Apie ką mes čia…
Vaikystėje nugalėję bendrą priešą ir galiausiai tapę šeima, Timas su Tedu suaugo. Dabar Timas turi šeimą ir su žmona augina mažą dukrytę, o Tedas sėkmingai vadovauja rizikos draudimo fondui. Tačiau vieną dieną jų keliai vėl persipina, nes horizonte pasirodo naujas kiekvieno iš jų gyvenimo idilę galintis sujaukti priešas, kurį nugalėti galės tik broliškas ryšys.
Kūrinio turinys
Kai prieš ketverius metus kino ekranuose pasirodė pirmasis „Ponas kūdikis“, filmas man gal ir nesukėlė labai didelio susižavėjimo. Bet savo žanre ir kažkiek originaliai atrodančios siužetinės linijos kontekste, tapo be galo smagiu pramoginiu projektu, kuris neprailgo ir leido juo pasimėgauti. Tad prieš einant žiūrėti tęsinio, nusprendžiau jį pakartoti ir supratau, kad tai visgi buvo vienkartinio naudojimo produktas, kuris veikė tada, o dabar tiesiog žiūrisi ne taip įdomiai.
Bet, kaip ten bebūtų, filmukas išties kokybiškas, kas, aišku, teikė kažkiek lūkesčių belaukiant tęsinio. Tačiau ar tie lūkesčiai pasiteisino? Didžiulis klausimas, nes antroji dalis man pasirodė ne tokia juokinga, kaip 2017 metų finansinis hitas.
Antrasis filmas siūlo žiūrovams pažvelgti į tai, kuo tampa vaikai, tapę suaugusiais. Tačiau ties tuo yra viena mažytė problema, nes tokios temos projektų yra tikrai ne vienas ir ne du, o ir jie žymiai geriau sugebėjo išryškinti mano ką tik paminėtą siužetinį pamatą. Todėl šis naujas filmukas iš karto ir praranda savo individualumą, kuriuo galėjo pasigirti pirmoji juosta. Vystoma tema taip pat neleido pernelyg manevruoti su humoru, todėl kai kurie juokeliai ekrane atrodė arba pasenę, arba iki galo neišvystyti.
Tai, aišku, neleidžia žiūrovui linksmai ir tuo pačiu metu su įdomumu stebėti naują brolių Timo ir Tedo nuotykį. Ir aš žinau, ką sakau, nes animaciją žiūriu reguliariai, todėl pastebėti žiūrovo nesugebančius pralinksminti juokelius tikrai galiu. Aišku, vaikams, manau, bus linksma, nes jie dažniausiai neįsigilina į juos, bet, kaip ten bebūtų, tokio tipo animaciniai filmai turi būti pritaikyti įvairioms žiūrovų amžiaus grupėms.
Kalbant apie nuotykius ekrane - čia pasidarbuota gerai, nes juosta žiūrisi tikrai žvaliai ir įtraukiančiai, nors ir ne taip intriguojančiai, kaip pirmasis filmas. Be to, turime čia dar ir kelis naujus personažus, kurie pagyvina rodomą ekrane veiksmą, nors originaliais jų tikrai nepavadinsi. Pats naujų veikėjų tipažas labai jau primena kai kuriuos tos pačios „DreamWorks Animation“ ar net šios studijos konkurentų „Pixar“ veikėjų prototipus. Ar tai blogai? Nemanau. Bet ir nieko pagirtino.
Jei daug nesiplėtojant, filmą pasižiūrėti galima, bet tikėtis tokio pat lygio smagios beprotybės, kurią gavome 2017 metais, nereikia. Tai visai kitokius siužetinius akcentus išryškinęs projektas, kuris tinka vienam kartui. Bet ir po jo, manau, neilgai šis pasakojimas Jums išsilaikys atmintyje.
Techninė juostos pusė
Kaip ir pirmoji dalis, taip ir naujasis „Pono kūdikio“ istorijos skyrius, vizualiai atrodo išties kokybiškai. Nesakau, kad čia yra „Walt Disney“ ar „Pixar“ lygio animacija su be galo kruopščiai pateiktomis detalėmis, bet akis ji tikrai džiugina dėl tam tikro rodomo pasaulio ir veikėjų dizaino. Be to, juostą papuošia ir geras garso takelis su keliomis žinomomis dainomis, kaip antai Run DMC hitu „It‘s Tricky“ ar Salt-N-Pepa pasididžiavimu „Push It“. Vaizdo ir garso montažas taip pat nekliūva.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmuką man teko žiūrėti originalo kalba, todėl negaliu pasakyti, ar verta eiti žiūrėti jo dubliuoto lietuviškai. Pirmoji dalis, kurią pakartojau besiruošiant tęsiniui, buvo žiūrėta iš licencinio DVD su lietuvišku dubliažu. Ir dubliažas man padarė visai neblogą įspūdį, todėl jei prie antrosios dalies dirbo ta pati komanda, rezultatas turėtų būti patenkinamas.
Originalioje versijoje galime išgirsti tokių žymių aktorių balsus kaip Alecas Baldwinas, Jamesas Marsdenas, Jeffas Goldblumas, Eva Longoria ir Lisa Kudrow. Priekaištų jiems tikrai neturiu, nes kiekvienas iš mano paminėtų žmonių suteikė savo personažams išskirtinės charizmos pasinaudojant įvairiausiomis balso ekspresijomis, tapusiomis jų įgarsintų veikėjų cinkeliu.
Verdiktas
„Ponas kūdikis 2. Šeimos reikalai“ – ne toks smagus savo juokeliais bei netikėtumais, bet tuo pačiu toks pats žvalus ir nenuobodžiai papasakotas 2017 animacinio kino hito „Ponas kūdikis“ tęsinys, kuriame dar labiau išryškinamos vienos konkrečios šeimos vertybės. Bet ar to pakanka gerai pramogai? Didžiulis klausimas, nes filmas kaip ir jo pirmtakas neperduoda žiūrovui visiškai jokios svarbesnės minties ar pamokslo, kuris leistų rimčiau pažiūrėti į šią istoriją.
Filmo anonsas:
