Šįkart studijos taikinyje atsidūrė nuo 2007 metų leidžiamas nuostabus nuotykių ir veiksmo kupinas žaidimas „Uncharted“, kuris Lietuvoje yra pristatomas kaip „Neatrastas“.
Ar šios žaidimų serijos ekranizacija, kurią sukūrė filmų „Venomas“, „Zombių žemė“ ir „Gangsterių medžiotojai“ režisierius Rubenas Fleischeris, sugebės patenkinti ištikimus gerbėjus? O gal tai yra dar vienas nevykęs kompiuterinių žaidimų motyvais sukurtas projektas? Į šiuos klausimus bus atsakyta šiek tiek žemiau.
Apie ką mes čia…
Paprastas barmenas Neitanas Dreikas vieną nieko ypatingo nežadantį vakarą susipažįsta su paslaptingu Viktoru „Saliu“ Salivanu. Jis net nenutuokia, kad ši pažintis ne tik kardinaliai pakeis jo gyvenimą, bet dar ir išpildys jo didžiausią svajonę – leistis į nuotykių kupiną kelionę beieškant senai dingusi lobio. Ar Neitanui pavyks surasti 500 metų ieškomą lobį? Ir kokie netikėtumai bei pavojai jo laukia? Netrukus jis tai sužinos.
Kūrinio turinys
Kaip jau ne vieną kartą buvau rašęs, esu didelis kompiuterinių žaidimų gerbėjas ir reguliariai išbandau tiek naujienas, tiek sugrįžtu prie senesnių ir man labai patikusių žaidimų. O vienu iš mano mėgstamiausių nuotykių žanro žaidimų kaip tik ir yra „Uncharted“ serija. Todėl labai skeptiškai žiūrėjau į šį projektą, nes jo kelionė į didžiuosius ekranus buvo ne tik, kad ilga, bet ir tuo pačiu turėjo pakankamai daug įvairiausių problemų, kurios žiūrovams nežadėjo nieko gero.
Be to, mes visi puikiai žinome, kad sukurti gerą kompiuterinio žaidimo ekranizaciją yra velniškai sunku. Ir nors naujas „Absoliutus blogis“ man pasirodė tikrai pakenčiamas filmas iki tam tikros vietos, nes jame visgi matėsi kūrėjų noras priartinti istoriją prie originalių žaidimų, o tokios juostos kaip „Žudikų brolija“, „Kapų plėšikė Lara Kroft“ ir „Warcraft: Pradžia“ suteikė smagią pramogą kine, bet sakyti, kad tai idealios žaidimų ekranizacijos, būtų neteisinga. Tad ne iš piršto laužtas yra tas mano skepticizmas einant į tokio pobūdžio filmus.
Kaip yra šįkart? Na, filmas susiduria su tomis pačios problemomis, kaip ir beveik visos kompiuterinių žaidimų ekranizacijos – jam elementariai pritrūksta trukmės, nes per dvi valandas tikrai yra sunku papasakoti istoriją, kuri žaidimuose trunka po keliasdešimt, o gal net ir daugiau valandų. Šiuo atveju stebina dar ir tas faktas, kad filmo kūrėjai nusprendė eiti va bank ir pademonstruoti mums ne vienos, o visų dalių elementus ir įdomiausius epizodus, kuriais žaidėjai galėjo mėgautis bežaisdami „Uncharted“. Tad tokia visų dalių mišrainė ekrane kaip ir pamalonina, nes yra sukeliama tam tikra nostalgija seanso metu, bet tuo pačiu, kūrėjai akivaizdžiai tingėjo sukurti kažką naujo bei dar nematyto žaidimuose.
Užtai jeigu žiūrėsime į šį filmą ne kaip į žaidimo ekranizaciją, jis atrodys žymiai geriau. Mano nuomone, tai pakankamai smagus nuotykių žanro projektas, kuris kaip ir pridera pačiai temai, nukelia mus į paslaptingo lobių paieškas lyg žiūrėtum kokį nors šalutinį „Indiana Džounso“ projektą. Tad juostoje netrūksta mįslių, veiksmo, humoro, efektingų triukų ir nepabostančių, nors ir kažkiek klišinių veikėjų.
Kas dėl veikėjų, tai čia mes turime tam tikrų bėdų. Prieš filmui pasirodant, nemažai kritikos gavo „Salio“ personažo neatitikimas, bet po peržiūros sakyčiau, kad čia buvo labai taiklus šio veikėjo perteikimas. O to paties negaliu pasakyti apie Neitaną Dreiką, kuriam pritrūko šarmo ir šelmiškumo. Blogietis irgi labai jau banalus bei ne vieną kartą matytas tokio tipo projektuose, todėl ties juos net nebuvo bandoma dirbti. Netgi anonsuose galima tą pastebėti, kas irgi neprideda šiam momentui jokio pliuso.
Apibendrinus, noriu pasakyti, kad nors tai ir nėra labai pagirtina kompiuterinio žaidimo ekranizacija, bet ji išlaiko žaidimo dvasią ir turi nemažai momentų, kurie tikrai nudžiugins „Uncharted“ gerbėjus. O tie žiūrovai, kurie nėra žaidę ar net girdėję apie šią žaidimų seriją, tikėtina gaus neblogą pramogą kino salėje. To aš ir linkiu kiekvienam šį filmą pasirinkusiam žmogui.
Techninė juostos pusė
Nepaisant to, kad filmo biudžetas siekia 120 milijonų dolerių, CGI efektai kartais labai rėžia akis dėl kompiuterinės grafikos. Tačiau atmetus tai, pats produkcijos dizainas ir aišku meninis apipavidalinimas sukelia tikrai pozityvų įspūdį.
Ekrane mes matome tiksliai atkurtą žaidimo įvaizdį dėka veikėjų kostiumų, vietovių ir dekoracijų. Garso takelis energingas ir leidžiantis pajausti nuotykių dvasią, o kameros darbas efektingais ir judriais manevrais sukuria ekrane reikiamą įtampą, kad žiūrovui nebūtų nuobodu stebėti Neitano Dreiko nuotykius. Taip pat vaizdo ir garso montažui nėra jokių priekaištų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Minėjau anksčiau apie tai, kad Neitanas Dreikas ekrane neatrodė kaip Neitanas Dreikas. Ir viskas dėl Tomo Hollando, kurį mėgstu ir manau, kad tai labai talentingas vaikinas, bet šiam vaidmeniui jis tiesiog buvo netinkamas. Kodėl? Na, nes ekrane buvo Piteris Parkeris be Žmogaus-voro kostiumo. Užtat kam skirčiau komplimentus, tai „Salio“ vaidmenį atlikusiam Markui Wahlbergui. Vyrukas puikiai susidorojo su jam patikėtu personažu.
Antonio Banderasas prieš metus vaidino labai panašų veikėją filme „Žudiko žmonos asmens sargybinis“, tai šioje juostoje jam net nereikėjo stengtis, nes gavosi identiškas blogiuko įvaizdis. Dar čia turime aktores Sophia Ali su Tati Gabrielle. Apie kitus aktorius nekalbėsiu, nes nei vienas iš jų neatrodė taip ryškiai kaip mano paminėta trijulė.
Verdiktas
„Neatrastas“ – pakankamai neblogas nuotykių žanrui priklausantis kino projektas, kuris nepabosta dėl energingai papasakotos istorijos, sukelia reikiamą peržiūrai įtampą, kartais prajuokina savo banaliu, bet taikliai įtrauktu į siužetą humoru. Tačiau kaip populiaraus kompiuterinio žaidimų ekranizacija, šis naujas režisieriaus Rubeno Fleischerio filmas užlipa ant tų pačių grėblių kaip ir anksčiau pasirodžiusios kitų žaidimų adaptacijos, kas žinoma gali sukelti nemažai neigiamų reakcijų iš „Uncharted“ gerbėjų pusės.
