aA
Padovanoję mums tarptautinės sėkmės sulaukusį ir vieną ryškiausių XXI amžiaus prancūzų filmą „Neliečiamieji“ bei prasmingą 2014 metais pasirodžiusią dramą „Samba“, režisieriai ir scenaristai Olivieris Nakache‘as su Ericu Toledano pristato dar vieną ypatingą juostą, po kurios peržiūros prestižiniame Kanų kino festivalyje prasidėjo nesibaigiančios ovacijos.
Filmo „Ypatingieji“ kadras
Filmo „Ypatingieji“ kadras
© Organizatoriai

Apie ką mes čia…

Dirbantys neakredituotoje organizacijoje, prižiūrinčioje sunkias autizmo formas turinčius vaikus ir paauglius, Malikas su Brunu visais įmanomais būdais bando surasti naujus gydymo būdus, kurie leistų jų pacientams jaustis geriau. Tačiau jų darbą su kiekviena nauja diena vis labiau apsunkina biurokratai, kuriems jų vykdoma veikla atrodo visiškai neprofesionaliai.

Kūrinio turinys

Visuomet yra malonu sulaukti mūsų kino teatrų repertuaruose ne vien bukus siaubo filmus, vulgarias komedijas, daug garso ir šviesų siūlančius veiksmo trilerius ar komiksais paremtus filmus, o nuoširdžius ir labai rimtas temas gvildenančius projektus, kurie neturi nieko bendro su daugeliui taip patinkančiu Holivudu. Ir taip jau gavosi, kad Lietuvos kino teatrai pradėjo rodyti Kanų kino festivalyje pristatytą „Neliečiamųjų“ kūrėjų naują darbą – „Ypatingieji“.

Iš karto noriu pranešti, jog jeigu tikitės tokios lengvos juostos su gražiai išdėstytomis mintimis kaip mano paminėtas tarptautinis hitas, galite nusivilti, nes ši juosta nors ir turi panašią atmosferą, o jos veiksmas yra pateiktas ganėtinai įdomiai ir nenuobodžiai, bet visgi tai žymiai rimtesnę temą gvildenantis projektas, kuris sukelia nelabai pozityvius jausmus. Bet būtent šis filmas, mano nuomone, yra vertesnis dėmesio už labai sterilų ir nuotaiką keliantį filmą „Neliečiamieji“.

„Ypatingieji“ pateikia mums kelias istorijas. Pirmoji iš jų – darbas, kurį atlieka už uždarų durų Maliko ir Bruno vadovaujama organizacija. Mes gauname nemažai žinių apie jų veiklą, mes suvokiame jų darbo tikslą ir kas svarbiausia, mes negalime jų nepalaikyti, nes tai, ką jie daro, yra verta pagarbos. Ir apie tai kalbama ne vieną ir net ne du kartus pačiame filme. Visos mintys išsakytos apie šią organizacija priverčia labai susimąstyti. Apie ką? Na, čia jau būtų šioks toks siužetinės linijos atskleidimas, todėl geriau patys nuėję į filmą galėsite pasimėgauti kiekvienu žodžiu ir sakiniu, leidžiančiu apibrėžti šios organizacijos mastą.

Antra – patys pacientai. Juostoje mums parodoma labai daug įvairių autizmo formų, su kuriomis dirbama skirtingai. Ir tas darbas, pacientai bei juos prižiūrintys žmonės tampa esminiu siužetinės linijos varikliu. Jie ne vien atlieka savo funkcijas, bet ir turi asmenines istorijas, kurios leidžia kiekviena iš jų mėgautis savotiškai. Čia netrūksta emocijų, čia netrūksta simpatijos jiems, čia netrūksta žmogiškumo, kuris liejasi pro kraštus. Bet, kas įdomiausia, filmo kūrėjai pateikdami tokius personažų paveikslus visiškai nebando spausti ant gailesčio, o jie tiesiog nuoširdžiai parodo labai tikras ir aktualias problemas, kurių galbūt daug kas iš mūsų net nepastebi arba nenori pastebėti.

