Prieš pradėdamas skelbti savo asmeninius TOP 10, noriu šiek tiek apžvelgti visus metus, kurie atnešė ir nemažai nuvylimo. Paminėti tuos filmus, kurie turėjo nemenką potencialą, bet jo neišnaudojo, tikrai noriu, nes kaip bebūtų, į juos buvo dedama nemažai vilčių ir lūkesčiai buvo tikrai dideli.

O tokiais lūkesčių nepateisnusiais projektai šiais metais mano nuomone tapo Olivios Wilde antrasis režisūrinis darbas „Nesijaudink brangioji“ (angl. „Don‘t Worry Darling“), kultiniais kompiuteriniais žaidimais paremtas „Neatrastas“ (angl. „Uncharted“), biografinė drama „Aš noriu šokti. Whitney Houston“ (angl. „Whitney Houston: I Wanna Dance with Somebody“), tiesioginis legendinio 1974 metų filmo pratęsimas „Kruvinos skerdynės Teksase“ (angl. „The Texas Chainsaw Massacre“), studijos „Walt Disney“ animacinis filmukas „Pinokis“ (angl. „Pinocchio“), naujas komedijos genijaus Jude Appatow filmas „Burbulas“ (angl. „The Bubble“) ir Stepheno Kingo romanu paremtas „Uždegančioji žvilgsniu“ (angl. „Firestarter“).

Tiesa, šiais metais mane maloniai nustebino lietuviško kino įvairovė ir pakankamai kokybiški mūsų šalies kūrėjų projektai. Tad labai džiugu, jog tokios juostos, kaip „Piktųjų karta“, „Vesper“, „Drugelio širdis“, „Ko nežino vyrai“, „Lobis“ sugebėjo suteikti išties geras akimirkas kine.

Aišku, buvo ir labai blogų projektų, bet apie juos nesinori kalbėti, todėl pamaniau, kad po geriausių kine matytų filmų sąrašo prikabinsiu penkias man labiausiai šiais metais nepatikusių filmų apžvalgas.

GERIAUSIŲ 2022 M. KINE RODYTŲ FILMŲ TOP 10

„Vikingas“ (angl. „The Northman“), rež. Robert Eggers

Nepriekaištingas kino šedevras, kurį galima pozicionuoti kaip istoriškai taikliausią visų laikų žvilgsnį į viduramžiais gyvenanusius šiauriečius. Kartu tai labai brutalus, stebinančiai tikroviškas, įdomia skandinaviška mitologija paremtas ir neprailgstantis keršto temos projektas, kuris nuo pat pirmos minutės užburia savo pateikimu ir nepaleidžia iki didingo bei dramatiško finalo.

Visa apžvalga čia.

„Betmenas“ (angl. „The Batman“), rež. Matt Reeves

Tiksliausia iki šiol pasirodžiusi „DC“ komiksų ekranizacija apie Betmeną, kuri šiurpina bei kartu įtraukia dėl savo tikroviškumo, idealiai išnaudoto komiksinio pamato, nenuspėjamo siužeto ir charizmos nestokojančių veikėjų. Taip pat tai gerai apgalvotas ir pagal visas detektyvinio žanro taisykles pristatytas pasakojimas, kuris nei vienai akimirkai neprailgsta, dovanodamas tris valandas kvapą gniaužiančios įtampos.

Visa apžvalga čia.

„Viskas iš karto ir visur“ (angl. „Everything Everywhere All at Once“), rež. Dan Kwan ir Daniel Scheinert

Genialus savo idėja, nenuspėjamas siužetiniais sprendimais, žvalus veiksmo scenomis, juokingas gerai pateiktu humoru ir priverčiantis pasukti galvą dėl paslėptų užuominų, naujasis kino studijos „A24“ projektas, kuris savo originalumu ne tik, kad pavergia, bet dar ir leidžia nuoširdžiai džiaugtis, kad tokio pobūdžio projektai išvis gali egzistuoti dabartinėje perdirbinių ir tęsinių kino eroje.

Visa apžvalga čia.

„Liūdesio trikampis“ (angl. „The Triangle of Sadness“), rež. Ruben Ostlund

Geniali ir tuo pačiu itin taikliai hiperbolizuota satyra apie turtingų bei itin tuščių žmonių gyvenimo būdą. Todėl žiūrovas šios juostos peržiūros metu turi puikią progą pasijuokti, susimąstyti ir pakritikuoti šį socialinį visuomenės sluoksnį, kuris kartais peržengia visas padorumo ribas, demonstruodamas savo turtus. O kai dar prie rimto ir protingai išdėstyto siužeto prisideda nuostabi vaidyba, estetiškai pateikta išorė ir solidi režisūra, neįmanoma nesižavėti tokiu filmu, kuris be jokių abejonių tampa vienu iš geresnių 2022 metų kino reginių.

Visa apžvalga čia.

„Įsikūnijimas: Vandens kelias“ (angl. „Avatar: The Way of Water“), rež. James Cameron

„Įsikūnijimas: Vandens kelias“ – įspūdingiausiais kino istorijoje specialiaisiais efektais papuoštas ir visiškai neprailgstantis trijų valandų veiksmo, dramos bei melodramos perpildytas epiškas reginys, kuris prie viso to sugeba dar ir ištransliuoti itin svarbią ekologinės katastrofos žinutę. Be jokių abejonių – tai pats didingiausias ne tik šių metų, bet ir kelių pastarųjų metų pramoginis projektas, kurį privaloma žiūrėti tik dideliame kino ekrane.

Visa apžvalga čia.

„Asas Maverikas“ (angl. „Top Gun: Maverick“), rež. Joseph Kosinski

Dar vienas išskirtinis ir itin efektingai atrodantis aktoriaus Tomo Cruise‘o šou, kuriame jis ir vėl demonstruoja savo neregėtai kietus kaskadinius bei ekstremaliai pavojingus sugebėjimus. Tuo pačiu naujasis jo filmas tampa ne tik tobulai įgyvendinta duokle kultiniam 1986 metais pasirodžiusiam originalui, bet dar ir tampa visiškai nauju žvilgsniu į „Asų“ seriją dėl naudojamų modernių technologijų, naujų personažų, vyraujančių tendencijų bei tolerancijos.

Visa apžvalga čia.

„Raudonoji panda“ (angl. „Turning Red“), rež. Domee Shi

Savo skleidžiama žinute stiprus ir kartu puikią pramogą suteikiantis naujasis studijos „Pixar“ kino hitas, kuris sugeba ne tik pralinksminti kuriozinėmis situacijomis, bet dar ir priverčia iš šono pamatyti kelis brendimo stadijos pavyzdžius. O tai ir yra pakankamai svarbus šios juostos edukacinio pobūdžio momentas, kuris žengiantiems į paauglystę jaunuoliams gali tapti puikia pagalbine priemone brendimo suvokimui.

Visa apžvalga čia.

„Elvis“ (angl. „Elvis“), rež. Baz Luhrmann

Bene geriausias iki šiol pasirodęs biografinis filmas apie rokenrolo karaliaus gyvenimą, jo karjeros užkulisius, aukštumas ir nuopuolius, taip pat tai filmas, kuris šiek tiek kitaip interpretavo kai kuriuos Elvio Presley‘io gyvenimo etapus dėl stilingai atrodančios išorės ir netikėtų techninių bei režisūrinių Bazo Luhrmanno sprendimų. Prie pliusų galima priskirti dar ir Austino Butlerio vaidybos aukštumas, kuris su šia juosta pagaliau įrodo, koks gi yra talentingas ir įvairiapusis aktorius.

Visa apžvalga čia.

„Meniu“ (angl. „The Menu“), rež. Mark Mylod

Iki pat finalinės scenos išlaikantis nejaukią intrigą bei kartu sugebantis sukurti ekrane puikią įtampą filmas, kurio didžiausiu pliusu tampa puikiai subalansuotas komedijos, siaubo ir trilerio žanrų kokteilis. Solidi aktorių vaidyba, gerai parašytas scenarijus ir kiekvienoje scenoje vyraujanti estetika privers akimirksniu pasinerti į šį nenuspėjamą bei ganėtinai aktualias socialines temas paliečiantį pasakojimą.

Visa apžvalga čia.

„Ne“ (angl. „Nope“), rež. Jordan Peele

Labai specifinis ir tuo pačiu išlaikantis firminį režisieriaus Jordano Peele‘o pasakojimo stilių psichologinio pobūdžio siaubo trileris, kuris gąsdina ne vaizdais, o mintimi apie artėjantį siaubą. Vien dėl to ši juosta nestokoja įtampos, laiko nežinioje ir kartu baimėje, nes iki pat finalo sunku perprasti filmo idėją, kuri atiduoda duoklę klasikiniams siaubo filmams ir kartu yra papuošta įvairiomis socialinėmis metaforomis.

Visa apžvalga čia.

GERIAUSIŲ 2022 M. PLATFORMOSE MATYTŲ FILMŲ TOP 10

„Vakarų fronte nieko naujo“ (angl. „All Quiet on the Western Front“), rež. Edward Berger

Geriausia iki šiol Ericho Remarue‘o romano kino adaptacija ir vienas geriausių kada nors sukurtų filmų apie karo baisybes. Tai kartu drąsus, atviras, negailestingas, nemalonus ir tikroviškas požiūris į karą, kuris skleidžia stiprią antikarinę žinutę visiems tiems, kurie XXI amžiuje dar svajoja imti ginklą ir bėgti į frontą kariauti dėl kažkieno nesveikų norų valdyti pasaulį.

Filmo produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas tikras saldainis akims. Tai didingas, kruopščiai sukurtas ir realistiškas reginys, kuriame netrūksta epiškumo. Dekoracijos, kostiumai, grimas, šukuosenos labai natūraliai perteikė rodomą ekrane laikotarpį, o kameros darbas tiesiog užgniauždavo kvapą ties kiekvienu susidūrimu. Aš jau nekalbu apie slegiančią ir įtampą sukeliančią muziką, nuostabų vaizdo montažą ir galingą garsą.

Veiksmo scenos karo akivaizdoje nepriekaištingos. Neįmanoma atitraukti akių nuo kai kurių karinių epizodų, kurie buvo persmelkti atvirai atrodančiu smurtu ir kartais net šokiruojančiais žmogišką žiaurumą demonstruojančiais elementais. Tad jeigu dar svarstote, ar žiūrėti šią pustrečios valandos trunkančią karinę tragediją, nedvejokite, nes nuobodžiauti tikrai nereikės.

PASIEKIAMAS: „NETFLIX“

„Trylika gyvybių“ (angl. „Thirteen Lives“), rež. Ron Howard

Vienas geriausių mano šiais metais matytų filmų platformose, kuris jaudina, laiko įtampoje ir nepaleidžia iki pat finalinių titrų dėl tikros ir nuoširdžiai papasakotos istorijos, todėl ta pustrečios valandos trukmė visiškai nepasijaučia peržiūros metu, nes žiūrint šį Rono Howardo naują režisūrinį darbą tiesiog sustoja laikas. Rekomenduoju pamatyti šį filmą kiekvienam, nepaisant, kokį žanrą mėgstate, nes tai viena iš tų juostų, kuriai verta skirti dėmesį ir laiką.

Didžiausias šios juostos pliusas – įtampa, kuri sugeba laikyti ne tik nežinančius šios istorijos žiūrovus, bet ir tuos, kurie puikiai informuoti apie įvykį. Ir tai yra velniškai nuostabu, nes pats žinodamas, kaip pasibaigs ši istorija, negalėjau sėdėti ramiai žiūrėdamas, kaip gi vyksta urve įstrigusių jaunuolių gelbėjimo operacija, į kurią buvo įtraukti ne vien profesionalūs gelbėtojai, bet ir keli iš užsienio atvykę civiliai. Tad drama vienu metu pavirsta į tikrą emocinį trilerį, kuris sugriebia už širdies ir nepaleidžia iki pat finalo. Ir aš nuoširdžiai nepamenu, kada žiūrėdamas tokio pobūdžio filmą taip nuoširdžiai jaudinčiausi. Vienu metu apsiašarojau, nes širdį suspaudė žiūrint į visiškai bejėgius ir tiesiog išgyventi norinčius jaunuolius.

