Atsitokėjęs po patirto fiasko, režisierius sugebėjo susiimti ir sukurti pakankamai patrauklią ir tikrais faktais paremtą istoriją, kurios pamatu tapo žymios finansinių machinacijų temos juostos kaip kultinis Olivero Stoune'o hitas „Volstrytas", 2000 metais dienos šviesą išvydęs kriminalinis trileris su Vinu Dieseliu „Rizika" ir „Oskarinis" Martino Scorseses filmas „Volstryto vilkas".
Apie ką mes čia...
Atsitiktinai susitikę du mokyklos draugai – Džosefas „Džo Hantas" Hamskis ir Dinas Karnis nusprendžia imtis bendro verslo. Jų sritis – finansai ir investicijos. Todėl, matydami savo išpuoselėtos vizijos potencialą, vaikinai įkuria uždarą klubą „BBC", į kurį gali patekti tik turtingų tėvų atžalos.
Dėka tokių įtakingų narių, klubas tapo itin populiarus Pietų Kalifornijoje ir jos apylinkėse, o visi jo nariai maudėsi piniguose ir gyveno palaidą gyvenimą, negalvodami apie rytojų. Tačiau vieną dieną šventė baigėsi...
Kūrinio turinys
Filmai apie finansines aferas ir įvairiausias machinacijas, kurios priveda prie greitų pinigų, dažnai patraukia žiūrovų dėmesį. Tokie filmai yra įdomūs dėl savo siužeto ir nusikaltimų pateikimo, o kai kam tokio pobūdžio kino projektai tampa kaip pamokanti medžiaga būsimiems darbeliams. Būtent todėl tokios juostos kaip „Volstrytas" ar „Volstryto vilkas" yra lyg biblija žmonėms, dirbantiems su investicijomis, nes daug kas nori lygiuotis į tokius savo srities asus, kurie buvo pavaizduoti mano paminėtuose filmuose.
Todėl, vos tik sužinojęs, kad 2016 metais bus kuriama dar viena istorija apie panašaus pobūdžio aferas, džiūgavau, nes tokius filmus dažniausiai yra labai malonu žiūrėti dėl įdomaus siužeto ir įtampos, kuri prasideda po to, kai kažkas nepavyksta. Tačiau laukimas užsitęsė ir vietoj 2017 metų pavasario premjeros teko laukti dar metus, kad šis filmas išvystų dienos šviesą. Viskas dėl to, jog buvo sunku rasti platintoją JAV, o vėliau, suradus potencialų partnerį, įvyko dar vienas incidentas – vieno iš pagrindinių filmų aktorių apkaltinimas seksualiniu priekabiavimu. Tai labiausiai ir paveikė filmo kelią į didžiuosius ekranus.
Ir štai dabar, po visų problemų, filmas galiausiai atsidūrė kine. Dėl to yra išties smagu, nes jau pabodo visokie šimtamilijoniniai blokbasteriai, kuriuose be specialiųjų efektų ir labai kietai nusiteikusių herojų, negalima rasti jokių prasmingų detalių, galinčių praturtinti mūsų pasaulėžiūrą. Todėl yra labai smagu, kai repertuare atsiranda vietos ir tokiems kino projektams kaip „Milijardierių klubas".
Tiesa, tai nėra originalus kino projektas. 1987 metais buvo pasirodęs beveik pusketvirtos valandos televizinis filmas tokiu pačiu pavadinimu, kuris savo laikais nesulaukė labai didelio dėmesio. Ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, koks tais pačiais metais filmas užkariavo kino teatrų sales.
Daug pasakoti apie šio Jameso Coxo režisuoto filmo istoriją nenoriu, nes galėčiau jums sugadinti peržiūrą, todėl paminėsiu tik pačias svarbiausias ir esmines šios juostos detales, į kurias verta atkreipti dėmesį.
Filmo veiksmo vieta – Pietų Kalifornija, o laikotarpis – devintasis praeito amžiaus dešimtmetis. Turtuoliai važinėjo su europietiškomis mašinomis, statėsi prabangias vilas, rengė svaiginančius vakarėlius, bandė įsitvirtinti įvairiose sferose ir, žinoma, uostė kokainą. Man toks vaizdas, kuris čia buvo pateiktas iš turtingų žmonių perspektyvos, labai priminė kultinę Briano De Palmos 1983 metais pasirodžiusią kriminalinę dramą „Žmogus su randu". Ir tai buvo viena iš kelių šio filmo istorijos pateikimo perspektyvų, į kurią reikėjo atkreipti dėmesį.
Būtent todėl apie draugystes ir meilę čia negali būti visiškai jokios kalbos, nes kur yra pinigai, moralė neegzistuoja, o jausmai yra užšaldyti. Be to, visi vadovaujasi principu – geras draugas tas, kuris neša auksinius kiaušinius. Bet kai kurie nesugeba suvokti labai paprastos gyvenimiškos tiesos – kuo daugiau turi, tuo labiau tau bus sunku viską prarasti. Ir kai tai įvyksta, prasideda tikra raganų medžioklė, kurią išties yra malonų stebėti.
Svarbu ir tai, kad šis filmas, kurio istorija yra paremta tikrais įvykiais, yra tvarkingai sudėliota pagal visas dramaturgijos taisykles. Yra ilgasis įvadas, kuriame mes pamatome kelią į problemą. Yra problema, kuri apkartina herojams gražiai susiklosčiusį gyvenimą. Ir yra sprendimas, kuris gali išspręsti visas bėdas.
Kiekviename iš mano paminėtų pasakojimo etapų žiūrovas yra supažindinamas su herojais ir jų požiūriu vienas į kitą. Su naujais laimėjimais ir naujomis bėdomis herojai transformuojasi į visai kitokius žmones, nei jie buvo pristatyti prieš kelias minutes. Tai pagyvina peržiūrą ir leidžia dar labiau įsigilinti į esminę visų jų problemą – godumą.
Be abejo, be puikiai pateiktų filmo personažų, apie kuriuos nenoriu daugžodžiauti, didelis dėmesys skiriamas ir pačiai aferai bei pagrindinio filmo personažo Džo Hanto sugalvotai machinacijai, dėka kurios ir buvo įkurtas „BBC".
Mums nuodugniai papasakota visa jo plano esmė ir rizika, kuri gali kainuoti tikrai daug, net ir gyvybę. Tokie siužetiniai vingiai akimirksniu paverčia nekaltą dramą apie turtingus jaunuolius įtemptu pasakojimu su trilerio elementais. O jų čia tikrai yra.
Kaip visuomet, neišpasakojęs svarbiausių filmo staigmenų, noriu apibendrinti tai, ką pamačiau. Filmas neprailgsta. Jis yra įdomus ir turintis svarbų pamokslą apie lengvus ir greitus pinigus, o taip pat apie godumą, draugystę ir meilę, kurie tampa žmogaus įkaitais besivaikant papildomą dolerį.
Techninė juostos pusė
Techniškai filmas patrauklus akims ir ausims dėl 3 priežasčių – puikiai atkurto rodomo laikotarpio dėka bendrų patalpų ir gatvių dekoracijų, spalvingų herojų kostiumų ir madingų to laikotarpio šukuosenų, operatoriaus darbo, pavertusio kai kuriuos filmo kadrus į stilingai atrodančius vaizdus, lyg jie būtų atkeliavę iš retro mados žurnalų puslapių, ir puikaus garso takelio, kuris sugebėjo sutalpinti savyje daug hitų, tarp kurių buvo galima išgirsti net ir Davido Bowie dainą „Let's Dance".
Aktorių kolektyvinis darbas
Labai smagu yra matyti jaunus ir talentingus aktorius, kurie suteikė šiam filmui energijos ir jaunatviško žavesio. Ypač džiaugiuosi dėl Anselio Elgorto, kuris prieš metus visus pakerėjo nuostabiame veiksmo trileryje „Vaikis ant ratų", ir visiems iš „Kingsman" frančizės puikiai pažįstamo brito Tarono Egerteno.
Abu šie vyrukai susidorojo su savo rolėmis tiesiog puikiai, o jų tandemas irgi nekėlė jokio diskomforto, nes tarp jų vaidinamų personažų išsivystė labai akivaizdi chemija. Tai emocionalūs ir pakankamai charizmatiški personažai, kurie ir vežė visos šios juostos metu.
Taip pat negalima nepaminėti talentingojo dviejų „Oskarų" laureato Kevino Spacey'io, kuriam pastarieji metai nebuvo tokie sėkmingi asmeniniame gyvenime dėl sukelto skandalo apie seksualinę prievartą. Man nerūpi, ką žmogus yra padaręs ten, už filmavimo aikštės, nes aš atėjau vertinti jo vaidybos, o ne asmeninės nelaimės. Na, o vaidina jis kaip visada – pasakiškai. Jis buvo šio filmo pažiba ir visos šios istorijos prasmė, todėl vien dėl jo pasirodymo čia filmas gauna labai didelį pliusą.
Antraplanėse rolėse pasirodė keli žinomi veidai. Tokie kaip Emma Roberts, Jeremy'is Irvine'as ir Ryanas Rottmanas. Gaila, kad jų rolės buvo tokios menkos ir neišvaizdžios, jog juos galėtų pakeisti bet kas.
Verdiktas
„Milijardierių klubas" – įtraukianti nuo pat pirmųjų minučių ir iki pat galo neleidžianti atsipalaiduoti kriminalinė drama, kurios svarbiausiais koziriais tampa puikūs aktoriai ir vietoje nenuilstanti istorija su pamokančios moralės prieskoniu.
