Šių metų valstybinio finansavimo konkursui patvirtina 117 paraiškų - per 40 daugiau nei pernai. 2013 metais Lietuvos kino centras parėmė 113 projektų už beveik 6,8 milijono litų.

"Statistiniai rodikliai rodo, kad kino industrijoje yra pakilimas, entuziazmas ir nusiteikimas kurti filmus", - teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

2013 metais paremti 11 filmų parengiamųjų darbų projektai, 23 filmų gamybos projektai bei 79 kino sklaidos projektai.

R. Kvietkauskas džiaugiasi, jog beveik visi filmai, kurie gavo finansavimą parengiamiesiems darbams, jau perėjo į gamybos stadiją. Anot jo, tai rodo, kad Kino tarybos sprendimai paremti tam tikras idėjas buvo teisingi.

Lietuvos kino centras dažniausiai finansuoja pusę filmo gamybos, daugiausiai skiriama 75 proc. parama.

Nuo šių metų šalyje įsigalioja pelno mokesčio lengvata kino gamybai. Verslininkai, investavę į kino gamybą, mokės mažesnį pelno mokestį, tai leis iki 20 proc. sumažinti išlaidas atliekamiems kino gamybos darbams Lietuvoje. Lengvata galės naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio kino gamintojai.

"Bet kuris filmas gali pretenduoti, nėra taip, kad finansuojame tik gerus filmus. Yra tam tikri kriterijai, nefinansuosime smurtinių filmų ar skatinančių rasinę, tautinę neapykantą, tačiau filmas gali pavykti gerai, gali pavykti blogai, tai nedarys įtakos pelno lengvatai, - teigia Lietuvos kino centro direktorius. - Mes vieni paskutiniųjų prisijungiame prie lengvatų sistemos. Latvių taikoma lengvatų sistema per ilgą laiką nuviliojo tarptautinius projektus į kaimyninę šalį (...) Šiandien ir mes turime ekonominį svertą, kodėl vertėtų atvykti dirbti į Lietuvą".

Pasak jo, kino centras jau sulaukė pirmosios paraiškos šiai lengvatai. Filmų kūrimu Lietuvoje jau domėjosi ir BBC televizija, Belgijos kompanija.

Daugiau lėšų šiemet ketinama skirti Lietuvos kino paveldo susigrąžinimui ir skaitmeninimui. Iš vieno didžiausių Rusijos kino saugyklų-archyvų "Gosfilmofond", su kuriuo pernai buvo užmegztas bendradarbiavimas, ketinama nupirkti bent 10 kino filmų kopijų.

R. Kvietkausko teigimu, kino ekspertų komisija sudarė filmų sąrašą, kuris turėtų būti sugrąžintas pirmiausiai. Tai tokios juostos kaip "Jausmai", "Niekas nenorėjo mirti", "Gražuolė" bei kita lietuviška klasika.

2014 metais Lietuvos kino centras taip pat ketina koncentruotis ties naujų kino finansavimo taisyklių tvirtinimu, pelno mokesčio lengvatos pristatymu ir populiarinimu, profesionalams skirtų kino mokymų Lietuvoje organizavimu, šalies filmų populiarinimui užsienyje.

Ketinama pristatyti lietuvių kūrybą Tarptautiniame Berlyno festivalyje, Kanuose, dokumentinių filmų festivalyje Šefilde, tarptautiniame "Ansi" animacinių filmų festivalyje bei Nyderlandų dokumentikos festivalyje.

R. Kvietkausko teigimu, pasiteisina strategija, kuomet šalies kino sektorius yra pristatomas konsoliduotomis pastangomis, ir tai būtinai turėtų tęstis ateityje.

Kino centras taip pat ypatingą dėmesį skirs kino edukacijos programoms - siekiama užauginti nacionalinį kiną pažįstančią, ja besidominčią ir mėgstančią jaunąją kartą. Pernai buvo pasiūlyti 15 lietuviškų filmų su edukacine programa mokytojams ir galimybe juos peržiūrėti. Šie filmai gali buvo naudojami įvairių disciplinų pamokose.

2013 metai buvo pirmieji Lietuvos kino centro gyvavimo metais, šiemet visos su kinu susijusios funkcijos galutinai perduotos šiai institucijai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)