Techniškai filmas irgi atrodo nuostabiai. Ypač pagirti noriu kameros darbą, kuris iš labai efektingos perspektyvos perteikė ne tik gelbėjimosi operacijos užkulisius, bet ir pačią tragediją, kuri palietė labai daug žmonių.

PASIEKIAMAS: „AMAZON PRIME“

„Stiklinis svogūnas: Ištrauktų peilių paslaptis“ (angl. „Glass Onion: A Knives Out Mystery“), rež. Rian Johnson

Ne ką prastesnis, o vietomis net ir geresnis už pirmtaką komedinio pobūdžio ir temos „kas tai padarė“ detektyvas, kuris užburia ne tik savo siužetu, aktorių kolektyvu, bet dar ir vasara alsuojančiais vaizdais.

Be abejo, kaip ir pirmajame filme, taip ir čia, jaučiame nemenką dozę gero humoro, kelias itin ryškias kuriozines situacijas bei aibę nuostabių personažų, kuriais neįmanoma nesižavėti. Taip, Benua Blankas čia yra nepakartojamas ir netgi pranokęs pats save lyginant su jo pirmu pasirodymu 2019 metais. Tačiau filme yra dar keli labai įdomūs veikėjai, kuriems pavyko pavogti visą šou.

Antrasis „Ištrauktų peilių“ filmas yra ganėtinai panašus į pirmtaką, nes beveik visas veiksmas čia rutuliuojasi vienoje ir toje pačioje erdvėje, kur susirenka turtingi, įtakingi, charizmatiški ir vienas kito nekenčiantys žmonės. Bent jau toks įspūdis susidaro pasižiūrėjus į kiekvieną iš jų, todėl motyvą žmogžudystei turėjo visi iki vieno, kas dar labiau pagardina pačią peržiūrą. Iki pat finalo sunku suvokti, kas yra atsakingas už vieno žmogaus mirtį ir kokias klaidas jis padarė, nes, tiesą pasakius, viskas čia atrodo tiesiog idealiai ir prie nieko neprikibsi. Tačiau Benua Blankas turi visiškai kitokią nuomonę, dėl ko filmas įgauna pagreitį ir suteikia mums išties malonias akimirkas dėliojant visą šios paslaptingos žmogžudystės paveikslą.

PASIEKIAMAS: „NETFLIX“

„Guillermo del Toro Pinokis“ (angl. „Guillermo del Toro's Pinocchio“), rež. Guillermo del Toro

Išradingais siužetiniais sprendimais papuoštas, vizualiai stulbinantis, gilias temas paliečiantis animacinis filmas, kuris šiais metais savame žanre tiesiog neturi lygių. Tad jeigu norite prasmingo filmo, kuris palies ir tuo pačiu privers susimąstyti apie tam tikras gyvenimiškas tiesas, manau, kad ši juosta yra skirta Jums.

Filme yra puikiai išryškintos patyčių, nelygybės, nacionalizmo temos, o stipri antikarinė dalis tapo bene svarbiausiu šios juostos koziriu. Todėl žiūrėdamas šį filmą negalėjau patikėti, jog Guillermo del Toro pasirinko tokį pasakojimo būdą, kuris bus priimtinas ne tik vaikams, bet ir sugebės paliesti suaugusius žmones. Ypatingai jeigu kalbėsime apie dabartinę situaciją Europoje. Be to, filmas siūlo dar ir kelis kitus siurprizus bei interpretuoja šį klasikinį Carlo Collodi pasakojimą savaip, jog netgi finale mes gauname visiškai kitą vaizdą nei turėtumėme.

