Filmo „Svaiginantis aukštis“ recenzija: įtampa, adrenalinas ir... dar kartą įtampa

Apie ką mes čia…

Po tragedija pasibaigusio laipiojimo į kalnus, Bekės nenustoja persekioti prisiminimai ir asmeninis kaltės jausmas dėl to, kas tada įvyko. Visa tai matydama jos geriausia draugė Hanter nusprendžia padėti draugei atsikratyti patirtos psichologinės traumos pakviesdama ją į vieną ekstremalų nuotykį – užlipti į apleisto 600 metrų aukštį siekiančio radijo bokšto viršūnę. Ilgai svarsčiusi, Bekė galiausiai sutinka su šiuo pasiūlymu. Tačiau merginos visiškai nenutuokia, jog šis jų nuotykis visai netrukus pavirs į didžiausią košmarą jų gyvenime.

Kūrinio turinys

Išgyvenimo temą gvildenantys filmai turi vieną ir tą patį bruožą – jie beveik visuomet nesukelia žiūrovams nuobodulio jausmo dėl vyraujančios įtampos. Gaila tik, kad dažniausiai tokio tipo projektai yra sukurti pagal vieną ir tą patį šabloną, todėl pačios istorijos atrodo panašiai. Ir nesvarbu, ar kalba eina apie ryklius, kalnus ar oro sąlygas, kurie tampa žmogaus priešu. Kita vertus tokiuose filmuose svarbus tikrovės jausmas, kuriuo, deja, gali pasigirti vienetai. Tad vienu iš tų retų natūralumo jausmą turinčių filmų kaip tik ir tampa šis kuklaus biudžeto trileris, kuris beveik dviem valandom priverčia pasinerti į nepavydėtiną situaciją, į kurią pateko dvi jaunos merginos.

Esminis šio filmo siužetas yra paprastas ir niekuo ypatingas, bet tam tikri siužetiniai sprendimai, kuriais kūrėjai norėjo sukelti žiūrovui įtampos jausmą, puikūs. Vienas didžiulis malonumas stebėti itin efektingai ir kartu jaudinančiai parodytą dviejų merginų bandymą išgyventi. Taip pat jų daromos klaidos, neapgalvoti veiksmai ir ne ką mažiau svarbi motyvacija nepralaimėti šioje kovoje yra labai vertingas koziris siekiant sudominti istorija tokį žiūrovą, kuris jau yra matęs ne vieną ir ne du identiško turinio filmus. Kūrėjai ties tuo puikiausiai įvykdė visus savo užmojus. Bent man buvo tikrai sunku atitraukti akis nuo ekrane vykstančio veiksmo.

Jeigu pažvelgsime į veikėjus, kurių čia daugiau nei dvi bokšte įstrigusios merginos, pamatysime kai ką rimtesnio, nei buvo galima tikėtis. Tai filmas, kurio viena iš temų – psichologinės žmogaus traumos, santykiai ir draugystė.

Tad užbaigdamas šią trumpą ir jokių „spoilerių“ neturinčią turinio apžvalgą, raginu apsilankyti kine, nes tik ten galėsite maksimaliai pajusti visą filmo efektą. Tuo pačiu pamatysite, kad net ir turint kuklų biudžetą, galima sukurti išties ryškiai atrodantį reginį.

Techninė juostos pusė

Svarbiausias šiame filme, žinoma, yra operatoriaus darbas. Jis ne tik leidžia žiūrovams pasinerti į įtampos nestokojančią išgyvenimo istoriją, bet kartu dėl visokiausių kameros rakursų ir dėmesio smulkmenoms parodyti visą situacijos rimtumą. Be abejo, filmo atmosfera nebūtų tokia jaudinanti, jeigu ne epizoduose panaudotos atitinkamos muzikinės kompozicijos. Jau nekalbu apie kokybišką vaizdo ir garso montažą, tikrovišką CGI ir meninį apipavidalinimą. Filmas techniniame plane tikrai nenuvilia.

Aktorių kolektyvinis darbas

Geriausiai juostoje pasirodė pagrindinio vaidmens atlikėja Grace Caroline Currey, kurios natūraliai išgautos baimės emocijos ilgam įsimena. Puiki, talentinga ir perspektyvi aktorė, kuri vos po kelių pirmų epizodų pavogė visą šou. Kiti aktoriai irgi pasidarbavo iš peties, todėl reikšti kažkokias pretenzijas Virginiai Gardner, Masonui Goodingui ir Jeffrey‘iui Deanui Morganui tikrai nenoriu.

Verdiktas

„Svaiginantis aukštis“ – beveik dvi valandas įtampoje bei nežinioje laikantis išgyvenimo temos trileris, kuris puikiausiu būdu sugeba suteikti žiūrovui ne tik efektingai atrodančią pramogą, bet ir ne ką prastesnį pamokslą apie ekstremalių sportų pasėkmes. Tuo pačiu gera aktorių vaidyba, daug iš ekrano sklindančių emocijų, neužmirštama pavojaus atmosfera ir paprastas, bet nenuobodus siužetas.