Nominuotas „Oskarui“ lenkų filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie moterų, žmonų, mamų, dukrų skausmą ir viltį pamatyti savo artimus vyrus. Žiaurūs kadrai sukrečia ir nepalieka vilties, parodydami to meto košmarą.
Žiūrint filmą, aplinkui buvo girdėti verkiančių žmonių kūkčiojimai, o pasibaigus, niekas nedrįso ploti. Susirinkusieji į Operos ir baleto teatrą tylos minute atidavė pagarbą žuvusiems prieš filmą, tylos minutėmis, kol pasibaigė filmo takelis, jis buvo ir palydėtas.
Plojimai režisieriui nuskambėjo tik uždegus teatro salės šviesas.
A. Wajda – dokumentikos S. Spielbergas
Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris garsų lenkų režisierių prilygino Stevenui Spielbergui.
„Ačiū A. Wajdai už tai, kad jis dokumentikoje tampa pirmuoju Spielbergu, priartinančiu tuos baisius vargus, kuriuos patyrė mūsų tėvai ir seneliai. Šitas laikotarpis privalo būti įvertintas“, - kalbėjo jis.
„Prieš keletą dienų Briuselyje pirmą sykį po Romos sutarties, Lietuvos delegacija Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo dieną – rugpjūčio 23 d. (1939) – siūlė paskelbti Europos liūdesio diena“, - kalbėjo jis.
Jis išsakė nuomonę, kad ši diena turėtų būti minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europos sąjungoje.
Žudynių aukų įamžinimas Lietuvoje
Filmo pristatyme dalyvavęs Česlovas Juršėnas įsitikinęs, kad šis A. Wajdos filmas daug pasitarnaus aiškinant pasauliui apie to meto įvykius. „Deja, šiandieninėje Europoje šie istorijos puslapiai daugeliui tebėra menkai žinomi. Ne tik visos Europos istorijos sampratoje, bet ir vertybių sistemoje“, - pasakojo jis.
Jis priminė faktus, kad Katynėje buvo nužudyti ir keli šimtai Vilniaus krašto įvairių tautybių žmonių, iš jų – trys lietuviai. Užmarštyje, anot jo, lieka ir faktas, kad baisių įvykių sūkuryje Lietuva priėmė tūkstančius pabėgėlius iš Lenkijos.
„Norėčiau atgaivinti seną idėją ir pakviesti įamžinti Katynės žudynių aukų atminimą Lietuvoje. Kviečiu visus pagalvoti, kokia forma galėtume tai padaryti“, - paragino jis.
Paini istorija
Šiemet sukako 65 metai, kai J.Stalino įsakymu NKVD sušaudė 22 tūkst. lenkų, tarp jų - 15 tūkst. lenkų karininkų, kurie pateko į nelaisvę 1939 metų rugsėjo 17 dieną, SSRS klastingai užpuolus Lenkiją, kuri tuo metu kovojo su hitlerine Vokietija.
Praėjusį sekmadienį pirmą kartą Lenkijoje buvo minima Katynės žudynių aukų atminimo diena, kurią praėjusiais metais įvedė šios šalies Seimas.
Apie Katynėje netoli Smolensko aptiktą masinių žudynių vietą vokiečiai paskelbė 1943 metų balandžio 13 dieną. Tačiau jau po dviejų dienų Maskvos radijas apkaltino vokiečius lenkų žudynėmis, aiškindamas, kad lenkų karininkus jie sušaudė 1941 metais. Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir liaudies Lenkijos vadovai.
Tik 1990 metų balandžio 13 dieną Maskva prisipažino, jog lenkų masines žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD.
1992 metais Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas paviešino dokumentus, apkaltinančius žudynėmis SSKP CK politinį biurą ir J.Staliną. Po metų viešėdamas Lenkijoje B.Jelcinas perdavė dalį Katynės žudynių dokumentų.
2005 metais Rusijos karinė prokuratūra užbaigė beveik 14 metų trukusį Katynės žudynių tyrimą, pripažindama, kad tai nebuvo masinės žudynės ir todėl nieko negalima teisti. Rusija nuslėpė net 116 iš 183 tyrimo bylos tomų.
Lenkijos tautos atminimo institutas jau ketveri metai atlieka savo tyrimą, apklausė 2300 liudininkų ir ieško dokumentų užsienio archyvuose.
