Apie ką mes čia
Pričiuptas mokesčių inspekcijos, gudrus ir savimi patenkintas Marjanas sugalvoja iš pirmo žvilgsnio veiksmingą planą, kaip būtų galima teisėtai išvengti baudos už nesumokėtas skolas valstybei. Jis nusprendžia apsimesti vyru už pinigus ir taip atsikratyti naštos. Tačiau ne iš kelmo spirta inspektorė Klara, išgirdusi jo pasakojimus, pradeda įtarti, jog Marjanas yra tikrų tikriausias apgavikas. Moteris pasiryžta demaskuoti apsišaukėlį, bet...
Kūrinio turinys
Kai lygiai prieš metus atsitiktinai pasižiūrėjau fantastišką lenkų 2016 metų romantinę komediją „Singlų planeta“, pradėjau intensyviai žiūrėti visus mūsų kaimyninės šalies pramoginius filmus ir komedijas, kurios pasirodė penkerių metų eigoje. Ir žinote, mano nuostaba buvo tokia didžiulė, jog negalėjau patikėti, kiek daug kokybiškų kino projektų jie sugebėjo sukurti per tokį trumpą laiką ir kiek iš jų neatkeliavo į mūsų šalies kino teatrus.
Pasikartosiu, kalbu apie pramoginius ir lengvo turinio filmus, o ne tokių rimtų kino meistrų kaip Andrzej Wajda, Krzysztof Kieslowski, Jerzy Hoffman, Wojciech Has, Agnieszka Holland ar Wojciech Smarzowski sukurtas juostas.
Būtent per pastaruosius 5-6 metus lenkų romantinių komedijų žanras pasikeitė neatpažįstamai, pradedant nuo didelio susidomėjimo sulaukusios 2011 metais kalėdinės romantinės komedijos „Laiškai Kalėdų seneliui“. Per tą laikotarpį kiekvienais metais žiūrovų teismui buvo pristatomos įvairių temų komedijos, kurios vežė, kurios nekėlė pykčio ir kurios nebuvo orientuotos į žemo intelekto žiūrovus, kuriems dažniausiai komedija yra tuomet, kai ekrane yra demonstruojamos nuogybės ir iš herojų lūpų sklinda įvairūs keiksmažodžiai. Kaip lietuviškame pramoginiame kine, kuris jau kelis metus stovi vietoje ir nepajuda.
Todėl kai pamačiau, jog į mūsų šalies kino ekranus atkeliauja ne festivalinis, o pramoginis lenkų filmas, kuris bus demonstruojamas plačiai, o ne tik „Kino Pavasario“ metu, be galo apsidžiaugiau. Apsidžiaugiau ir dėl to, jog sutaupiau kažkiek eurų. Planavau pirkti šį filmą DVD formate, ką ir darydavau su visais kitais mano žiūrėtais lenkų filmais. Prisikaupė tų diskų, jog vien lenkų filmų DVD užėmė kelias dvi dideles lentynas.
Tokie filmai kaip „Meilės mokestis“ yra skirti atsipalaidavimui, nes tai paprasta, lengvai sukramtoma ir be galo šilta juosta su tam tikru moralu, sukelianti tik pačias pozityviausias emocijas. O kartais tik to ir reikia, kad gerai praleistum savo laiką žiūrint kokį nors romantinio pobūdžio filmą.
Siužetinė filmo linija yra banali kaip dvi kapeikos, bet iš kitos pusės, dėl to tikrai nereikia pykti. Gi nuo dar vienos gerai papasakotos meilės istorijos niekas nenumirė. Svarbu, kad filmas nebūtų labai jau nulaižytas ir teisingai saldus, kaip būna žiūrint kokio nors Nicholaso Sparkso knygų ekranizacijas. Tai ne toks atvejis, nuo kurio saldėsio norėtųsi ilgai vemti.
Svarbiausiu akcentu čia yra personažai ir jų santykiai, jų propaguojamas gyvenimo būdas ir ateities siekiai. Viskas čia pateikta paprastai, buitiškai ir natūraliai. Kiekvienas herojus atlieka jam patikėtas funkcijas, kad siužetinė linija įgautų daugiau prasmės ir kartu komiškumo. Visgi situacijos, į kurias pakliūva veikėjai, čia labiausiai prajuokina.
Filme turime sėkmingą ir karjeros laiptais kylančią mokesčių kontrolierę Klarą, kuri yra susidėjusi su labai neatsakingu ir kartais žolę parūkyti mėgstančiu plevėsa. Ir jeigu kas nors pasakys, jog tokių porų kaip Klara ir Artūras nebūna, tai pasakysiu atvirai – būna, dar ir kaip būna. Šiais laikais dažnai pasitaiko, kai tingų bedarbį netikėlį išlaiko gana geras pareigas darbe užimanti moteris.
Kitu svarbiu personažu tampa Marjanas su labai gudriu planu apkvailinti mokesčių inspekciją. Tai teisingas ir labai mane sužavėjęs personažas, kuris kaskart jam pasirodžius spinduliavo žmogiškumu, kurio šiais laikais dažnai trūksta vyriškai giminei. Be jo buvo dar vienas herojus, kuris kardinaliai skyrėsi nuo Marjano – Rišardas. Deja, bet tokių žmonių yra labai daug, kurie dėl savo ego patenkinimo negerbia nei savęs, nei savo šeimos bei aplinkinių.
Filmo istorija yra vystoma patraukliai ir maloniai akims, tačiau einant link pabaigos, filmas praranda savo energiją dėl labai užtęsto veiksmo. Tikrai, nukirpus 15-20 minučių, ši juosta būtų įgavusi visiškai kitokį atspalvį. Taip pat turiu pastebėjimų ir dėl pačios pabaigos. Nors ji ir buvo su moralu apie tai, jog visuomet reikia siekti to, ko geidžia širdis, bet iš kitos pusės, tai labai banalią pabaigą turintis filmas, kuris nesiskiria nuo daugelio panašaus pobūdžio filmų.
Be abejo, filmą verta pasižiūrėti, kad pamatytumėt, kaip gerai mūsų kaimynai sugeba kurti lengvo turinio filmus, kuriuose nereikia jokio vulgarumo ir nesąmonių, kad filmai būtų patrauklūs ir prajuokintų ne vien „marozus“.
Techninė juostos pusė
Apie šio filmo techninę pusę pasakysiu trumpai – tai buvo akims labai malonus vaizdas, kuris džiugino dėl puikių operatoriaus sugebėjimų kuo įdomiau perteikti buitį, kurioje gyvena pagrindiniai filmo herojai. Taip pat ir muzika paliko malonų įspūdį. Ypatingai dėl legendinės lenkų dainininkės Kayah kūrinio „Podatek do milosci“. Toks yra ir šio filmo pavadinimas.
Montažas kartais šlubavo, bet neprivertė jausti kažkokio diskomforto, nors keli momentai buvo tokie, jog atrodė, kad scenos buvo nukirptos visiškai neatsakingu momentu. Pavyzdžiui atvykimas į krikštynas labai kliudė akis. Bet tokių momentų čia yra vos keletas. Užtat garso montažas be priekaištų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinį vaidmenį filme atlikęs Grzegorzas Damieckis pasidarbavo iš peties. Labai žavus tiek išvaizda, tiek savo manieromis aktorius, kuris privertė patikėti jo personažu nuo pat pirmos akimirkos, kai jis buvo pristatytas ekrane.
Pagrindinį moterišką vaidmenį įkūnijusi Aleksandra Domanska pačioje pradžioje šiek tiek erzino dėl jos personažo neadekvačių pykčių, bet praėjus geram pusvalandžiui, prie to priprantama. Visumoje, tai tikrai smagus veikėjo portretas, kuris ne ką kartą buvo privertęs nusišypsoti.
Antraplanėse rolėse turime du žavius ir talentingus, dažnai lenkų komedijose sutinkamus aktorius – Romą Gosiorowską ir Michalą Czerneckį. Abu jie atliko siužetinei linijai svarbias roles. Ypatingai pastarasis, kuris tapo puikiu #metoo judėjimo atitikmeniu.
Verdiktas
„Meilės mokestis“ – lengvo turinio, žavi savo adekvačiu humoru ir maloni akims lenkų romantinė komedija, kurioje galima rasti viską, ką gali pasiūlyti šis žanras – paprastą ir mielą meilės istoriją, gražius ir gerai savo roles atlikusius aktorius, svarbų gyvenimišką pamokslą skleidžiantį siužetą ir itin smagią pramogą, kurios pagrindiniu tikslu tampa prasmingai praleistas laikas kine.
