmo prodiuserių Lineta Žukauskienė, filmo režisierius išvyko labai patenkintas darbu Lietuvoje, o susikalbėti japonų ir lietuvių kinematografininkams padėjusi kino kalba. Naująjį televizijos filmą Japonijos kinematografininkai kūrė kartu su UAB "Baltijos filmų paslaugos".
Juosta "Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių" buvo filmuojama įvairiose Vilniaus vietose - A. Puškino muziejuje Markučiuose, Verkių rūmuose, sostinės gatvėse ir geležinkelio stotyje, "Litexpo" parodų rūmų paviljonuose, o Kaune užfiksuoti panoraminiai miesto vaizdai. "Japonai - taupūs žmonės, tad didžiąją filmo dalį jie kūrė Vilniuje, kur darbai atsieina gerokai pigiau, o ne Kaune, kur rezidavo C. Sugihara", - aiškino japonų pasirinkimą prodiuserė.
"Iš pradžių japonai norėjo filmuoti tik autentiškus eksterjerus, kokių negalėtų rasti Japonijoje, tačiau režisieriui taip patiko Lietuva, kad nuspręsta čia nufilmuoti beveik visas filmo scenas, net ir su japoniškų interjerų dekoracijomis", - sakė L. Žukauskienė.
"Naujasis filmas bus grindžiamas tikrais istoriniais faktais, tačiau jis bus su vaidybiniais elementais, o režisieriui leista sukurti savo matymą", - sakė filmo prodiuserė.
Maždaug valandos trukmės biografiniame filme C. Sugiharą ir jo žmoną Jukiko vaidina garsūs japonų aktoriai. Juostoje žydų vaidmenis sukūrė lietuvių aktoriai Arvydas Dapšys, Benas Bilinskas, Diana Anevičiūtė, Aleksas Kazanavičius, Arvydas Žukauskas, Donatas Šimukauskas, Henrikas Savickis, Paulius Čižinauskas, taip pat filmavosi lietuvių vaikai.
"Aktorius A. Kazanavičius išskrenda filmuotis į Japoniją, kur vaidins seną žydą, po daugelio metų susiradusį savo gelbėtoją C. Sugiharą. Japonijoje filmavimo darbai vyks dar kelias dienas", - sakė L. Žukauskienė.
Filme bus rodomi ir archyviniai kadrai, kuriuose užfiksuota Antrojo pasaulinio karo pradžia, taip pat vaizdai iš Mandžiūrijos, kur prieš atvykdamas į Europą dirbo C. Sugihara.
Pasak L. Žukauskienės, Lietuvos žiūrovai naująjį televizijos filmą pamatys tuo atveju, jeigu šia juosta susidomės kuri nors mūsų šalies televizija, tačiau į kūrėjus kol kas dar nė viena nesikreipė.
1939-1940 metais reziduodamas Kaune C. Sugihara (1900-1986), rizikuodamas savo tolesne diplomatine karjera ir gyvybe, padėjo Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydams, išduodamas jiems per 6 tūkstančius tranzitinių vizų, kurių dėka jie galėjo išsigelbėti - per tuometinę Sovietų Sąjungą patekti į Japoniją ir taip išvengti holokausto.
"Aš negalėjau leisti numirti žmonėms, kurie pas mane atėjo su mirties šešėliu veide. Kad ir kokia bausmė manęs lauktų, aš klausiau tik sąžinės balso", - jau gyvenimo pabaigoje teigė C. Sugihara.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje japonų diplomatas buvo kalinamas karo belaisvių stovykloje Rumunijoje, o po karo buvo atleistas iš visų pareigų Japonijos užsienio reikalų ministerijoje. 1968 metais vienas iš diplomato išgelbėtų žmonių surado C. Sugiharą, kuris vėliau lankėsi Izraelyje kaip Garbės svečias. 1985 m. C. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Jau po diplomato mirties jo gimtajame mieste Japonijoje buvo atidengtas memorialas.
C. Sugiharos atminimas deramai pagerbtas ir Lietuvoje - 1991 metais Vilniuje jo vardu buvo pavadinta gatvė ir atidengtas memorialinis paminklas, minint diplomato gimimo šimtmetį pasodinta japoninių vyšnaičių alėja, o Kaune, kur veikia memorialiniai C. Sugiharos namai, 1999 m. buvo įsteigtas "C. Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę".