Apie ką mes čia…

Praėjus ilgiems metams nuo liūdnai pagarsėjusio Džono „Pjūklo“ Kramerio mirties, Los Andželo mieste apsireiškia jo mėgdžiotojas, kuris nusprendžia pažaisti katės ir pelės žaidimą su detektyvu Ziku Benksu. Pareigūnas turi išnarplioti seriją keistų įvykių bei tuo pačiu išgelbėti savo tėvą nuo paslaptingo maniako, kurio tikslu tampa asmeninių nuoskaudų vedamas kerštas.

Kūrinio turinys

Esu be galo didelis „Pjūklo“ serijos gerbėjas. Visus iki šiol pasirodžiusius filmus gal esu peržiūrėjęs mažiausiai po dešimt kartų, o ir besiruošiant „Spiralės“ premjerai, nusprendžiau dar kartą pakartoti juos visus, kad atgaivinti atmintį ir tikėtis šiokių tokių sąsajų su jais šiame naujame projekte. Projekte, kuris gimė ne šiaip sau, o dėka Chriso Rocko, kuris atnešė studijai „Lionsgate“ idėjas naujai daliai. Na, o kaip mes žinome, nauja dalis pavirto į savotišką visos serijos perkrovimą. Kas įdomiausia, bet būtent prieš tai pasirodęs aštuntasis filmas turėjo tokią pačią misiją, bet taip ir nesugebėjo jos įgyvendinti. Todėl tie žmonės, kurie prieš „Spiralės“ seansą pasižiūrės būtent aštuntą dalį ir tikėsis jos pratęsimo, gali nusivilti. Iš karto sakau – čia yra visiškai nauja istorija, kuri neturi beveik nieko bendro su kitais filmais apart to, kad joje yra kalbama apie Džoną Kramerį.

Asmeniškai man iš dalies patiko tai, kad kūrėjai nusprendė žengti kitokį žingsnį ir nutolti nuo prieš tai buvusių dalių bei susitelkti ne į išradingą smurtą, o į pačią istoriją, kuri, beje, kažkiek net primena tai, ką 1995 metais mums padovanojo Davidas Fincheris. Kalbu aišku apie šedevrą „Septyni“, kuris tapo dideliu įkvėpimu kuriant šią juostą. Bet iš kitos pusės, jie padarė tai, ką darė esminis „Spiralės“ antagonistas – kopijavo originalą. Ir ne, nekalbu aš apie originalą 2004 metų juostos pavidale, o būtent apie jau paminėtą Davido Fincherio darbą.

Pati istorija jai įpusėjus atrodo tikrai šauniai ir manau, kad tai yra stipriausia viso šio filmo dalis, nes po to prasideda labai jau nuspėjamai atrodantys epizodai, kuriais buvo bandoma suklaidinti žiūrovą, bet gavosi visiškai atvirkščiai. Dėl to nesunku nuspėti kas čia toks kopijuoja Džoną Kramerį ir koks yra jo pagrindinis tikslas. Bet tenka pripažinti, jog kankinimo elementai šioje juostoje atrodo pakankamai kraupiai. Gal ne taip epiškai ar kūrybiškai pateikti kaip ankstesniuose filmuose, bet irgi sukeliantys skausmo jausmą žiūrint į tuos, kurie yra prie jų prirakinti. Tad smurto ir sadizmo gerbėjams tikrai nebus liūdna.

Šnekant apie pagrindinius filmo personažus, tai čia mes jų turime kelis, bet visas dėmesys yra sutelktas į detektyvą Ziką Benksą, kuris bando išnarplioti mįslę, kas yra naujuoju konstruktoriumi. Ir viskas kaip ir būtų gerai, bet jo ne itin įtikinamas pateikimas bei pernelyg erzinanti ekspresija tiesiog neleido susitapatinti su juo ir už jį sirgti. O ir įkištą į siužetą nereikalinga drama susijusi su juo irgi atrodė visiškai neįtikinamai. Apie kitus veikėjus nekalbėsiu, nes nenoriu Jums sugadinti malonumo patiems su jais susipažinti.

Tad apibendrinant, galiu pasakyti, kad filmas neveža taip gerai kaip prieš tai buvę, bet kita vertus, tai tikrai nėra prasčiausia dalis iš visų „Pjūklo“ serijos projektų. Filmą galima pažiūrėti ir gauti neblogą pramogą kino salėje, bet nemanau, kad jis sukels kažkokius jausmus ar nostalgiją tam, ką 2004 metais yra sukūręs Jamesas Wanas.

Techninė juostos pusė

Dėl techninių aspektų irgi yra pastabų. Taip, vizualiai „Spiralė“ atrodo žymiai geriau nei visi iki šiol pasirodę „Pjūklo“ filmai kartu sudėjus, bet tai nereiškia, jog ekrane buvo sukurta tokia pati įtampoje laikanti atmosfera. Deja, bet už išties kokybiško meninio apipavidalinimo ir patrauklaus akims produkcijos dizaino, slypi be galo standartinis pateikimas, kuris neleidžia pasinerti į šią istoriją taip, kaip tą leisdavo „Pjūklo“ filmai. Net ir muzika buvo pakeista, kas irgi šiek tiek nuvilia, nes vietoje įtemptų skambesių fone, mes gavome repą, o firminė serijos muzikinė kompozicija buvo pristatyta visiškai neatsakingu būdu. Suprantama, kad čia norima buvo perkrauti seriją ir eiti kitu keliu, bet visgi dėl nostalgijos tikrai buvo galima padaryti išimtį.

Kameros darbas filme geras. Bent jau man tikrai patiko kokiais rakursais buvo pateikti kai kurie kankinimo epizodai, o taip pat ir skirtas dėmesys smulkmenoms. Garso ir vaizdo montažas tvarkingai atlikti, dėl ko tikrai neturiu priekaištų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Man patinka, kad kartais komikai nusprendžia eiti kitokiu keliu ir bando save realizuoti visiškai jiems nebūdinguose žanruose. Taip nutiko ir su Chrisu Rocku, kuris 2020 metais pademonstravo mums savo draminius sugebėjimus ketvirtame antologijos „Fargo“ sezone. Šiame filme jis irgi bandė save pateikti iš kitokios perspektyvos, tačiau ne viskas jam gavosi gerai. Sakau taip, nes vietomis mes matėme pernelyg didelį pervaidinimą, dėl ko jo įkūnytas personažas ekrane atrodė ne visuomet įtikinamai ir ganėtinai isteriškai. Bet bendrai, tokio tipo amplua jam tinka labiau nei pavyzdžiui kvailiojimas su Adamu Sandleriu blogose komedijose.

Antru svarbiu šiai istorijai aktoriumi turėjo tapti Samuelis L. Jacksonas, kuris puikavosi anonsuose ir plakatuose, tačiau čia buvo tiesiog gerai apgalvotas reklaminis triukas privilioti žiūrovą į kino teatrus. Aktorius šiame filme pasirodo gal tik apie aštuonias minutes, todėl tikėtis kokio nors ryškaus pasirodymo tikrai nereikia. Užteko tik to, kad jis čia buvo.

Kalbant apie kitus filme pasirodžiusius aktorius, tai kaip ir nieko ypatingo jie nenuveikė ekrane, todėl vardinti jų nenoriu. Čia buvo tipinis „Pjūklui“ būdingas kolektyvas.

Verdiktas

„Spiralė“ – iš dalies patraukliai sukaltas psichologinis trileris, kuris turėjo žymiai didesnį potencialą nei ankstesni „Pjūklo“ serijos filmai, tačiau jo iki galo taip ir neišnaudojo. Todėl vietoje gudraus ir iki finalo nežinomybėje laikančio pasakojimo, buvo pristatytas kažkiek nuspėjamas, kažkiek erzinantis savo personažais ir kažkiek nutolęs nuo esminės idėjos projektas, kuris kaip ten bebūtų, visiškai neprailgsta, suteikdamas vienkartinę pramogą kino salėje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)