Apie ką mes čia…
Norėdami pasprukti nuo besitęsiančios rutinos, dvi geriausių draugų poros nusprendžia praleisti savaitgalį už miesto. Tam jie išsinuomoja pasakiškai gražų ir atokioje vietoje įkurtą namą. Tačiau jie nežino, jog kiekviename iš namo kambarių yra įrengtos slaptos kameros, per kurias lankytojai yra stebimi paslaptingo žmogaus, kuris yra suplanavęs jiems kai ką siaubingo.
Kūrinio turinys
Ar mes turėjome panašaus pobūdžio filmus, kaip šis? O taip, turėjome ir labai daug. Tačiau tai nereiškia, jog ir ši juosta nėra verta dėmesio. Tiesiog reikėtų atsižvelgti į tris paprastus niuansus – režisūrinį Dave‘o Franco debiutą, kokiai kategorijai yra priskiriamas toks kinas bei aišku į pačią koncepciją, kuri atitinka taip vadinamų skerdynių arba psichologinio siaubo trilerio rėmus. Viskas. Todėl, einant žiūrėti „Mirtinos nuomos“, reikia tiesiog suprasti, kokiam žanrui ir temai jis priklauso. O kai tai jau bus aišku, nereikės nusivilti ekrane pamatytais vaizdais.
Filme žiūrovas pastebi smurtą, kuris yra išliejamas visiškai niekuo dėtiems žmonėms, kurie tampa vieno ar kito maniako aukomis. Tokių aukų šioje juostoje yra keturios. Kiekvienas iš tų pagrindinių personažų nėra kažkuo ypatingas ar įdomus kaip asmenybė, bet bendrai į juos žiūrėti nėra jokio diskomforto, nes tai pakankamai natūraliai išreikšti herojai. Jie turi savo paslaptis, jie turi norus ir siekius, o jų tikslai atvažiavus poilsiauti yra skirtingi. Deja, čia jau turiu sustoti, nes tada teks pasakoti apie tas paslaptis, kurios kažkiek ir laiko nežinioje bei suteikia truputį įtampos bendram pasakojimui. Į veikėjus yra malonu žiūrėti, nes būtent jie ir sugeba sukurti aplink save reikiamą dramą.
Kas dėl veiksmo ir trileriams būdingų aspektų – teks Jus nuvilti. Nors ir yra netikėtų siužetinių posūkių bei savotiško smurto, visgi tai pakankamai vientisai ir iš dalies nuobodžiai atrodantis pasakojimas, kuris įgauna pagreitį likus maždaug pusvalandžiui iki pabaigos. Iš kitos pusės, režisierius norėjo pademonstruoti dramą, o ne įtampos nestokojantį išgyvenimo trilerį. Bet ar tai buvo teisinga? Manau, kad žanro gerbėjams toks siužetinis sprendimas bus šiek tiek apgaulingas.
Tad, nedaugžodžiaujant, nes nuoširdžiai, nežinau ką čia daugiau ir pasakyti, neišpasakojant esminių siužetinių detalių, galiu teigti, jog kaip debiutinis Dave‘o Franco blynas, jis nėra labai prisvilęs. Nors, mano nuomone, galėjo būti ir žymiai įdomiau pateikta pati siužetinė linija, kuri maždaug viduryje šio pasakojimo nesugeba atrasti tos esminės krypties, kuri būtų įdomi siaubo ir trilerių žanrų gerbėjams.
Techninė juostos pusė
Apibendrinant iš vizualiosios ir techninės filmo pusės, pagirčiau kameros darbą, kurios dėka galėjome pasinerti į istoriją, o ir kelios smurto scenos buvo išties puikiai nufilmuotos. Garso takelis blankus ir neįsimenantis, o vaizdo ir garso montažas nesukelia jokių kritiškų minčių. Verta paminėti bendrą meninį apipavidalinimą, nes minimalizmas ir buitiškumas čia tikrai turėjo nemenkai įtakos filmo konceptui, kuris buvo tikrai vertas dėmesio. Gaila tik, kad su scenarijumi nepavyko, o ir režisūrinė Dave‘o Franco patirtis pakišo koją.
Aktorių kolektyvinis darbas
Stebino ir tai, jog tokio kuklaus pobūdžio filme galime išvysti pakankamai ryškias kino žvaigždes, tokias kaip Daną Stevensą ir Alison Brie, kurie atliko pagrindinius vaidmenis. Taip pat juostoje pasirodo Sheila Vand, Jeremy‘is Allenas White‘as ir Toby‘is Hussas. Vaidyba nebloga, priekaištų jai neturiu, nes aktoriai vaidino natūraliai, nors ir nebuvo itin išraiškingi.
Verdiktas
„Mirtina nuoma“ – šiek tiek nuobodus, šiek tiek chaotiškas, šiek tiek pasikartojantis, bet žiūrimas ir vizualiai patrauklus siaubo trileris, kuris kartas nuo karto pavirsta į tikrą buitinę dramą tarp pagrindinių personažų.
