Dvi Šveicarijos režisierės savo dokumentiniame filme „Damų laimė“ į paviršių iškelia laimingos senatvės temą, kuri kvieste kviečia diskusijai, apie mitais apipintą laiką žmogaus amžiuje, rašoma pranešime spaudai.

Lidija Rasutis: svarbiausia - nebijoti išbandyti naujus dalykus

Tema, apie ką mes linkę nutylėti, neįsiklausyti, nenorime matyti - kodėl? Galbūt dėl to, kad senatvė mus gąsdina? Bet ar tikrai reikia bijoti, o gal atvirkščiai, verta laukti to laiko, kai daugelis dalykų įgauna kitas formas ir reikšmes.

Režisierės Stephanie Chuat ir Veronique Reymond savo dokumentiniame filme „Damų laimė“ gilinasi į vienatvės brandžiame amžiuje temą, priešpastatydamos subrendusių moterų laimingą, atradimų kupiną laiką prieš jaunystės kultą. Filmo herojų gyvenimai fiksuojami tuo momentu, kai jos pradeda naujus etapus, ieško ir drąsiai kelia sau ir savo ateičiai naujus reikalavimus.

Norėdamos surasti penkias veikėjas savo filmui, režisierės paskelbė viešą kreipimąsi ir gavo daugiau nei šimtą atsakymų. Tai tik patvirtino teoriją, kad šia tema kalbėti reikia ir, kad šios moterys nori būti išgirstos. Lietuvos kino teatruose ką tik pasirodžiusio filmo herojės paneigia stereotipus tikromis savo gyvenimų istorijomis. O tokių moterų yra begalė - jos įkvepia nepasiduoti senatvės baimei ir „kviečia“ ją prisijaukinti.

Kaskart sau iššūkius kelianti, veikli ir charizmatiška Amerikos lietuvė Lidija Rasutis, pabrėžia, kad svarbiausia - nebijoti išbandyti naujus dalykus. „Kiekvieną kartą, kai įsileidi naują patirtį, pasidarai drąsesnis. O jau antrą, trečią kartą imdamasis naujos veiklos pradedi daugiau savimi pasitikėti ir nebijoti iššūkių“, - pataria Lidija.

„Pasaulis yra įvairus, tad ir žmonės labai skirtingi. Vis tik pastebiu, kad kai kurios moterys labai daug galvoja apie savo išvaizdą. Man taip pat patinka atrodyti gerai, bet tai neturėtų užgožti kitų dalykų. Grožio kultas priverčia moteris dalyvauti savotiškose varžybose, o tada nelieka laiko iš esmės svarbiems dalykams, tokiems kaip nauja veikla, tobulėjimas, mokymasis kažko naujo. Juk tuo metu galima tiek daug nuveikti, tik reikia nebijoti atrasti naujas veiklas ar savyje užslėptus talentus.

Nebūtinai viskas turi sektis iš karto - svarbiausia pabandyti. Aš pati pradėjau tapyti, nors nemokėjau nieko - tiesiog pradėjau ir man gera tai daryti. Manau, kad svarbu nepasiduoti tam vidiniam kritikui, kuris sako, kad „aš nemoku“ arba „aš negaliu“. Pati esu išbandžiusi veiklas, kurios nesisekė, bet pakeičiau jas kitomis“, - patirtimi dalinosi L. Rasutis.

Po filmo „Damų laimė“ peržiūros psichologė-seksologė Laura Butvilaitė pabrėžė, kad filmas nuostabus tuo, kad pasakoja daugybės skirtingų moterų istorijas ir atskleidžia įvairius jų gyvenimo aspektus. „Manau, svarbiausias jo poveikis yra vyresnių moterų poreikių normalizavimas, kad ir kaip absurdiškai tokia reikiamybė beskambėtų“, - sako L. Butvilaitė.

„Visos mes, jei mums pasiseks pakankamai ilgai gyventi, vieną dieną būsime senjoros. Deja, mūsų visuomenėje vyresnio amžiaus moterys itin nuvertinamos, jų vaidmuo susiaurinamas iki močiutės ar pasiligojusio vyro slaugytojos pareigų. Su šiuo visuotiniu nuvertinimu nereta moteris susitapatina, nubraukia savo svajones į šalį, nes, įpratus didžiąją gyvenimo dalį rūpintis artimaisiais, vėl sutelkti žvilgsnį į save gali būti kur kas sudėtingiau nei atrodo. Filme „Damų laimė“ moterys dalinasi tuo, kaip galų gale perima atsakomybę už savo laimės kūrimą į savo rankas. Manau, tos istorijos gali įkvėpti tiek jaunas, tiek vyresnes moteris“, - pasakojo Laura.

Seksualinio gyvenimo ekspertais tampame vyresniame amžiuje

Meilė ir intymūs santykiai vyresniame amžiuje yra apipinti įvairiausiais stereotipais, jauni žmonės savotiškai neigia vyresnių žmonių seksualumą, nors pastarųjų patirtys byloja ką kitą.

Charizmatiškoji Lidija Rasutis sako, kad meilė brandžiame amžiuje yra nuostabi, viskas yra visai kitaip, nei mano daugelis jaunų žmonių.

„Tokiame amžiuje žmogus turi mažiau įvairiausių baimių dėl savo kūno netobulumo, nes gyvenimo sukaupta patirtis rodo, kad ne tai yra svarbiausia - ne išoriniai netobulumai, o vidinis jausmas. Savo kūną pradedi priimti kitaip - kas jaunystėje atrodė labai svarbu, brandžiame amžiuje pasidaro nebesvarbu. Tiek savo atžvilgiu, tiek partnerio, esi ne toks kritiškas, viskas tampa daug paprasčiau. Pamenu, jaunystėje pati norėjau būti tobula, o dabar jaučiuosi visai kitaip. Tai išlaisvina“, - pasakojo Lidija.

Mūsų visuomenėje gajus mitas, kad jaunimas yra seksualinio gyvenimo ekspertai, o vyresnio amžiaus žmonių seksualumas yra neigiamas ir ignoruojamas. Juk ekspertais tampama su patirtimi.

„Seksas vyresniame amžiuje yra nuostabus. Pripažinsiu, būdama jauna, taip pat maniau, kad vyresni žmonės nėra seksualūs. O iš tikrųjų seksas su amžiumi tik gerėja, galbūt įgaunama daugiau patirties, atsiranda daugiau laisvės, mažiau susivaržymo. Žinoma, jei viskas gerai su sveikata, jei neatsiranda fiziologinių problemų, bet tai nutinka tikrai ne visiems. Iš tikrųjų, intymūs santykiai vyresniame amžiuje yra nuostabūs, seksas net geresnis nei anksčiau“, - nuotaikingai pasakojo L. Rasutis.

Kaip sako Laura Butvilaitė, tikriausiai, ryškiausias skirtumas tarp seksualumo jaunystėje ir senatvėje yra tai, kad vyresniame amžiuje jo išraiška mažiau atletiška. „Nederėtų į viską žiūrėti šabloniškai. Daugelyje gyvenimo sričių pripažįstame, kad ilgametė patirtis praturtina neįkainojamais įgūdžiais ir užaugina savo srities ekspertus, tačiau kažkodėl į seksą žiūrime priešingai – laikome, kad jauni žmonės jį išmano geriausiai. Taip, jauni žmonės kur kas dažniau geba judėti, tačiau geras seksas yra kur kas daugiau. Gebėjimas gurmaniškai mėgautis seksu išties auga su amžiumi. Tad nenuvertinkime vyresnių žmonių seksualinio gyvenimo. Nemažai iš jų turi tuos pačius patrakusius pomėgius kaip jaunystėje arba net atvirkščiai – atranda tai, ko nebūtų drįsę daryti, kai buvo jauni“, - sako Laura.

Filmo anonsas:

Filmas „Damų laimė“ Lietuvos kino teatruose nuo rugpjūčio 30 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (101)