Tai akimirksniu paskatino studiją imtis tęsinio, kuris turėjo žiūrovus pasiekti dar prieš metus, bet pasimaišė COVID-19 ir filmo išleidimo planus teko pakoreguoti.
Tiesa, pirmasis filmas buvo labai šaltai sutiktas kino kritikų, o komiksų gerbėjams buvo nesuvokiamas studijos „Sony“ sprendimas išleisti tokio pobūdžio juostą su švelniu N-13 (JAV būtų „R“) cenzu, kuris ne tik neleido kūrėjams manevruoti su vaizdais, bet ir tuo pačiu pristatė be galo nykiai atrodantį Venomą.
Tikrai ne tokio galutinio rezultato buvo laukta, todėl filmo finansinė sėkmė įžiebė viltį gerbėjams, kad jau su tęsiniu ir tokiu priešininku kaip Karnidžas (Skerdynės), studija „Sony“ pasitaisys ir pristatys dėmesio vertą reginį.
Ir dabar, praėjus 3 metams nuo originalios juostos pasirodymo, studija „Sony“ ir žymusis aktorius Andy‘is Serkisas, kuriam atiteko režisieriaus kėdė, kviečia mus į naują Venomo nuotykį su tuo pačiu N-13 cenzu. Kaip jiems šįkart sekėsi, sužinosite perskaitę šią apžvalgą.
Apie ką mes čia…
Nuteistas mirties bausme, maniakas ir recidyvistas Kletusas Kesadis nusprendžia duoti išskirtinį interviu prieš bausmės atlikimą žurnalistui Edžiui Brokui. Tačiau jų susitikimas baigiasi ganėtinai agresyviu Klituso poelgiu, kuris visai netrukus turės rimtas pasekmes tiek Edžiui, tiek ir jo kūne gyvenančiam Venomui. Edis net nenutuokia, jog Kletusas irgi įgaus panašias galias, kaip jis, tik jo kūne gims žymiai šiurpesnis padaras, kurį visi pradės vadinti Karnidžu. Kas laimės šioje siaubūnų dvikovoje? Štai kur esminis klausimas.
Kūrinio turinys
Žinote, kai pasirodė pirmoji „Venomo“ dalis, išėjęs iš kino salės buvau be galo piktas ir nusivylęs tuo, ką pamačiau, nes labai mėgstu komiksus apie šį antiherojų, kuris juose tiesiog šiurpino savo pateikimu. Bet kūrėjai norėjo eiti lengvu keliu, kurio pagrindinis tikslas buvo uždarbis.
Ir kai užsidirbi 856 milijonus dolerių bei gauni nemažai neigiamų reakcijų iš tų, kuriems šis personažas labai patinka, galima padaryti išvadas ir, užsidirbus pirmtako dėka, pristatyti dėmesio vertą reginį tęsinyje. Tai ne, vėl gauname N-13 cenzą. Ir aš gal dar suprasčiau, jeigu čia priešu būtų kažkas kitas, o ne Karnidžas, kurio pasirodymui tiesiog buvo reikalingas N-16. Nes kokios gali būti skerdynės be skerdynių? Aš nežinau net, ką šiuo atveju pasakyti.
Gerai, atmetam cenzą. Ir ką turime? Turime liurbį, gyvenantį su simbiotu savo kūne ir sprendžiantį buitinius dalykus, bei turime maniaką, kuris nėra jau toks ir maniakas, nes jam pritrūksta to griežto cenzo, kuriuo jis galėtų rodyti, koks gi jis yra maniakas.
Galiausiai, žiūrovai gauna švelnią komediją apie nesusigyvenančius draugus, kurios metu pristatomas naujas parazitas. Bet ar to parazito mes turime daug? Ne, Karnidžas filme, geriausiu atveju, pasirodo dvidešimčiai minučių. Toks jausmas, kad šios juostos kūrėjai nusprendė įkvėpimo semtis ne iš gerų šiuolaikinių komiksų ekranizacijų, o tų 2000-ųjų pradžioje leistų ir gėdingų pavyzdžių kaip „Moteris katė“ ar „Elektra“.
Humoras filme labai klišinis ir banaliai perteiktas, o kuriozinės situacijos, į kurias patenka juostos personažai, priverčia jausti savotišką gėdą šios juostos kūrėjams. Nesakau, kad viskas čia buvo labai blogai, bet su humoru, jeigu jau filmą bandė pozicionuoti kaip komediją, galima buvo pasistengti ir geriau.
Kalbant apie personažus, tenka pripažinti, jog nors Edis Brokas šiame filme ir pateiktas be galo kvailai, jo oponentas Kletusas Kesadis bent jau iki pavirtimo į Karnidžą atrodė pagirtinai. Taip, jo asmeninė istorija buvo steriliai perteikta ir numuilinta tam tikrais momentais, bet pats šio maniako įvaizdis tikrai atrodė šauniai.
Tik galima įsivaizduoti, kaip gerai jis atsiskleistų, jeigu filmas gautų N-16 cenzą. Kiti personažai filme gavo gana menką ekraninį laiką, todėl į juos net sunku įsigilinti.
Veiksmo juostoje yra, bet jis toks jau matytas ir tuo pačiu nuvalkiotas, kad netgi buvo nuobodu jį stebėti. O finalinis susidūrimas beveik identiškas tam, kurį mes galėjome matyti pirmojo „Venomo“ pabaigoje.
Ir, žinoma, svarbiausias viso šio filmo momentas – scena po titrų. Nepabėkite, palaukite jos, tai vienintelis, mano nuomone, dėmesio vertas šio filmo akcentas, kuris leidžia vis dar tikėti studija „Sony“ ir jos ateities planais šioje kino visatoje.
Daugiau kaip ir nieko nenoriu pasakyti, nes tada reikėtų jau paminėti kai ką, kas, manau, sugadintų Jums peržiūrą galutinai. Man – tai vienas prastesnių šių metų filmų, nors, kaip pramoga, jis neprailgsta dėl pakankamai trumpos trukmės.
Iš neturėjimo ką veikti galite nulėkti į kiną, nes gal Jums šis filmas patiks. Nors, jeigu patiko pirma dalis, tai ši irgi turėtų bent jau dalinai pateisinti lūkesčius.
Techninė juostos pusė
O dabar kitas momentas – specialieji efektai. Negi taip studija nepasitikėjo savo filmu ir bandė sutaupyti, kad mes gauname čia lygiai tokius pačius į akis krentančius netikroviškus efektus, kaip pirmoje dalyje? Rimtai? Man keista, kad šiam filmui studija „Sony“ išleido 110 milijonų dolerių. Bet, bala nematė.
Užtat už ką tikrai būtų galima pagirti šią juostą, tai už superinį garso takelį. Muzika čia buvo puikiai priderinta prie rodomų scenų, leido bent jau akimirkai pasimėgauti tam tikrais filmo epizodais.
Kameros darbas ir vėl neryškus, kartais nervinantis, nes kai kuriuose filmo kadruose buvo aiškiai matomas vengimas susikoncentruoti į vieną ar kitą objektą. Garso ir vaizdo montažas kaip ir tvarkoje, bet pastarasis šiek tiek trikdė dėl vieno paprasto aspekto – matėsi, kad juosta buvo nemenkai apkarpyta, kad tik būtų galima įtilpti į N-13.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jeigu pirmoje dalyje Tomas Hardy‘is papirko savo vaidyba ir savotišku brutalumu, tai čia jis vaidino kažkokį klouną. Taip, charizmos jis neprarado, bet stebėti, kaip tokio kalibro aktorius šitaip kvailioja ir iš savęs daro visišką liurbį ekrane, buvo išties sunku. Ir nepamirškime, kad serialas „Tabu“ vis dar laukia antrojo sezono, kol jis kvailioja „Venomo“ serijoje. Dėl to dar labiau pikta, nei dėl šios juostos švelnaus cenzo.
Bet ir pagirti čia yra už ką. O pagirti reikia puikų ir be galo talentingą Woody‘į Harrelsoną, kuris suvaidino pagrindinį juostos antagonistą Kletusą Kesadį. Mano nuomone, šis personažas buvo perteiktas išties gerai, o aktoriaus ekraninis pamišimas tik pridėjo šiai juostai savotiško cinkelio.
Taip pat čia turime Michelle Williams, Naomie Harris, Reidą Scottą, Stepheną Grahamą ir kitus. Vaidino jie įtikinamai, tad neturiu jiems jokių priekaištų.
Verdiktas
„Venomas 2“ – tai filmas, kuris dėl tokio antagonisto kaip Karnidžas turėjo be galo didžiulį potencialą, bet jo neišnaudojo gavęs švelnų N-13 cenzą. Taip pat ši juosta pavirto į visišką komediją, o tai dar labiau pažemina pačius komiksus apie kraugeriškus padarus iš kosmoso. Tad vieninteliais pliusais šiuo atveju tampa puiki aktoriaus Woody Harrelsono vaidyba, kurios pranokti čia nepavyksta net ir Tomui Hardy, o taip pat ir nereali scena po titrų, kuri, tikėtina, privers paploti ne vieną kine atsidūrusį komiksų gerbėją.
Filmo anonsas:
