Viena iš jų – režisieriaus Johno Barro trileris „Pavojinga jūra“, kuris keliose šalyse buvo rodomas kino teatruose. Bet ar šis filmas vertas jo? Štai kur klausimas, į kurį pabandysiu atsakyti.
Apie ką mes čia…
Floridoje gyvenanti devyniolikmetė Rouzė vieną dieną sutinka kartu su mama ir jos nauju vaikinu Dereku leistis į smagią kelionę laivu Bermudų link. Tačiau nepriplaukus prie salų, jų laivas yra užpuolamas, mama nužudoma, o Derekas atskleidžia savo tikrąjį veidą. Netrukus Rouzei teks ne tik bandyti išgyventi, bet ir tuo pačiu sugalvoti žiaurų keršto planą.
Kūrinio turinys
Kažkada, kai dar veikė filmų parduotuvės ir filmų nuomos punktai, tokios juostos kaip ši būtų ganėtinai populiarios, pirkėjams tai būtų įtempto siužeto vakaro reginys prie televizoriaus ekrano su savotišku 90-ųjų kinui būdingu turiniu. Nostalgiją mano paminėto laikotarpio filmams sukeliantis projektas. Dabar tokie filmai dažnai papuošia įvairias platformas, bet netampa jokiais hitais, nes jų funkcija – elementarus vienos ar kitos platformos žanrinio turinio užpildymas.
Todėl žiūrėti kine tokį nuspėjamą, visiškai klišinį ir tiesiog nieko naujo minėtame žanre nepasiūlantį filmą yra ganėtinai keista. Nesakau, kad filmas yra labai prastas ir neverta jo žiūrėti, bet mano nuomone, tokio kalibro juostoms tiesiog ne vieta dideliuose kino ekranuose, nes jos nėra jiems pritaikytos. Tai standartinis televizinio pobūdžio pasakojimas ir tiek.
Tiesa, nors ir koks keistas pirmas įspūdis gali susidaryti bežiūrint šią juostą, tenka pripažinti, jog veiksmas joje nestovi vietoje, o tai reiškia, kad filmas – visai nenuobodus. Taip, rodoma standartinė išgyvenimo ir keršto istorija, bet ji bent pateikta nenuobodžiai, o tai iš dalies suteikia šiokią tokią pramogą, leidžia neužmigti seanso metu. prisipažinsiu, kartais kine mane apima miegas nuo monotonijos, todėl džiugu, jog šis televizinio formato pasakojimas neprivertė atsidurti sapnų karalystėje.
Filme matome keturis pagrindinius personažus, iš kurių atsiskleidžia tik du, todėl stebėti būtent jų bandymus pasiekti savo tikslus yra visai įdomu. Deja, nesakysiu apie kuriuos veikėjus rašau, nes nenoriu jums gadinti peržiūros, kaip tai padarė filmo anonsas. Skatinu ji nežiūrėti, jei žadate apsilankyti šios juostos kino seanse.
Manau, kad šį filmą reikia žiūrėti namie valgant traškučius, bet praleistos pusantros valandos kine nebuvo tokios blogos. Galima jį pažiūrėti, galima jo nežiūrėti, nes taip ar taip, nieko svarbaus neprarasite.
Techninė juostos pusė
Filmo biudžetas nėra didelis, tai, žinoma, matoma ir ekrane, todėl bendras vaizdas prilygsta biudžetinio tipo trileriui, kuris neturi labai ryškių vizualių elementų ar išties įdomiais sprendimais papuošto meninio apipavidalinimo. Tiesa, neerzina ir savo pigumu. Kameros darbas, vaizdo montažas, garso takelis – geri. O tai, mano nuomone, yra visai neblogai tokio tipo projektui.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filme pasirodo keli žymūs veidai. Kažkada dažnai geruose filmuose vaidinusi Saffron Burrows ir praėjusiais metais mirusi „Gerų vyrukų“ žvaigždė Ray‘us Liotta. Filme jie vaidino trumpai, bet visai įtikinamai. Blogiausiu filmo aktoriumi įvardinčiau Ericą Dane‘ą dėl jo itin dirbtinai atrodančių emocijų, o pagrindinio vaidmens atlikėja Odeya Rush buvo išties talentinga.
Verdiktas
„Pavojinga jūra“ – įtemptas, neužtęstas, bet itin biudžetinis ir visiškai klišinis išlikimo temą gvildenantis trileris, kuris turi šviesių momentų kaip Ray‘us Liotta su Odeya Rush bei gerus techninius sprendimus, bet tai visiškas televizinio formato projektas, kuriam vieta kokioje nors platformoje, o ne kine.
