Mintis kurti šį filmą režisierę aplankė prieš ketverius metus. „Manęs ilgai neapleido kalbančio vaiko vaizdas iš knygos. Tačiau knygoje viskas daug paprasčiau - pasikalbi ir užrašai. O kaip jauno žmogaus paklausti apie gyvenimą prieš kameras?“ - su iššūkiu susidūrė filmo autorė. Todėl pirmiausia, prisipažino ji, apie pokalbius rimtomis temomis ji treniruodavausi su draugų vaikais.
Daug laiko, anot G. Beinoriūtės, užėmė ir bandymai, vaikų paieška, susipažinimo procesas. „Juk pirmą kartą susitikęs su vaiku neklausi jo apie gyvenimo prasmę. Todėl teko su jais ir pamokas lankyti, viename suole sėdėti, autobusu į mokyklą ar iš jos važiuoti, - prisipažįsta režisierė. - Dariau su jais tai, ką jie darė įprastomis savo dienomis. Vaikščiojai į dienos centrą, keramikos, krepšinio būrelius, žaidžiau su jais lego, mokiausi su rogutėmis važinėtis nuo šlaito, lankiausi gestų kalbos pamokose. Tai, beje, buvo vienas didžiausių filmo atradimų. Neįsivaizdavau, kad tai tokio aukšto lygio kultūra, su kuria siūlyčiau susipažinti kiekvienam.“
Prisijaukinusi jaunuosius filmo herojus ir pripratusi pati prie jų, Giedrė jau galėjo su jais atvirai pasikalbėti ir apie gyvenimą. Anot jos, sunkiausia vaikams buvo kalbėti apie savo asmeninę patirtį – išsiskyrimą su draugu, patyčias, meilę, kūrybines kančias, ką reiškia pabėgti iš namų. „Prieš susitikdama su jais jau buvau numačiusi, apie su jais ką kalbėsiu. Su meno mokyklos berniukais - apie kūrybą, iš vaikais iš socializacijos centrų – apie tai, kas yra laisvė ir pabėgimas iš namų“, - pasakoja filmo autorė.
Režisierė neslepia, kad užmezgusi rimtus pokalbius su jainais žmonėmis, pradžioje kiek nusivylė, kad prieš kameras jie kalba kitaip, nei bendraujant akis į akį. „Pradžioje atrodo, kad pokalbis nesimezga, iš jų po žodį reikia traukti. Bet montuojant medžiagą pamatai, kad įdomiausia ir yra tai, ko jis nepasako, ką nutyli“, - įsitikinusi G. Beinoriūtė.
Siužeto šiame dokumentiniame filme ieškoti nereikėtų. Žinoma, kūrėjai sutinka, kad filmo mintys turi sietis viena su kita, bet dramaturgija šiuoje juoste yra kaip džiazas. Todėl didelį vaidmenį „Pokalbiai rimtomis temomis“ filme atlieka muzika, kurią sukūrė jaunosios kartos kompozitorius Gediminas Gelgotas.
„Muzikos esmė filme yra ne pačioje muzikoje. Melodijos dinamika susikuria nuo vaizdų. Pati geriausia muzika, kurios žiūrovai negirdi arba išgirsta tik einant titrams“, - neabejoja garso takelį juostai kūręs G. Gelgotas.
Išankstinė filmo „Pokalbiai rimtomis temomis“ premjera - spalio 11 dieną. Į išankstinę premjerą Vilniuje atvyks ir jaunuoliai, įsiamžinę filme. Spalio 12 dieną kino teatro žiūrovai naujausią G. Beinoriūtės darbą galės išvysti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje.
DELFI galerijoje - akimirkos iš filmo pristatymo žiniasklaidai:
