Apie ką mes čia…
Juostos istorija rutuliojasi praėjus keleriems metams nuo tų įvykių, kai traukinyje į Busaną buvo aptiktas mirtino ir žmones į zombius paverčiančio viruso užkratas, kuris galiausiai išsiplėtė po visa Pietų Korėją. Išlikę gyvi žmonės pabėgo iš šalies, o kitiems, kuriems likimas nebuvo toks palankus, teko susiburti į bendruomenes, saugančias save ir artimuosius nuo gyvų numirėlių atakų. Pavojingiausiu šalyje tašku yra laikomas pusiasalis, kuriame, viename iš automobilių guli nepaliesti milijonai. Būtent ten ir yra siunčiamas specialus būrys, kuris ir turi ištraukti visus šlamančius iš viruso bei zombių paveiktos zonos.
Kūrinio turinys
Nuoširdžiai nesitikėjau, kad mūsų šalies kino teatruose bus parodytas šis naujas iš Pietų Korėjos atkeliavęs hitas. Na, nes azijiečių kinas kaip bebūtų neturi pernelyg didelio komercinio potencialo Lietuvoje, apart rodymo tokiame kino festivalyje kaip „Kino Pavasaris“, kuriame renkasi snobai bei gurmanai, norintys pasinerti į kitokias mums tolimas kultūras. Ir čia kalbu rimtai, nes buvo pas mus atvejų, kai tarptautiniais hitais tapę kino projektai rinko grašius. Puikiu to pavyzdžiu tapo 2014 metų veiksmo trileris „Reidas 2“, kuris per visą rodymo savaitę užsidirbo varganus 4 tūkstančius eurų, dėl ko nedelsiant buvo nuimtas iš repertuarų. Tai ar apsimoka pirkti teises ir skirti nemažai pinigų reklamai tokiems filmams? Tikrai ne. O gaila, nes azijiečių kinas yra be galo įdomus ir įvairiapusis. Tad džiugu, jog „Traukinio į Busaną“ tęsinys visgi atsidūrė ir pas mus, nes tai viena iš kelių naujų 2020 metų premjerų, kurią norėjosi aplankyti kino teatre.
Kodėl taip sakau? Viskas paprasta. Pirmoji 2016 metais pasirodžiusi dalis tapo mano labai mėgstamu zombių temos filmu, kurį stengiuosi peržiūrėti kiekvienais metais. Tą patį padariau ir belaukdamas „Pusiasalio“. Tad, jeigu nematėte pirmtako, raginu jį pasižiūrėti tiesiog dėl bendro išprusimo, nes kaip ten bebūtų, tokių efektingų šios temos projektų nėra tiek ir daug. Tačiau jo tikrai nebūtina žiūrėti einant į tęsinį, nes tai dvi visiškai skirtingos ir tarpusavyje nieko bendro neturinčios istorijos, kurias apjungia tas kraupus ir žmones į zombius pavertęs 2016 metais traukinyje išplitęs virusas.
Iš karto sakau, jog abiejų filmų atmosferos yra visiškai skirtingos. Jeigu pirmoji dalis atrodė kaip įtampos nestokojantis siaubo trileris, tai šis projektas labiau primena fantastinį veiksmo trilerį su komedijos ir siaubo elementais. Ar tai yra blogai? Manau, kad ne, nes režisierius norėjo pateikti mums visiškai kitokį vaizdą, nei mes matėme pirmtake, todėl nauji eksperimentai su stiliumi ir pasakojimo maniera yra tikrai sveikintini. Bent jau aš nesijaučiau blogai, nes filmas suteikė tai, dėl ko ir einama į tokio pobūdžio projektus – kraupią ir vietoje nenustygstančią pramogą. Nors, žinoma, su šiuo filmu buvo bandyta labiau taikytis į Holivudą, nes po pirmosios dalies komercinės sėkmės, šios juostos kūrėjams norėjosi dar labiau įsitvirtinti tarptautinėse kino rinkose, o ypač – JAV.
Pats siužetas yra pakankamai paprastas, nors ir buvo bandoma įtraukti į jį kelis tokius netikėtus siužetinius vingius. Bet, deja, jie buvo pakankamai nuspėjami, kad būtų galima sukurti intrigą iki galo. Kelios siužeto skylės irgi čia yra, bet, kai žiūri filmą apie zombius, tiesiog stengiesi ignoruoti tokius epizodus, kurie neturi labai jau ten daug įtakos tam, dėl ko mes žiūrime tokio pobūdžio kiną.
Filme turime kelis esminius herojus, kuriems tenka stoti akis į akį su labai negailestingais priešais. Ir kiekvienos situacijos metu veikėjams pavyksta atsiskleisti iš visiškai skirtingų perspektyvų. Tas džiugina, nors ir ne ant tiek, jog norėtųsi labai jau sirgti už protagonistus. Nežinau kaip apibūdinčiau šį jausmą, bet man filme trūko to savotiško cinkelio, kuris sugriebtų už širdies dėl vieno ar kito personažo likimo. Bet bendrai, stebėti, kaip herojams tenka kovoti su zombiais ir kitais blogiukais bei demonstruoti savo kietumą kovos lauke buvo tikrai smagu.
Kalbant apie veiksmą, tai jos čia apstu ir jis atrodo labiau nutrūktgalviškas nei pirmtake. Čia jau atsiskleidė visa filmo kūrėjų fantazija, kuri ir leido mums išvysti zombių filmuose dar neregėtus elementus. Negaliu atskleisti šių idėjų, nes tiesiog nebus Jums taip įdomu stebėti šį reginį, bet vien už tas scenas „ringe“ dideli plojimai filmo kūrėjams. Ir juokiausi, ir jaučiau įtampą, o kai kuriuose epizoduose buvo net ir kelios baimės sukeltos akimirkos. Ir dar... Pabaigoje teko išspausti vyrišką ašarą, dėl ko filmas gavo dar vieną mažą pliusą už kartais neblogai atrodančią dramą.
Daugiau kaip ir neturiu ką pasakyti, nes tada tektų išpasakoti Jums juostos paslapts. Tad, bendrai, gal tai ir ne toks kietas ir įdomus filmas kaip „Traukinys į Busaną“, bet tikrai pagirtinas pratęsimas, kuris labai maloniai žiūrisi dideliame kino salės ekrane.
Techninė juostos pusė
Didesnis biudžetas – geresni vizualiniai sprendimai. Taip galima būtų apibūdinti šį filmą, kuris atrodo tikrai neblogai ir energingai, jeigu atsižvelgsime į jo techninę pusę. Specialieji efektai nelabai rėžia akis, o techniškai malonus ir efektingas kameros darbas, kraupios dekoracijos, tikroviškas grimas ir šukuosenos puikiai atspindi zombių apokalipsę. Tad žiūrint šį projektą jauti vieną didžiulį malonumą ir tuo pačiu padėka kūrėjams už tokį kokybiškai atrodantį zombių šou. Prie to dar pridėkime gerai į įvairiausio pobūdžio scenas įterptą muziką ir gausime visiškai nenuobodų reginį. Garso montažas taip pat pagirtinas, o vaizdo – kai kuriais atvejais pernelyg chaotiškas, dėl ko bent jau pradžioje yra šiek tiek sunku įsijausti į istoriją.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriams pernelyg priekaištų neturiu – kiekvienas iš jų pagirtinai atliko savo vaidmenis, nors ir labai iškilios vaidybos jų tarpe irgi nepastebėjau. Tiesiog gerai ir įtikinamai atliktas darbas be jokių pretenzijų į aukštumas. Kodėl neminiu šių aktorių vardų ir pavardžių? Nes abejoju, kad daug kas iš Jūsų juos labai žino. Kai kuriuos aš esu matęs kituose korėjietiškuose filmuose, atsiminti kas jie, tikrai negalėčiau.
Verdiktas
„Traukinys į Busaną 2: Pusiasalis“ – daug kraujo, šiek tiek humoro, nemažai beprotiško veiksmo ir kažkiek į lankas nuvažiavusią siužetinę liniją turintis 2016 metų tarptautinio hito tęsinys, kurį būtina žiūrėti dideliame kino salės ekrane dėl itin efektingos ir įtampos nestokojančios techninės visumos bei kelių gerai atrodančių draminių elementų.
Filmo anonsas:
