Apie ką mes čia…
Vieną lietingą vakarą Milane susitikę fizikas Markas ir dailininkė Ana net nenutuokė, jog ši jų pažintis artimiausiu metu pavirs į kažką didesnio. Tačiau gyvenimas nėra rožėmis klotas, todėl kiekvienam yra paruošta nemažai išbandymų, su kuriais jie privalo susidoroti lyg tikri superherojai, kad galiausiai kiekvienas iš jų pasijustų laimingas.
Kūrinio turinys
Man labai patiko, kokiu pavadinimu žiūrovams buvo pristatyta ši jaudinanti ir kažkiek graudinanti meilės istorija. Nes, pripažinkime, tikrais superherojais yra ne komiksuose pavaizduoti galiūnai, o žmonės, kurie šiais laikais sugeba kovoti dėl meilės ir, atėjus sunkumams, santykiuose bando spręsti įvairias problemas.
Nes tik visiški bailiai gali numoti ranka vos suklupus ir tuo pačiu išsiskirti lyg niekur nieko. Deja, bet tokių žmonių yra pilna, dėl ko gražius bei pagarbos vertus santykius puoselėjantys žmonės ir tampa tais retai sutinkamais superherojais, į kuriuos mes turėtume lygiuotis.
Ir šioje juostoje mums pateikiama viena iš tokių porų, dėl ko susitapatinti su ja ir suvokti kiekvieną šios poros klaidą ar laimėjimą galima be jokių problemų. Tai, visų pirma, paprasti, nuoširdūs ir turintys jausmus jauni žmonės, kurie sprendžia savitas problemas, kurie susiduria su pagundomis, kurie tiesiog gyvena taip, kad jų ateitis atrodytų šviesesnė.
Tad patikėti tokiais veikėjais tikrai nėra sunku, nes mes irgi tokie esame. Bet gal ne kiekvienas iš mūsų moka dirbti su savimi ir stengtis dėl kitų, o tai dažnai ir priveda prie santykių krizės, ar net blogiau – skyrybų. Filme visa tai pabrėžiama ir nurodoma, kaip turi elgtis žmogus, susidūręs su sunkumais, dėl ko filmas turi ir tam tikrą edukacinę funkciją tiems, kurie gal pamirško, jog santykiai yra sunkus bei dažnai varginantis darbas.
Tiesa, pats siužetas kartais dėl dažno bėgiojimo iš vienos laiko juostos į kitą, gali pasirodyti chaotiškas, bet visas tas chaosas netrikdo, nes tai yra daroma dėl vieno tikslo – pateikti veikėjus per kelias prizmes, kad mes žinotume, kaip jie sugebėjo keistis vienų ar kitų santykių metu. O ir jų tikroviškas atsiskleidimas man patiko, ir susigraudinti galėjau pamačius vieną konkretų epizodą, kuris paskutiniame filmo akte apvertė viską aukštyn kojomis. Bet čia jau neišsiplėsiu.
Tad bendrai, filmo peržiūra praėjo maloniai ir įtraukiančiai, dėl to net nepastebėjau, kaip gi greitai prabėgo tas laikas. Ir nors tai nėra geriausias šio režisieriaus darbas, jis priverčiantis susimąstyti apie gyvenimą, o santykiuose esančius apie tai, kaip gi atrodo jų bendras gyvenimas. Vienu žodžiu, filmas tikrai pamokantis ir rimtas savo gvildenama tema.
Techninė juostos pusė
Man visuomet europietiškuose filmuose (ypatingai italų ir prancūzų) patikdavo ekrane subtiliai pateikiama estetika ir buitis, o to šis filmas tikrai turi. Vaizdo montažas filme labai tvarkingas, nors pats siužetas yra pateikiamas pernelyg chaotiškai. Tačiau tai netrikdo, nes ekrane pristatyti prisiminimai puikiai papildo bendrą šio pasakojimo eigą. Švelni ir jaudinanti muzika, geras kameros darbas, tikrove ir kuklumu spinduliuojantis meninis apipavidalinimas suteikia juostai solidų emocinį pamatą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Netrūksta čia ir gerų aktorių pasirodymų, kurie pavergia ir ne vieną kartą priverčia susigraudinti stebint jų nuoširdžią ir labai įtikinamą vaidybą. Tad mano nuoširdūs komplimentai keliauja ne tik Alessandrui Borghiui, bet ir jo ekrano partnerei Jasmine Trinca - tai buvo puikus ir išties pavergiantis duetas.
Vinicio Marchioni su Greta Scarano irgi pademonstravo solidų draminį pasirodymą, dėl ko ir jiems tenka nusilenkti.
Verdiktas
„Superherojai“ – rimta, kažkiek naivi, bet tuo pačiu labai tikra ir artima daugeliui iš mūsų drama apie meilę, pasiaukojimą, ryžtą, pagarbą ir tas vertybes, kurių šiais laikais dažnas iš mūsų atsisako vardan lengvesnio bei įsipareigojimų vengiančio gyvenimo. Gal ir ne geriausias Paolo Genovese‘io darbas, bet tikrai vertas dėmesio.
Filmo anonsas:
