aA
Dvylikai JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų nominuotas ir vieną „Oskarą“ geriausio režisieriaus kategorijoje 2007 metais pelnęs už kriminalinę dramą „Infiltruoti“, režisierius, prodiuseris, gangsterinės temos kine krikštatėvis, legendinis Martinas Scorsese'as po trejų metų tylos nuo savo paskutiniojo darbo „Volstryto vilkas“, sugrįžta į didžiuosius kino ekranus su filmu, apie kurį jis svajojo beveik trisdešimt metų, bet taip ir neišdrįso sukurti.
Kadras iš filmo "Tyla", Liamas Neesonas
Kadras iš filmo "Tyla", Liamas Neesonas

Apie ką mes čia...

Iškeliavęs skleisti Dievo žodį į Japoniją, jėzuitas, tėvas Fereira dingsta be žinios. Praėjus keleriems metams, į Portugalijos jėzuitų ordiną ateina žinia, jog tėvas Fereira yra gyvas, tačiau jis jau nebe tas žmogus, kuriuo kadaise buvo. Norėdami sužinoti visą tiesą apie savo mokytoją, du jo ištikimiausi mokiniai – tėvas Garupė ir tėvas Rodrigezas – išsiruošia į pavojų kupiną kelionę tekančios saulės šalyje, kurioje jiems teks patirti daug nelengvų išbandymų.

Kūrinio vidus

Martinas Scorsese – vienas iš nedaugelio režisierių, kurio darbų galima laukti net nepasidomėjus jais, nes visuomet būsite maloniai nustebinti pamatytų vaizdų. Žinoma, kaip ir pridera tikram kino mėgėjui, pasidomėjau filmavimo procesu ir pačia šios juostos kelione į didžiuosius kino ekranus, kuri „Gerų vyrukų“ režisieriui užtruko beveik trisdešimt metų. Netgi pasidarė gaila paties Martino Scorseses, jog ne viena didžioji Holivudo studija daugelį metų nesutiko finansuoti šio projekto, nors jo potencialas buvo beribis. Bet galiausiai, po ilgų pastangų, filmas išvydo dienos šviesą.

Kaip žinia, juosta buvo kuriama remiantis 1966 metais išleistu japonų rašytojo Shusaku Endo romanu „Tyla“, kuris 2007 metais buvo išverstas į lietuvių kalbą, o jo atnaujintas variantas pasirodė prekyboje 2016 metų gruodžio mėnesį. Prekyboje pasirodžius šiam literatūriniam kūriniui, iš karto jį griebiau ir su malonumu perskaičiau, nes visgi reikėjo deramai pasiruoši filmo peržiūrai, kad naująją Martino Scorseses juostą būtų galima įvertinti iš dviejų pozicijų: kaip kino kūrinį ir kaip knygos ekranizaciją. Ir ką galiu pasakyti? Tai vienas iš stipriausių šio kino grando karjeros filmų.

Filmas prasideda nuo ganėtinai nemalonių akims vaizdų, kurie vėliau įgauna labai didelę prasmę įsibėgėjus siužetinės linijos pasakojimui. Ir tokių vaizdų, kuriuos mes matome jau pačioje juostos pradžioje, yra tikrai labai daug. Lygiai taip pat, kaip ir knygoje, taip ir pačiame filme, preciziškai pateiktomis smurto detalėmis žaidžiama su žmogaus emocijomis, kurios galiausiai priveda prie įvairiausių minčių, susijusių su pačiu Dievu, religija ir abiejų parodytų barikadų pusių tiesomis. Kas keisčiausia, filme labai teisingai akcentuojamas tikėjimas iš abiejų perspektyvų: jėzuitų ir japonų, o ne vien iš krikščioniškosios pusės, kuri sudaro didžiausią pamatą šiam pasakojimui. Tiesiog malonu stebėti abiejų kultūrų skirtumus ir jų požiūrį į religiją.

Religinė šio filmo tema stipri. Joje galima pastebėti vieną svarbų akcentą – tikėjimo brukimas per prievartą. Čia kalbu apie tai, jog atvykus į svetimą šalį, bandoma pakeisti vietinių gyventojų papročius, jų įsitikinimus ir tikėjimą. Ir suprantama, kodėl vietiniai gyventojai priešinasi pokyčiams, kurie gali sudarkyti jų gyvenimo harmoniją. Kova su atvykėliais pateikiama išties įdomiai, žiauriai ir kartu protingai. Iš kitos pusės, tikėjimo sąvoka, kurią skleidžia į Japoniją atvykę jėzuitai, yra pateikta iš itin stiprios pozicijos. Taip parodoma, kad krikščionys ištikimai tarnauja Dievui ir net per kančias ir mirtį jie sunkiai išsižada Jėzaus Kristaus. Bet tokie buvo laikai, kai tikėjimas buvo vertas žymiai daugiau negu dabar. Tada tai buvo gyvenimo būdas, o dabar tik pareiga, kurią daugelis atlieka dėl to, jog taip reikia, o ne dėl savo stipraus tikėjimo.

Filmo herojai, kurie šioje juostoje metaforiškai vaizduoja biblines asmenybes, atrodo puikiai. Tėvas Rodrigezas, ant kurio laikosi visa ši istorija, pristatomas kaip Jėzus ir kaip Šventas Petras. Tai gilus, labai sunkiai suvokiamas ir kartu toks žemiškas personažas, kuris kaip ir Kristus, praeina ilgą, kančių nutiestą kelią. Taip pat filme yra ir kiti prasmingi herojai: tėvas Garupė ir tėvas Fereira, kurie savo pavyzdžiu leidžia suvokti tikėjimo galią. Dėka jų, Rodrigezas suvokia visą tikėjimo galią, kurios negalima atimti net ir per didžiausias kančias.

Be religijos, smurto, labai kruopščiai pateiktų kultūrų skirtumų, dideliu pliusu tampa pokalbiai, o tiksliau, Rodrigezo ir Fereiros herojų dialogai. Vienas malonumas klausytis jų. Tai prasmingi ir ganėtinai taiklūs pokalbiai, kurie sujungia tikėjimą ir tikrovės suvokimą. Dėka dialogų, atsiskleidžia ir visos šios juostos prasmė. Tiesiog reikia įsiklausyti ir viskas taps aišku.

Pasibaigus filmui, norisi dar tyliai pasėdėti kelias minutes, kad susidėliotų pamatyti vaizdai. Gaila tik dėl vieno, jog mums kine rodo sutrumpintą versiją, o ne tą filmą, kurį dar prieš pusmetį norėjo pristatyti Martinas Scorsese. Pasak jo, pirminio filmo varianto trukmė buvo keturios valandos, bet, bijodama dėl juostos komercinės sėkmės, kino studija „Paramount“ privertė sutrumpinti filmą beveik pusantros valandos. Tikėkimės, jog ateityje išvysime ir režisieriaus versiją. O dabar – bravo, tikrai didžiuliai sveikinimai Martinui Scorsesei, kuris pristatė ypatingą ir prasmingą filmą.

Techninė juostos pusė

Be nuostabios režisūros ir gerai parašyto scenarijaus, didžiuliu šio filmo pliusu tampa jo techninė pusė. Pirmiausia, norėčiau pagirti kostiumų dizainerius, kurie sugebėjo atkurti kino ekranams autentišką XVII a. Japonijoje tvyrojusią madą. Dekoracijos ir grimas taip pat verti paminėjimo – įstabūs darbai.

Kameros darbas, už kurį operatorius Rodrigo Prieto buvo nominuotas „Oskarui“, vertas dėmesio. Tai, beje, jau antras jo bendradarbiavimas su Martinu Scorsese po filmo „Volstryto vilkas“. Išvaizdus, kruopštus ir apčiuopiantis visą Japonijos grožį darbas. Kai kurie kadrai atrodo kaip iš atvirukų, kas negali nedžiuginti akių.

Muzikinė filmo „Tyla“ dalis gera. Galima teigti, jog puikiai prie visų rodomų scenų parinktos muzikinės kompozicijos, kurias filmui parašė kompozitorių duetas Kathryn ir Kimas Allenas Kluge‘ai. Taip pat gerai atliktas ir garso montažas, kurio dėka meistriškai sustiprintos žiaurumo kupinos scenos, suteikiančios bendram vaizdui reikalingos įtampos.

Vaizdo montažas – nuostabus. O nuostabus jis dėl to, jog Martinas Scorsese prie jo dirbo iki pat filmo premjeros, kas nulėmė jo neįtraukimą į JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų nominacijų sąrašą. Visos juostos detalės, visos scenos ir pasakojimo stilius priverčia mėgautis kiekviena šio filmo akimirka. Net nepajunti, kad trys valandos prabėga taip greitai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kiekvienas Martino Scorseses filmas gali pasigirti stipria aktorių vaidyba ir ši juosta dar kartą tą patvirtina.

Galima sakyti, jog 2016 metai aktoriui Andrew Garfieldui tapo lemtingu posūkiu jo karjeroje. Dėka savo stipraus vaidmens Melo Gibsono filme „Pjūklo ketera“ jis gavo savo pirmąją „Oskaro“ nominaciją, o su „Tyla“ buvo plojimais sutiktas kino kritikų visame pasaulyje. Asmeniškai man, būtent filme „Tyla“, o ne minėtoje karinėje dramoje, jis labiau atsiskleidė kaip draminis aktorius. Išties puikus pasirodymas, kuris nuo pradžios iki pat galo įsimena.

Visai gerai filme savo roles atliko Adamas Driveris ir Liamas Neesonas. Jie nors ir epizodiškai, tačiau įtikinamai perteikė savo vaidinamus herojus, kas išties džiugino. Be jų filme taip pat pagirtinai pasirodė Ciaranas Hindsas ir Tadanobu Asano.

Bendrai, kiekvienas šioje Martino Scorseses juostoje suvaidinęs aktorius su savo vaidmeniu susidorojo pakankamai pavyzdingai. Retai galima pamatyti tokią natūralią vaidybą iš visų, net ir iš statistų.

Verdiktas

„Tyla“ – vienas kruopščiausių ir sunkiausiai į kino ekranus keliavusių Martino Scorseses filmų, kuriame be išraiškingai gvildenamos ir itin rimtos religinės temos, susijusios su tikėjimo galia ir krikščionybės plėtojimu uždaroje japonų bendruomenėje, gauname dar ir įsimintiną kelionę po XVII amžiaus tekančios saulės šalį, supažindinančia su jos papročiais, gyvenimo būdu ir žmonių įsitikinimais.

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Filmo „Titanė“ recenzija: nepatogiausias 2021 metų filmas

2016 metais trumpametražių filmų iš Prancūzijos režisierė Julia Ducournau nustebino visus savo...

Londone minimas pirmojo filmo apie Harį Poterį dvidešimtmetis: iškilo didžiulių burtų lazdelių instaliacija

Londone centre pristatyta devynių didžiulių burtų lazdelių instaliacija. Ja siekiama paminėti...

Filmo „Venomas 2“ recenzija: o kur žadėtos skerdynės? (2)

2018 metais studija „ Sony “ nusprendė vystyti savo nuosavą „Žmogaus-voro“ kino visatą,...

Maskva skelbia, kad didžioji dalis pirmojo vaidybinio filmo orbitoje jau nufilmuota

Pirmąjį vaidybinį filmą orbitoje kurianti grupė jau nufilmavo didžiąją dalį medžiagos...

„Venomas 2“ kūrėjai gerbėjus sukvietė į uždarus seansus: 290 laimingųjų lietuvių nuskambėjo ir speciali Tomo Hardy žinutė (2)

Trečiadienio vakarą Vilniuje, „Multikino“ kino teatre, įvyko speciali išankstinė šį...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (150)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (152)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite (1)

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (66)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (603)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (53)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (64)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (20)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...