Humoristinė filmo dalis, o tokia tikrai yra, karts nuo karto sutirština spalvas, kad mes galėtume bent jau kažkiek praskaidrinti nuotaiką. Bet tas humoras toks natūralus ir taip gerai įterptas į rodomas scenas, jog jis pasiteisina visu 100%. Ypatingai, jeigu kalbėtume apie vieną sceną su „pasimatymu“. Na, bet čia jau patys pamatysite. Manau, kad nuoširdžiai pasijuoksite iš tokios taiklios ir labai jau tikroviškos situacijos. Ir tokių situacijų yra kelios.

Visumoje, nes tiesiog nekyla man ranka rašyti daugiau apie šios juostos siužetą ir kaip jis yra statomas, kad nesugadinčiau Jums peržiūros, pasakysiu, jog tikėjausi gero filmo, bet gavau nuostabų ir be galo įtraukianti filmą, kuris po savęs palieka daug įvairiausių emocijų. Todėl bėkite į kino teatrus, kol ši juosta yra rodoma.

Techninė juostos pusė

Daug kalbėti apie techninius juostos niuansus nenoriu, nes filmas yra tiesiog labai tvarkingai sukurtas, bet jis nėra kažkuo išsiskiriantis iš kitų panašaus pobūdžio dramų. Aplinka atrodo labai natūraliai, kameros darbas leidžia iš įvairių kampų pamatyti pateiktas situacijas, o muzika sugeba sukurti labai ypatingą atmosferą, kuri aišku priverčia jausti įvairiausius jausmus – nuo pykčio iki džiaugsmo. Panašiais koziriais šios juostos režisieriai naudojosi ir jų didžiausiame hite „Neliečiamieji“. Garso ir vaizdo montažas taip pat nekelia diskomforto. Nors, tiesa, pradžioje šiek tiek chaotiškai pateiktas veiksmas leido kažkiek suabejoti šiuo kūriniu, bet tai vyko tik kelias pirmas minutes. Dėl ko aišku man yra gėda, nes juosta yra nuostabi.

Aktorių kolektyvinis darbas

Neslėpsiu, jog filmo laukiau ne vien dėl režisierių, kurie buvo atsakingi už „Neliečiamųjų“ pasirodymą, bet ir dėl vieno mano mėgstamiausių Europos aktorių – Vincento Casselio. Pastaraisiais metais jis išgyvena tikrą savo karjeros renesansą, pasirodydamas ir holivudiniuose blokbasteriuose kaip „Džeisonas Bornas“ ar „Po vandeniu“, tiek ir nebloguose prancūzų projektuose. Tačiau manau, jog būtent šis jo pasirodymas yra vienas geriausių per pastaruosius dešimt metų. Jeigu ne pats geriausias. Aktorius atiduoda visą save, jis spinduliuoja savo charizma ir jis pakankamai emocionaliu būdu perteikia savo vaidinamą personažą taip gerai, jog akimirksniu patiki kiekvienu jo veiksmu ar pasakytu žodžiu.

Kitu ne ką mažiau nusipelniusiu šios juostos aktoriumi tampa Maliko vaidmenį įkūnijęs Reda Katebas, kurį žiūrovai galėjo matyti filmuose „Taikinys #1“, „Pranašas“ bei „Prarasta upė“. Aktorius puikiai papildo Vincetą Casselį, todėl jų duetas ekrane atrodo taip natūraliai. Jau nekalbant apie jų tarpusavio chemiją, kiuri irgi tampa vienu iš svarbesnių šios juostos aspektų.

Antraplaniuose vaidmenyse pasirodę Helene Vincent, Catherine Mouchet, Frederic Pierrot, Suliane Brahim ir Lyna Khoudri nesukėlė jokių nepatogumų peržiūros metu. Jų vaidyba buvo pakankamai natūrali ir maloni akims.

Verdiktas

„Ypatingieji“ – nemažai svarbių minčių po savęs paliekanti, emocionali ir be galo nuoširdžiai papasakota istorija, kuri priverčia patikėti tuo, jog egzistuoja besąlygiškas gėris bei yra tokie žmonės, kurie mato ne vien tik save, bet ir tuos, kuriems reikia pagalbos. Juosta taip pat be emocionalios ir moralinės pusės leidžia pasimėgauti puikiai parašytu scenarijumi, nuostabia Vincento Casselio ir Reda Katebo vaidyba bei savotišku humoru, kuris karts nuo karto praskaidrina ne itin lengvą filmo atmosferą.

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.4286

Į kinus atkeliaujančios istorijos „Ten, kur gieda vėžiai“ sutapimai realiame gyvenime: kodėl autorę nusprendė apklausti pareigūnai?

Jau rugpjūčio 19 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys 70-metės rašytojos Delios Owens...

Komedijoje „Ko nežino vyrai“ pagrindinio herojaus draugą suvaidinęs Kirilas Glušajevas – apie tai, ko nežino moterys

Komedijų „Valentinas vienas“, „Importinis jaunikis“, „Ir visi jų vyrai“ bei „Kaip...

Teatro komedijos „Sex guru“ vairas patikėtas Justinui Jankevičiui

Šiemet 15 metų švenčiantis „Domino“ teatras savo žiūrovams pristato itin karštą naujojo...

Ineta Stasiulytė dalijosi patarimais, kurie jai padėjo išgyventi skyrybų skausmą: jų metu labai svarbu suvokti savo vaidmenį

Neseniai kino teatruose pasirodęs lietuviškas filmas „Savas, svetimas, mylimas“ verčia...

Filmo „Kulkų ekspresas“ recenzija: linksmiausias šios vasaros reginys, įtraukiantis ir nepaleidžiantis iki pat finalo

Pastaruosius penkerius metus mus džiuginęs su tokiais veiksmo ir komedijos žanrų kokteiliais kaip...

Top naujienos

Užkalnis. Pavojingiausi priešai – ne Rusijoje (29)

Rusijos žmonės, nepalaikantys karo (arba sakantys, kad yra už taiką) pyksta ir yra įsižeidę,...

Ukrainiečiui – „Regitros“ spyris (2)

Be vertėjo į praktinį vairavimo egzaminą atvykusio ukrainiečio laukė netikėtumas. Vaikinui ne...

Vilniuje senolės neapykanta paspirtukams peržengė ribas: pro šalį važiavusi vairuotoja liko be žado (11)

Vieną trečiadienį sutarusi nuvykti į verslo pietus, vilnietė Beatričė Paškevičiūtė į...

Rinktinės stovykloje pradės tuštėti lovos: Maksvytis ruošiasi trumpinti kandidatų sąrašą Kuzminsko trauma komplikavosi

Trečią pergalę kontroliniuose susitikimuose įsirašiusiose Lietuvos rinktinėje artėja...

Delfi PliusDalia Vaitkutė-Šiaulienė

Lietuvoje populiarėja tik suaugusiems skirti poilsio namai ir viešbučiai: ko juose tikėtis ir kiek kainuos romantiškas pabėgimas dviese?

Per savo medaus mėnesį ar vestuvių metines greičiausiai norite mėgautis romantika, o ne klausytis...

Delfi PliusParengė Joana Balčiuvienė

7-ojo dešimtmečio sekso simbolis, kurio populiarumas neblėsta iki šiandien: pakartokite viliokiškosios Brigitte Bardot stilių (1)

Gimusi ir augusi Paryžiuje, Bardot ankstyvoje jaunystėje buvo balerina. Tai daug davė jos gracijai,...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia smogusi svarbiam okupantų logistikos objektui „Minus 9 okupantų lėktuvai“: Ukraina skelbia apie Rusijos nuostolius Kryme (2)

Virš Zaporižės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai paskelbė...

Trečia pergalė: Lietuvos rinktinė su Saboniu ir Valančiūnu patiesė Suomiją (1)

Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis pirmą kartą šią vasarą dalyvavo kontrolinėse...

Papasakojo, kaip rengtis į vestuves: itin drąsi šių metų tendencija ir įprotis, kurio vyrai niekaip negali atsikratyti didžiausios jaunųjų ir svečių aprangos klaidos (1)

Nors vasara jau pasiekė savo finišo tiesiąją, vestuvių sezonas dar nesibaigia. Jei gavote...