aA
Įsivaizduokite tokį vaizdelį. Kinas, premjera. Minios žiūrovų renkasi į ilgai lauktą anšlaginę lietuvišką komediją. Staiga į minios vidurį prasigrūda pagyvenusi kino kritikė, sušunka „Menas – aukščiau už viską“ ir išdidžiai susisprogdina.
Kadras iš filmo "Redirected"
Kadras iš filmo "Redirected"
© Organizatorių archyvas

Kliedesiai, sakysite? Visai ne. Tai tiesiog kaina, kurią mums vieną dieną neišvengiamai teks sumokėti už tai, kad taip ilgai toleravome ir dabar toleruojame šalyje siautėjantį kultūros talibaną.

Fundamentalistai visada ir visur yra blogai. Pirma – savo sutrūnijusius, prieš šimtą, o gal ir prieš tūkstantį metų pasenusius įsitikinimus jie skelbia kaip vienintelę, neginčijamą tiesą ir taip stabdo bet kokį progresą. Antra – visomis įmanomomis priemonėmis naikindami kitaminčius ir alternatyvaus mąstymo užuomazgas, jie užgniaužia bet kokias diskusijas, kuriose, kaip žinome, gimsta tiesa.

O tiesos talibanui nereikia, nes yra tik viena tiesa – ta, kurią skelbia jie. Trečia – dažnai būdami gerokai pagyvenę ir menkai suvokiantys kasdienybę, jie beveik visada tampa priedanga apsukriems vertelgoms, kurie mojuodami šventais talibaniniais stabais netrukdomi iš valstybės biudžeto siurbia mokesčių mokėtojų pinigus.

Štai lietuvišką kiną kultūros fundamentalistai kontroliuoja jau daugiau kaip dvidešimt metų. Daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos publika yra bandoma nuodyti depresyviais lašančio čiaupo tipo filmais, kurių vienintelė vertybė yra ekrane beviltiškai lėtai besiganantis arklys ar ilgesingai ošiančios pušys. Daugiau kaip dvidešimt metų talibano valia lietuviškame vaidybiniame kine buvo uždrausti bet kokie žanrai, išskyrus seilėtą kinematografinę poeziją. Didžiajame ekrane išnaikintos lietuviškos komedijos, miuziklai, detektyvai, trileriai ir romantika, ką ir kalbėti – apsaugok, viešpatie! – apie nuotykinius, veiksmo ar siaubo filmus.

Daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos publika yra bandoma nuodyti depresyviais lašančio čiaupo tipo filmais, kurių vienintelė vertybė yra ekrane beviltiškai lėtai besiganantis arklys ar ilgesingai ošiančios pušys. Daugiau kaip dvidešimt metų talibano valia lietuviškame vaidybiniame kine buvo uždrausti bet kokie žanrai, išskyrus seilėtą kinematografinę poeziją. Didžiajame ekrane išnaikintos lietuviškos komedijos, miuziklai, detektyvai, trileriai ir romantika, ką ir kalbėti – apsaugok, viešpatie! – apie nuotykinius, veiksmo ar siaubo filmus.
Jonas Banys

Dar ir šiandien mokesčių mokėtojų pinigus kinui seikėjančios valdiškos institucijos snaudžia, liūliuojamos talibano šviesulių sekamų pasakų apie aukštąsias kultūros vertybes ir meną, kurie Lietuvos piliečius atvers į tikrąjį tikėjimą, šalyje išnaikins materializmą, cinizmą ir popkornus. Dar ir dabar iš už fundamentalistų nugarų išropoję vertelgos kartu su kultūros valdininkais draugiškai turistauja po Europą, gurkšnoja prancūzišką vynelį, springsta šviežiomis austrėmis ir giriasi, kaip puikiai garsina Lietuvą.

Deja, tikrovė yra kažkur anapus.

Štai už eilinį kinematografinių padūsavimų šedevrą valstybė sumoka 2 milijonus litų, o pažiūrėti jo susirenka vos keli ar keliolika tūkstančių žiūrovų, ir pusė jų užmiega dar neįpusėję filmo. Vadinasi, realiai mokesčių mokėtojai kiekvienam žiūrovui sumoka nuo 100 iki 1000 litų vien už tai, kad jie ateitų ir atkentėtų bent vieną tokio „meno“ seansą. Ką ir kalbėti apie atvejus, kai įsisavinę milžinišką sumą valdiškų pinigų kai kurie kino korifėjai metų metus šantažuoja juos išlaikančią instituciją, reikalaudami dar, ir dar, ir dar, ir dar, kol jų sukurtas filmas trūnija stalčiuje.

Arba štai – kino sklaida. Tai dar viena pelninga valdiškų pinigų kasyklėlė. Ji būtina, jeigu kuri tokius beviltiškus niekalus, kad jų niekas nežiūri netgi tada, kai į kino salę įleidi nemokamai. Tuomet natūralu – kažkam tenka sumokėti ne vieną dešimtį ar šimtą tūkstančių litų, kad tavo vertingą kūrinį paskleistų, t. y. pavežiotų po įvairius trečiarūšius festivalius ir parodytų ten susirinkusiems kitų šalių kultūros talibano atstovams. Dvidešimt metų ši pinigų plovimo schema veikė nepriekaištingai, ir Lietuvos kino fundamentalistai kartu su savo vertelgomis buvo ramūs, sotūs ir patenkinti.

Bet štai atėjo neramūs laikai. Atsirado keistų veikėjų, į kurių kuriamus filmus žiūrovai pradėjo plūste plūsti. Su apsnūdusiais kino „grandais“ jie pradėjo sėkmingai konkuruoti ne tik kino salėse, bet ir prie valdiškų pinigų lovio. Šitie nauji bjaurybės, užuot iš mokesčių mokėtojų pinigų išsimokėję šimtatūkstantinius honorarus (o vienas kino menininkas neseniai viešai skundėsi, kad jam ir tiek mažoka), visus valdiškus pinigus sukiša į filmo gamybą ir dar pritraukia nemažai privataus kapitalo. Už sumą, kurios didžiojo kino meno kūrėjams anksčiau užtekdavo varganam filmukui susukti, jie sukuria turtingą ir įspūdingą reginį. Kino sales užpildžiusių žiūrovų jie nemaitina įprastomis lietuviškomis depresijomis – jie kalba apie draugystę, meilę Lietuvai, pasididžiavimą savo šalimi, ragina kovoti už tiesą ir teisybę, jie džiugina ir juokina. Ir jie, netikėliai, net neprašo lėšų Kino Sklaidai! Į Kanus jie važiuoja už savo pinigus, jų filmus rodo Vokietijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir net Kinijoje, ir tam nereikia jokių valdiškų ekskursijų su vyneliu ar be jo. Žodžiu – neleistinai mėgėjiškas požiūris į kiną.

Bet štai atėjo neramūs laikai. Atsirado keistų veikėjų, į kurių kuriamus filmus žiūrovai pradėjo plūste plūsti. Su apsnūdusiais kino „grandais“ jie pradėjo sėkmingai konkuruoti ne tik kino salėse, bet ir prie valdiškų pinigų lovio. Šitie nauji bjaurybės, užuot iš mokesčių mokėtojų pinigų išsimokėję šimtatūkstantinius honorarus (o vienas kino menininkas neseniai viešai skundėsi, kad jam ir tiek mažoka), visus valdiškus pinigus sukiša į filmo gamybą ir dar pritraukia nemažai privataus kapitalo.
Jonas Banys

Šiandien Lietuvos kultūros talibano stovykloje tvyro isteriškos nuotaikos. Iš visų pakampių ir alkoholio liūnų traukiami seni draugai, šalininkai ir dalininkai, užsukami dar sovietmečiu nepriekaištingai įvaldyti propagandinių pranešimų, pareiškimų ir deklaracijų mechanizmai. Tauta ir valdžios vyrai bauginami nacionalinės kultūros žlugimu bei kitomis į pasaulio pabaigą panašiomis nelaimėmis, pasitelkiant tokius užburiamai skambius terminus kaip „deprofesionalizacija“, „deformacija“ ir „takoskyra“. Netgi bandoma prichvatizuoti žodžius „profesionalus“ ir „autorinis“. Kuriami dirbtiniai aljansai, o senos, jau išmirti baigiančios nomenklatūrinės sąjungos, staiga atsibunda ir pragysta apokaliptiniais tekstais.

Nurimkit, mielieji. Jūsų laikas jau tiesiog baigėsi. Į kino sales atėjo naujas, jaunas, stiprus ir entuziastingas lietuviškas kinas. Kinas, kuris turi ką pasakyti ir turi, kas jį išklauso. Jūs pakeisti jau nieko nebegalit, bet galit dar pamėginti susisprogdinti per artimiausią premjerą. Sėkmės!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Filmo „Pieniniai dantys“ recenzija: liūdnas, gyvenimiškas, bet ne kiekvienam (1)

Plačiai auditorijai žinoma iš itin populiaraus „BBC“ serialo „Žudant Ievą“,...

Kino teatruose atgimsta legendinis prancūzų atlikėjas Šarlis Aznavūras: gyvenimo akimirkas užfiksavo Editos Piaf padovanota kamera (1)

„Prancūzijos Frankas Sinatra “ – taip buvo vadinamas legendinis armėnų kilmės prancūzų...

Komedijoje „Nuosavas šnipas“ suvaidinęs aktoriumi tapęs imtynininkas Dave'as Bautista – raumenų kalnas, mokantis verkti

Filmuose vaidinančių žvaigždžių personažai kartais kardinaliai skiriasi nuo to, kokie aktoriai...

Netrukus pasirodysiančio filmo „Tenet“ biudžetas siekia 200 milijonų dolerių: pastatytas miestas dykumoje, susprogdintas lėktuvas

Žiūrovus visame pasaulyje pribloškusio kino filmo „ Pradžia “ (Inception) dešimties metų...

Filmo „Nuosavas šnipas“ recenzija: pozityviai nuteikiantis filmas visai šeimai

Savo ilgametėje filmografijoje išties nemažai nuotaikingų bei netgi, galima būtų sakyti,...

Top naujienos

Politologas: tai didžiausias iššūkis, su kuriuo iki šiol susidūrė Lukašenka gali griebtis net karinės parengties (125)

Viskas turėjo vykti ne taip. Tai turėjo būti jau eiliniai Baltarusijos prezidento rinkimai,...

Darbą prabangiuose restoranuose iškeitė į širdžiai malonesnį: nedirbame prie konvejerio, tad klientams dažnai tenka ir luktelti (8)

Paluknyje, visai netoli kelio yra įsikūrusi kavinė „Green street cafe“ . Jos vadovė –...

Tragedija JAV: netikėtai mirė vos 28 metų auksinės Lietuvos rinktinės narys Lukas Žemaitis (69)

Iš už Atlanto atskriejo tragiška žinia – Anapilin iškeliavo vos 28-erių metų Lukas Žemaitis,...

Ir toliau reikės slėptis pavėsyje (35)

Sekmadienio dieną virš Lietuvos toliau laikysis labai šilta oro masė. Ir vėl alins karščiai,...

UEFA Čempionų lyga: genialus Messi ištempė „Barceloną“, o „Bayern“ su Lewandowskiu sudorojo „Chelseą“ visos ketvirtfinalio poros (8)

Šeštadienio vakarą sužaidus likusias dvejas UEFA Čempionų lygos aštuntfinalio etapo...

Serijinis žudikas angelo veidu kraupino Lietuvą: miegodavo šalia savo aukų (87)

Atkūrus Nepriklausomybę, iki mirties bausmės panaikinimo, Lietuvoje buvo sušaudyti septyni...

Prezidentas Gitanas Nausėda nutraukė saviizoliaciją (249)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su šeima nutraukė laikiną saviizoliaciją...

Paprastas tikro alkoholiko patarimas: ristis žemyn nesustosi, kol neištaisysi vienos klaidos (225)

„Nuolat kartojau sau, kad jei tik norėsiu, tai ir negersiu, galiausiai suvokiau, kad negerti...

Sulaukė taip reikalingos išmokos, bet kilo klausimų: kodėl gavo mažiau, nei žadėta (142)

Lietuvoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais prasidėjo tikras išmokų lietus – buvo pervestos...

Šimtukininkė atskleidė visą tiesą apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: išlaikė ir nė vieno kūrinio neperskaitę (47)

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šimtuku išlaikiusi Pakruojo r. Linkuvos...

|Maža didelių žinių kaina