Filmas yra lėtas ir ne toks spalvingas kaip „Walt Disney“ animaciniai projektai. Kodėl apie tai kalbu? Na, nes pripažinkime, jog tokio stiliaus animacija tikrai yra skirta ne kiekvienam žiūrovui. Bet aš ir noriu ją pagirti už stilistiką, kuri kardinaliai skiriasi nuo daugelio šiuolaikinių šio žanro atstovų. Animacija atrodo stulbinančiai. Čia jau nėra net prie ko prikibti, nes viskas vizualiai atrodo nepriekaištingai. O kokia čia muzika, koks čia montažas, koks detalumas smulkmenoms... Esu pakerėtas visuma, todėl vien dėl tokio animacinio braižo norisi filmui skirti visus įmanomus šių metų apdovanojimus.

PASIEKIAMAS: „NETFLIX“

„Stumdymasis“ (angl. „Hustle“), rež. Jeremiah Zagar

Solidus Adamo Sandlerio pasirodymas ir rimtai papasakota, bet humoro nestokojanti drama, kuri puikiausiu būdu atveria krepšinio skautų kasdienybę ir jų darbo užkulisius. Gerų sporto temą gvildenančių filmų gerbėjams tikrai verta pasižiūrėti, bet verta pamatyti ir tiems žmonėms, kurie tiesiog mėgsta gerai sukaltus ir įdomiai papasakotus filmus.

Humoro juostoje pilna, tik jis nėra lėkštas, o labiau sarkastiškas, todėl pasijuokti iš rodomų ekrane kivirčų ar juokelių tikrai galima. Veiksmas sudėliotas nenuobodžiai, todėl stebėti šią istoriją yra tikrai malonu, o kartu ir tam tikrais momentais galima pajusti neblogą intrigą dėl nenuspėjamų situacijų. O kelios rimtos gyvenimiškos temos filme irgi yra paliečiamos, todėl ekrane yra išlaikoma solidi dramaturgija.

Patinka man tokios judrios dramos, kurios nebūtų tokios žvalios, jeigu ne efektingas kameros darbas, energingas montažas ir gerai parinkta prie rodomų scenų muzika. Meninis apipavidalinimas irgi vertas dėmesio, todėl juosta atrodo tokia gyva ir tikroviška.

PASIEKIAMAS: „NETFLIX“

„Iks“ (angl. „X“), rež. Ti West

70-ųjų stiliumi sukurtas psichologinis siaubo trileris, kuris laiko įtampoje ir sukelia labai nejaukų jausmą peržiūros metu, o kartu iš visai atviros ir įdomios perspektyvos įveda į prieš penkis dešimtmečius kuriamo pornografinio kino užkulisius. Studijos „A24“ gerbėjams tai dar vienas nestandartinis ir dėmesio vertas kūrinys.

Techniškai filmas yra idealus. Kodėl? Viskas dėl to, kaip ir kokiais būdais buvo perkelta ekrane 70-ųjų atmosfera. O viskas čia tobula dėl nuostabaus produkcijos dizaino ir meninio apipavidalinimo, kuris mus akimirksniu perkelia ne vien tik į rodomą ekrane dešimtmetį, bet dar ir leidžia pasimėgauti tame dešimtmetyje kurto kino stilistika. Kameros darbas, garso takelis, vaizdo ir garso montažas be priekaištų.

Be to, pats filmas turėjo dar ir vieną itin svarbų kozirį atmosferai pagerinti – 70-ųjų stiliaus filmavimo techniką, kuri lydi tiek bežiūrint šią juostą, tiek ir stebint kadrus iš kuriamo siužetinės linijos eigoje filmo.

PASIEKIAMAS: „DVD/Blu-Ray“

„Perl“ (angl. „Pearl“), rež. Ti West

Ne ką prastesnis, o kartais net šiurpesnis pasakojimas už nuostabų „Iks“. Todėl jeigu jums patiko pirmasis šios suplanuotos trilogijos filmas, būtinai pasižiūrėkite ir šį, kuriame Mia Goth demonstruoja nepamirštamą vaidybą.

Kuo gi ypatingas šis filmas? Ogi savo filmavimo technika ir stiliumi. Jeigu filme „Iks“ buvo tobulai perteiktas praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio vaizdas, kuris savo autentiškumu sugebėjo įtikinti, jog ekrane yra rodomas ne dabartiniais laikais, o prieš penkis dešimtmečius sukurtas filmas, tai čia mes matome visiškai analogišką situaciją.

Tad šiuo atveju vietoje spalvingo ir pakankamai atviro 70-ųjų vaizdo galime pamatyti klasikinio 1940–1950 metų Holivudinio kino braižą. Aš esu matęs šimtus senų filmų, todėl toks režisieriaus žingsnis privertė ne tik patenkinti mano vidinį kino snobą, bet dar ir stebėtis tuo, kaip šauniai atrodo klasikiniam kinui atiduodamos duoklės visuma, kurioje atsirado vietos labai išvaizdžiai atrodančiam žiaurumui bei psichologiniam siaubui.

Smurto filme pakanka, bet kas svarbiausia, jis pateiktas labai atvirai ir kartais net netikėtai, todėl iki pat finalo sunku nuspėti, kas gi kris nuo Perl rankose laikomo žudymo įrankio ir, aišku, kokiu būdu tai įvyks, nes netikėtų mirčių filme tikrai pakanka, kad žiūrovas peržiūros metu nenuobodžiautų.

PASIEKIAMAS: „DVD/Blu-Ray“

„Stebuklas“ (angl. „The Wonder“), rež. Sebastian Lelio

Įtampoje ir nežinomybėje laikantis psichologinio trilerio bruožus turintis draminis pasakojimas, kuris ne tik tampa pavyzdinga rašytojos Emmos Donoghue romano ekranizacija, bet tuo pačiu gilias temas paliečiančiu projektu apie tikėjimą ir medicinos pažangą. O kur dar nuostabi aktorių vaidyba su talentinga Florence Pugh priešaky.

Filme yra paliestos įvairios temos, bet vienomis iš ryškiausių tampa požiūris į tikėjimą bei mediciną, kuris tuomet pas britus ir airius kardinaliai skyrėsi. O ir įvairios su tikėjimu bei gydymu susijusios doktrinos suteikia šiam filmui dar daugiau rimtumo, nes kai kurie epizodai rimtai priverčia susimąstyti apie tai, kokiais žmonėmis mes patys esame ir kas yra stipriau – besąlygiškas tikėjimas ar visgi mokslo pažanga. Kodėl apie tai parašiau? Na, nes dar pakankamai neseniai tam tikrų šalių gyventojai susiskaldė į dvi stovyklas. Kokias? Na, manau, ir patys žinote. Ir čia gyvenant XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, o ką kalbėti apie laikotarpį, kuris yra pavaizduotas šioje juostoje.

Laikotarpis ekrane irgi perteiktas nuostabiai. Vien ko vertas produkcijos dizainas ir tikroviškumu pasižymintis meninis apipavidalinimas. Pasirinktos vietovės ir nuostabus Airijos peizažais papuoštas operatoriaus darbas tik dar labiau išryškino šio pasakojimo šaltą bei kartu kažkiek nemalonią atmosferą. Garso takelis slogus ir kartu suteikiantis ekrane rodomoms scenoms reikiamo žavesio, o vaizdo montažas tiesiog nepriekaištingas.

PASIEKIAMAS: „NETFLIX“

„Sėkmes tau, Leo Grandai“ (angl. „Good Luck to You, Leo Grande“), rež. Sophie Hyde

Vienas maloniausių mano šių metų kino atradimų romantinės komedijos žanre, o kartu ir vienas prasmingesnių, nors ir lengvai pateiktų projektų apie gyvenimą, kokį šiais metais man teko žiūrėti.
Tai geras, malonus, protingas ir prasmingas filmas, kurio veiksmas apsiriboja vienoje patalpoje, o pamatu tampa puikūs ir susimąstyti priverčiantys dialogai apie gyvenimą. Seksas ir geismas šiame filme yra antrame plane, nes viskas sukasi apie dviejų skirtingų žmonių pasaulį ir jų asmenines problemas, kurios juos kamuoja ilgus metus. Todėl tiek Nensė, tiek Leo čia tampa labai svarbiais siužeto įrankiais, ant kurių ir laikosi visas siužetas.

Besirutuliojant veiksmui, žiūrovui yra pristatomi šių mano paminėtų dviejų personažų vidiniai konfliktai, pateikiamos jų gyvenimo nuoskaudos, atskleidžiamos jų paslaptys ir įvardijamos svajonės, kurias kiekvienas iš jų bando savaip įgyvendinti. Todėl stebėti pokalbius ir tuo pačiu juose dalyvauti yra be galo svarbus visos šios juostos momentas, nes kartu su jais žiūrovas irgi gali pajausti įvairiausius jausmus dėl sukeltų minčių apie gyvenimiškas tiesas.

Prasitarsiu ir apie tai, kas kai kuriuos kino mylėtojus gali paskatinti žiūrėti arba nežiūrėti šio filmo. Kalbu apie seksą tarp vyresnės moters ir jauno vyro. Kodėl tai akcentuoju? Kadangi mačiau kai kuriuos vyrų atsiliepimus įvairiuose portaluose apie tai, kad seksas su žymiai vyresne moterimis yra šlykštu ir tik ligoniai gali žiūrėti tokius filmus. Tai jeigu kažkas iš jūsų bus nusistatęs prieš šį filmą tik dėl to, kad į siužetą yra įtrauktas šis momentas, galiu nuraminti, kad sekso filme iki pat finalo nėra, todėl jūsų akys neišdegs. Tačiau, kita vertus, ši tema puikiai leidžia suvokti visuomenės požiūrį į tokius santykius, kurie net ir gyvenant civilizuotame XXI amžiuje daug kam kelia nuostabą.

PASIEKIAMAS: „DISNEY+“

„Blondinė“ (angl. „Blonde“), rež. Andrew Dominik

Drąsus, svarbias socialines temas paliečiantis ir kartu itin gurmaniškas kino reginys, kuris savo lėtai vystomu siužetu bei neįprastais techniniais sprendimais dovanoja neužmirštamą kelionę po Marilyn Monroe legendomis apipintus gyvenimo faktus. O visą šį reginį vainikuoja dar ir stulbinantis aktorės Anos de Armas vaidybinis šou, už kurį ją be jokių eilių reikėtų nominuoti „Oskarui“.

Kaip jau užsiminiau, šis filmas yra į biografinio kino rėmus įsprausta fikcija. Tačiau kartu nemažai šios juostos siužetinių detalių turi sąsajų su gandais, kurie buvo kuriami tiek Marilyn Monroe būnant gyvai, tiek po jos netikėtos mirties. Todėl pirmas įspūdis, lyg ši juosta būtų kruopšti išgalvotų Marilyn Monroe gyvenimo faktų analizė, dėl ko patikėti tuo, kas vyksta ekrane, nėra taip ir sunku. O kartu tai turintis nemažai svarbios kritikos šiuolaikinio šou verslo užkulisiams, kurie vangiai pasikeitė per ilgus šešis dešimtmečius, filmas. Ir šis siužetinis momentas, aišku, irgi džiugina, nes kalbėti šiomis temomis reikia. Ypač turint omeny, kad visai neseniai turėjome daug skandalų ir #metoo judėjimą, dėl kurio buvo galima atkleisti tikrus šovinistinių išgamų veidus.

Kalbant apie filmo tempą ir taip eskaluojamą N-18 cenzą, tai iš karto pasakau, jog juosta yra skirta tikriems kino gurmanams bei snobams, o tuo pačiu ir vyresnio amžiaus žiūrovams, kurių galvoje ne košė, o smegenys, galinčios analizuoti tai, kas yra pateikiama. Visgi filmas paliečia daug rimtų ir gyvenimiškų temų, kurioms reikia pribęsti. Jau nekalbant apie kelis labai atvirtus epizodus, po kurių dar ilgai negalima atsitokėti. Tad jaunam žiūrovui suvokti tų epizodų skausmą yra tiesiog per anksti dėl menkos gyvenimiškos patirties ir tiesiog gal net riboto požiūrio į suaugusių žmonių gyvenimą. Kaip sakoma, yra filmai, knygos ar dainos, kurioms reikia atitinkamo laiko ir nusiteikimo, kad suvoktum jų meninė vertę.

Iš techninių sprendimų filmas irgi atrodo puikiai. Tiek filmavimo sprendimai, spalvų filtras, tiek vaizdo ir garso montažas bei, aišku, muzika sukūrė išties ypatingą reginį ekrane. O produkcijos dizainas su meninio apipavidalinimo niuansais tik paryškino šios juostos vizualinius sprendimus dėl dekoracijų, grimo ir kostiumų. Vienas malonumas buvo atsidurti prabanga spinduliuojančiame auksiniame Holivudo amžiuje, kurio ryškiausia žvaigžde ir buvo Marilyn Monroe.

PASIEKIAMAS: „NETFLIX“


Čia buvo geriausi mano 2022 metais matyti filmai. Ir kaip žadėjau, penketukas tų projektų, kurie man sukėlė tikrą agoniją kino salėje.

BLOGIAUSIŲ 2022 M. KINE RODYTŲ FILMŲ TOP 5

„Kartą kaime“, rež. Marius Pocevičius

Televizijai pritaikytas, bet kažkodėl kino ekranus pasiekęs komedinis projektas, kuris savo bukumu, primityvumu ir prastumu gali varžytis dėl blogiausios per pastaruosius dešimt metų lietuviškos komedijos vardo. Ir nors pirminė filmo idėja tikrai pagirtina, jos įgyvendinimas sukelia tikrą galvos skausmą, kuriam numalšinti reikia matyt išgerti litrą samanės.

Visa apžvalga čia.

„Morbijus“ (angl. „Morbius“), rež. Daniel Espinosa

Viena prasčiausių per daugelį metų „Marvel“ komiksų ekranizacijų, kuri savo pateikimu yra tiesiog morališkai pasenusi. Visas šio filmo principas, jo vizualioji dalis ir siužetinė linija primena prieš gerus kelis dešimtmečius kino teatrus pasiekusius komiksinius filmus, o ne šiuo metu dominuojančias ekranizacijas. Tačiau visgi juosta turi ir savų pliusų, kuriais tampa kai kurie techninės dalies elementai ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Jaredas Leto.

Visa apžvalga čia.

„Skyrybos“, rež. Mantas Verbiejus

Dar vien nuvalkiota, nuspėjama, šabloninė, žymių aktorių perpildyta, techniškai silpna, bet kažkiek žiūroviška lietuviška komedija, kuri atrodo taip, lyg tai būtų televizijai, o ne kino teatrams pritaikytas projektas.

Visa apžvalga čia.

„Kraujo kvietimas“ (angl. „The Invitation“), rež. Jessica M. Thompson

Banalus ir pernelyg nulaižytas žvilgsnis į vampyrizmą, kuris savo nuvalkiotais siužetiniais sprendimais pranoksta net nykų „Saulėlydį“. Tačiau kai kurie niūriai atrodantys ir kraujo perpildyti epizodai sugeba suteikti šiam pasakojimui žiūroviškumo, o kokybiški techniniai aspektai irgi nenuvilia dėl minimalistinio produkcijos dizaino bei akis džiuginančio meninio apipavidalinimo. Ir nors tai nėra geras vampyrų temos filmo pavyzdys, bet jis tikrai ne toks apgailėtinas, kaip B kategorijai priklausantys televiziniai projektai.

Visa apžvalga čia.

„Moonfall: mėnulio kritimas“ (angl. „Moonfall“), rež. Roland Emmerich

Dar vienas itin lėkštas ir kvailais siužetiniais sprendimais stebinantis Rolando Emmericho katastrofų filmas, kuris idealiai atlieka savo, kaip visiškai bukos ir puikiais specialiais efektais prifarširuotos pramogos, funkciją. Tad kaip ir įprastai, žiūrovai gauna daug garso, daug sprogimų, daug veiksmo, daug CGI ir daug nesąmonių, dėl ko nevalia rimtai nusiteikti šiam naujam kino reginiui, kad vėliau nepajustumėte kartaus nusivylimo skonio.

Visa apžvalga čia.

Tai tiek iš manęs apie filmus. O visai netrukus bus paskelbtas ir geriausių 2022 metų originalių serialų sąrašas!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją