Alpinistas Alexas Honnoldas pripažįsta, jog iki šiol tai buvo didžiausias iššūkis jo gyvenime ir gali prireikti metų ar dvejų, kad ryžtųsi dar vienai panašiai avantiūrai. DELFI skaitytojams - išskirtinis interviu su Alexu.
- Ar pamenate, kaip atrodo pirmasis El Capitan uolos užkariavimas?
- Buvo labai baisu. Kartu su partneriu užsibrėžėme tikslą bet kokiomis priemonėmis pasiekti El Capitan viršukalnę per vieną dieną. Tam ruošėmės visą sezoną. Mums tai buvo didelis iššūkis ir kartu nuotykis. Pasirinkome lengviausią maršrutą ir į uolą įkopėme per 23 val.
- Esate sakęs, jog šis kopimas yra jūsų viso gyvenimo tikslas, dėl kurio sunkiai dirbote. Kokios buvo mintys tą rytą, kuomet pradėjai kopti į El Capitan?
- Nieko ypatingo. Stengiausi susikoncentruoti, kad mano tikslui netrukdytų nereikalingos mintys. Iš tiesų labai daug mąsčiau iki tol, tad kopimo pradžioje įjungiau taip vadinamą autopilotą.
- Ar jautėte papildomą spaudimą dėl to, kad apie jus bus kuriamas dokumentinis filmas?
- Ne, aš pats norėjau įamžinti šią savo kelionę. Tai buvo tarsi papildoma motyvacinė priemonė neatidėlioti užsibrėžto tikslo. Apie kopimą į El Capitan svarsčiau jau keletą metų, tačiau šis iššūkis vis atrodė bauginantis ir per didelis. Taigi man reikėjo papildomo spaudimo.
Mano didžiausia baimė buvo ta, jog nugyvensiu visą gyvenimą ir neišdrįsiu to padaryti. Kokius šešerius ar septynerius metus vis kartojau: „Šiais metais aš kopsiu į El Capitan“. Tuomet nueidavau į Josemičio nacionalinį parką ir sakydavau: „Ne, šiais metais dar nesu tam pasirengęs“.
- Kai kopiate į kalną, ar dažnai žiūrite žemyn? Kaip jautėte, kokiame aukštyje esi skirtingais momentais?
- Aš jaučiuosi užtikrintas. Žinoma, kopdamas aš žiūriu žemyn. Tačiau konkrečiu kopimo metu tu žiūri žemyn į savo kojas, stebi rankų judesius ir tai nereiškia, jog aš galvoju apie išsilaikymą. Aš tiesiog kopiu aukštyn.
- Kaip susiformuoja toks užtikrintas tikėjimas savimi ir savo jėgomis?
- Tai yra racionalumas, objektyvus realios situacijos vertinimas atsakant į klausimą „ar galiu tai padaryti?“. Ir jei galiu, tuomet imu ir darau. Jei aš galiu kažką padaryti su virve vieną, du ar tris kartus, tuomet akivaizdu, jog esu pakankamai stiprus fiziškai. Taigi nebėra prasmės, kodėl turėčiau naudoti virvę.
- Ar jau galvojote, koks galėtų būti sekantis iššūkis?
- Iš tiesų nežinau. Jei galvotume apie panašų iššūkį kaip kopimas į El Capitan, manau gali praeiti metai ar du, kol aš vėl pajusiu įkvėpimą tokiam mega projektui. Pamatysime.
- Daugelis žmonių neišdrįstų pakartoti to, ką jūs padarėte, nes juos stabdytų baimė. Koks yra skirtumas? Ar jūs išmokote suvaldyti baimę ar tai kažkas įgimto?
- Dalį savo gyvenimo aš taip pat bijojau. Esu patyręs nemažai baimių, galbūt net daugiau, nei paprastas statistinis žmogus. Manau, tai padeda man atskirti, kada jau tikrai esu pavojuje, o kada turėčiau imtis konkrečių veiksmų siekiant jo išvengti.
- Kodėl jūs kopiate?
- Nes tai yra nuostabu.
Prikaustantis dėmesį ir intymus dokumentinis filmas „Free Solo“ pasakoja apie išskirtinį alpinistą Alexą Honnold, kuris ryžtasi įgyvendinti savo gyvenimo svajonę – užkopti į garsiausią pasaulyje El Capitan uolą nesinaudojant virvėmis. Vienu geriausių atletų tituluojamas alpinistas pasiryžo bet kokia kaina pasiekti savo tikslą. Šis iššūkis gali būti įrašyta į žmonijos istoriją arba baigtis mirtimi.
Dokumentinis filmas „Free Solo“ ne tik prikaustys jūsų dėmesį, bet ir įkvėps naujiems iššūkiams – žmogus, kuris iškelia aiškius uždavinius savo kūnui ir protui, visada pasiekia užsibrėžtą tikslą ir gali įgyvendinti, atrodytų, neįmanomus dalykus.
