Vilnių į savo maršrutą L. Chammah įtrauks kovo pabaigoje. Ji atvyks į festivalį „Kino pavasaris“, kurį taip pat aplankys ir „Užtvankos“ (orig. „Barrage“) režisierė liuksemburgietė Laura Schroeder.
Berlyno kino festivalyje pirmą kartą parodytame filme L. Chammah vaidina jauną motiną, bandančią atkurti santykį su dukra, kurią paliko dar kūdikystėje.
Dukra Alba (ją vaidina Prancūzijos vaikų aktorė Themis Pauwels) užaugo su močiute, griežto būdo teniso trenere – ją filme įkūnija Isabelle Huppert, L. Chammah mama ir realiame gyvenime.
Po ilgos pertraukos grįžusi namo L. Chammah herojė prikalbina dukrą trumpam pasivažinėti kartu. Kelionė užsitęsia iki kelių dienų ir tampa trijų kartų moterų – močiutės, dukros ir anūkės – santykių perkrovimu.
Poetiškas, Liuksemburgo gamtos grožio kupinas, bet kartu įtemptas filmas klausia: kaip būti motina šiandienos pasaulyje? Kaip pabėgti nuo priklausomybės savo pačios motinai? Kaip nebūti per griežtiems savo vaikams?
Berlyne susitikusi su žurnalistais L. Chammah daugiau papasakojo apie komplikuotą savo vaidmenį „Užtvankoje“.
„Man visada kine patiko pažeidžiami veikėjai. Tokie, į kuriuos žiūrėdama jaučiu, jog jie bet kuriuo metu gali palūžti. Catherine, mano herojė „Užtvankoje“, yra tokia. Ji turi kažką bipoliško. Greičiausiai anksčiau ji turėjo problemų su narkotikais. Filme neparodoma, kas jai buvo atsitikę, bet akivaizdu, kad ji gyveno tamsoje, todėl ir negalėjo pasirūpinti savo dukra. Filme ji nori grįžti į gyvenimą, bet yra kupina streso: vartoja raminančius vaistus, alkoholį. Tačiau tuo pat metu ji nori rūpintis savo dukra ir ją myli. Toks yra gyvenimas: kartais mes esame geri, kartais ne. Tokią veikėją lengva mums visiems atpažinti“, – kalbėjo aktorė.
L. Chammah pastebi, kad „Užtvanka“ paliečia tiek Prancūzijoje, tiek, tuo labiau, Lietuvoje nutylimą temą: kad motinystė, tai ne vien džiaugsmas, bet ir realūs sunkumai. „Mes nekalbame, kaip sunku būti motina. Tai yra tabu tema visuomenėje. Tačiau iš tikro, šie sunkumai yra labai dažni. Buvo gera juos parodyti ekrane nebandant filmo herojės morališkai teisti.“
Apie savo mamą nekalba
L. Chammah atsargiai kalbėjo tik viena tema: apie jos pačios mamą.
„Aš neturiu ką į tai atsakyti. Pavargau nuo tokių klausimų. Atsiprašau“, – atsakė aktorė, paklausus jos nuomonės, kodėl „Oskarų“ organizatoriams taip ilgai užtruko nominuoti jos mamą Isabelle Huppert. Šiemet ji, Prancūzijos kino ikona, pagaliau buvo nominuota geriausios aktorės kategorijoje už vaidmenį filme „Ji“ – šį filmą Lietuvoje taip pat rodys „Kino pavasaris“.
Kai tavo mama yra tokio rango aktorė, tai tampa ir dovana, ir prakeiksmu. 33-erių Lolita užaugo apsupta kino, jau būdama penkerių ji vaidino pirmajame savo filme „Moterų istorijos“ („Story of Women“), taip pat kartu su savo mama. Vėliau šią patirtį pakartojo 2010-ųjų filme „Copacabana“.
Tačiau kalbant apie L. Chammah, jos mamos šešėlis yra neišvengiamas. „Užtvanka“ taip pat dažnai pristatomas kaip filmas, kuriame vaidina „Isabelle Huppert ir jos dukra“, nors tikroji filmo herojė yra būtent L. Chammah.
Labai vertinanti savo mamos talentą, L. Chammah tikisi, kad žiūrovai kine ją matys kaip individualią aktorę, o ne tik kaip garsios mamos dukrą.
„Surasti savo identitetą kine tikrai nebuvo lengva. Bet man labai pasisekė sutikti režisierius, kurie gali mane priimti tokią, kokią esu. Viliuosi, kad pamatę filmą su manimi, negalvosite: „O, ji jos dukra!“, o galvosite, kad ten buvau aš.“
„Užtvanka“ anonsas:
Į „Kino pavasarį“ L. Chammah atvyks kovo 31-ąją, čia susitiks su žiūrovais po „Užtvankos“ seanso tą patį vakarą. Filmo režisierė Laura Schroeder festivalį aplankys balandžio 3-ąją.
