Ir naujausiu „A24“ studijos filmu, kuris galiausiai po kelių premjerinės datos perkėlimų pasiekė kino ekranus, tapo iš „Vaiduoklio istorijos“ ir „Senio ir ginklo“ pažįstamo režisieriaus Davido Lowryʼio istorinis keltų mitais papuoštas epas „Žaliasis riteris“. Filmas buvo paremtas žymia XIV amžiaus poema „Seras Gaveinas ir Žaliasis riteris“.
Apie ką mes čia…
Legendinio karaliaus Artūro sūnėnas ir vienas iš Apvaliojo stalo riterių Gaveinas vieną dieną susiduria su į Kameloto pilį atkeliavusiu paslaptinguoju Žaliuoju riteriu, kuris jam meta iššūkį. Nepabijojęs tokio priešininko, Gaveinas sutinka su riterio sąlygomis ir metams palieka pilį, kad surastų jį ir stotu su juo į kovą. Tačiau, kad Gaveinui tas pavyktų, jis privalo pereiti prakeiktas žemes, kuriose jo laukia labai daug pavojų.
Kūrinio turinys
Asmeniškai man „Žaliasis riteris“ tapo vienu iš laukiamiausių 2020 metų filmų, vos tik pamačiau pirmąjį šio filmo anonsą ir susipažinau su šios juostos ekranizuojamu turiniu. Tačiau pasaulinė pandemija sumaišė visas kortas ir kūrėjai privalėjo filmo premjeros datą perkelti į palankesnį laikotarpį, kad šią „A24“ studijos juostą kine galėtų pamatyti daugiau žmonių. Ir dabar pagaliau šis ypatingas kino epas pasiekė kino teatrus, kuriuose ir būtina jį žiūrėti.
Iš karto pasakysiu, kad šioje apžvalgoje nebus beveik jokio siužeto atsikleidimo, nes ir patys kūrėjai tiek anonsuose, tiek oficialiuose aprašymuose nusprendė pateikti tik bendrą filmo pamatą, bet neakcentavo, apie ką gi yra šis filmas ir kokiomis detalėmis jis bus papuoštas. Ir čia yra vienas iš esminių momentų. Kodėl? Kadangi žmonės, kurie yra susipažinę su „A24“ studijos filmais, puikiai suvokia, jog ši kino studija pateikia nišinius arthausinius filmus, kurie yra įvynioti į patrauklų masiniam žiūrovui pavidalą. Čia ir yra didžiausia bėda, nes kai tas masinis žiūrovas susiviliojęs patrauklia reklama nueina pasižiūrėti į kiną šios studijos filmų, jis dažnai nusivilia. O nusivilia dėl to, jog peržiūros metu jiam nesuteikiama pramoga, o tik mąstyti priverčiantis pasakojimas. Ir čia nėra iš piršto laužti faktai, nes JAV bei Jungtinėje Karalystėje tai yra labai dažnas reiškinys.
Būtent toks filmas yra ir „Žaliasis riteris“, kuris nors ir pateikia kai kuriuose vietose visai epiškai atrodantį reginį, bet visumoje tai yra simboliais bei keltų legendomis papuoštas pasakojimas, kuriame filmo režisierius ir scenaristas bandė iškelti kelis egzistencinius bei filosofinius klausimus apie žmogaus prigimtį. O kad tuos klausimus būtų galima perprasti ir suvokti atsakymus į juos, reikia gilių žinių apie rodomą laikotarpį. Visgi čia yra asmeninė režisieriaus vizija į „Gaveiną ir Žaliąjį riterį“ bei jo asmeninė šio kūrinio interpretacija, kuri tikrai nesužavės tų, kurie tikisi kažko panašaus į „Žiedų valdovą". O taip, už Atlanto žmonės skundėsi, nes tikėjosi gauti kažką giminingo į Peterio Jacksono trilogiją, o gavo sunkiai suprantamą Davido Lowryʼio sukurtą pasaką.
Šiame filme be smegenys pasukti priverčiančio siužeto galima pasimėgauti dar ir pagrindiniais juostos personažais, kurie irgi buvo interpretuoti savotiškai. Visgi, kas yra skaitęs Artūro ir jo riterių legendas bei matęs filmus ar serialus, susijusius su šiomis legendomis, šiame filme pamatys visiškai kitokį vaizdą. Ir tai yra puiku, nes kai kino kūrėjas nusprendžia savaip interpretuoti tai, kas visiems yra žinoma, visuomet yra smagu įvertinti gautą rezultatą. Ir nesvarbu, ar jis bus geras, ar visgi nuviliantis. Šiuo atveju viskas gavosi puikiai, todėl tiek Gaveinas, tiek Artūras su Žaliuoju riteriu buvo pateikti iš itin įdomios pozicijos. Bent jau man buvo įdomu stebėti šių ir kitų veikėjų istorijas.
Veiksmo filme yra mažai, o ir judresnių scenų čia trūksta, bet šiam filmui to nereikėjo, nes jis kaip kokia meditacija užburia savo turtingu pasauliu bei nenuspėjamais įvykiais, kurie tampa svarbiausiu siužetinės linijos varikliu.
Ties čia sustosiu, nes nenoriu išpasakoti juostos paslapčių. Kol kas man tai geriausias 2021 metais kine matytas filmas, todėl jeigu Jums patinka „A24“ studijos filmai ir mėgstate keistai patrauklias istorijas, ši juosta turėtų padaryti gerą įspūdį, bet pramogos iš „Žaliojo riterio“ nesitikėkite, nes tai filmas sielai ir smegenims.
Techninė juostos pusė
Kai išvydau šios juostos anonsą kine, supratau, kad vizualiai ji bus nepriekaištinga. Tačiau nesitikėjau, kad tai bus toks galingas reginys, kuris užburs mane savo vaizdais nuo pat pirmų kadrų ir nepaleis iki juostos pabaigos. Filmo produkcijos dizainas vienas geriausių, kokį man teko matyti šiais metais, o meninis apipavidalinimas – idealus, pradedant dekoracijomis, kostiumais ir užbaigiant grimu su šukuosenomis. Vienas malonumas buvo stebėti tai, kas vyko ekrane vien dėl kūrėjų meninių sprendimų, o ką jau kalbėti apie scenarijų.
Specialiųjų efektų juostoje irgi netrūksta. O ir visas tas CGI, kuris buvo pateiktas tam tikruose epizoduose, nerėžė akių, nes viskas buvo atlikta taip preciziškai ir natūraliai, kad net sunku buvo pastebėti, kur yra efektai, o kur ne.
Kameros darbas epiškas ir tiesiog genialiai pateiktas dėl kruopštumo net ir mažiausioms detalėms, o muzika sugebanti sukurti be galo keistą ir nejaukų nuotykių jausmą, kuris lydėjo mane visas dvi valandas. Vaizdo ir garso montažas, kaip ir pridera tokiam filmui – tvarkingi.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jau ne vieną kartą mus džiuginęs įvairiausiais vaidmenimis, „Oskarui“ nominuotas Devas Patelis atliko savo gyvenimo vaidmenį. Gal ir pernelyg skambūs žodžiai, bet esu matęs visus filmus, kuriuose jis vaidino, ir tokio lygio vaidybos nemačiau. Jam talkinanti Alicia Vikander irgi buvo puiki savo vaidmenyje, bet visgi ryškumu tikrai neprilygo pagrindinio vaidmens atlikėjui.
Antrame plane čia galime pamatyti Saritą Choundhury, Seaną Harrisą, Ralphą Inesoną, kaip Žaliąjį riterį, ir Joelį Edgertoną. Ironiška, bet pastarasis vaidino Gaveiną 2004 metų filme „Karalius Artūras“. Kas dėl jų vaidybos – be priekaištų, visi buvo įtikinami ir natūralūs tame, ką veikė ekrane.
Verdiktas
„Žaliasis riteris“ – dar vienas tobulas „A24“ studijos kūrinys, kuris žavi nepriekaištingai taikliai į ekranus perteiktos XIV amžiaus poemos autorinė vizija bei stulbina itin išraiškingai atrodančiais meniniais sprendimais, kuriuos vainikuoja tiek akis kerintys techniniai juostos aspektai, tiek stipri pagrindinio vaidmens atlikėjo Devo Patelio vaidyba.
Tačiau, nors ir kaip smagiai viskas skamba, filmas ne visiems ir tikrai ne pramogai, o sielai ir rimtiems apmąstymams apie kelis egzistencinius bei filosofiškai iškeltus klausimus.
