„Žmonės žino, kad galiu padaryti bet ką, kad tik juos prajuokinčiau. Man negalioja jokie tabu. Tai, ką darau, niekada nepakeis pasaulio, bet gali pataisyti jūsų nuotaiką. Juk komedijos yra tam tikra priklausomybės forma. Ir jei tai narkotikas, tuomet aš esu El Chapo. Seanas Pennas tuoj taip pat norės paimti iš manęs interviu“, – sako M. Wayansas.
Jis pasakoja, jog apie tai, jog reikia kurti kultinių „50 pilkų atspalvių“ parodiją, jis svajojo nuo to laiko, kai pasaulis pametė galvą dėl šių rašytojos E.L. James romanų: „Aš vis girdėdavau apie tai, jog moterys eina iš proto dėl kažkokios knygos. Skaitant joms užeina noras rasti savo turčių, kuris būtų dar ir geras lovoje. Taip ir gimė mūsų „50 juodų atspalvių“. Tačiau čia istorija apversta aukštyn kojomis: pagrindinis veikėjas yra turtingas juodaodis, o lovoje – visiškai niekam tikęs“.
M. Wayansas parodijų pasaulyje toli gražu ne naujokas: juk kas negirdėjo apie tokias juostas, kaip „Pats baisiausias filmas“, „Operacija: baltosios pupytės“, „Vaiduoklių namas“? Paklaustas, kas įkvepia jį kurti humoro kupinas komedijas, aktorius teigė, jog minčių savo juostoms jis semiasi iš kasdienio gyvenimo.
„Jūs verkiate? Man tai tobulas atvejis sukurti naują juokelį. Daugiausiai įkvepimo pasisemiu iš kitų žmonių skausmo bei kančių. Pavyzdžiui, jei alergiškas jūros gėrybėms ima tinti, galiu juokauti iki pas jo mirties. Manote, parodijų žanras yra lengvas? Nieko panašaus. Prajuokinti žmogų yra kur kas sunkiau, nei jį pravirkdyti. Kad sukurtum vieną parodiją, turi pamatyti apie 200 filmų“, – sako M. Wayansas.
Viena laukiamiausių šių metų komedijų „50 juodų atspalvių“ į kino teatrus atkeliauja jau vasario 5 dieną. Filmo anonsas:
