Didelio biudžeto rusų kino filmų „Rugpjūčio aštuntoji“ ir „Turkiškas gambitas“ režisierius Džanikas Faizijevas kartu su populiaraus televizinio serialo „Galvų medžiotojai“ kūrėju Ivanu Šurchoveckiu pristato vieną ambicingiausių 2017 metų Rusijos kino projektų, kuris savo efektingu pateikimu ir epiškumu prilygsta kai kuriems amerikiečių istoriniams epams.
Filmas „Legenda apie Kolovratą“
© Stopkadras

Apie ką mes čia...

Į Riazanės miestą atėjus viską savo kelyje naikinančiai chano Batijaus tūkstantinei kariuomenei, jai kelią pastoja tuo metu dar nežinomas karys – dešimtininkas Jevpatijus Kolovratas, kuris kartu su savo keliais dešimtimis vyrų surengia chano vyrams neregėto masto pasalą. Įsiutęs Batijus įsako pagauti maištininką. Tačiau jis net nenutuokia, jog net didžiausia orda bus bejėgė prieš Kolovrato ryžtą atkeršyti...

Kūrinio turinys

Rusų istoriniai kino epai pastaraisiais metais savo turiniu atrodo taip skurdžiai, jog juos bežiūrint darosi tiesiog liūdna. Ypač dėl to, jog kadaise, neturint tokių galimybių ir biudžetų, buvo kuriami išties įspūdingi ir kvapą gniaužiantys projektai, o ką jau kalbėti dar ir apie tą faktą, jog pati rusų istorija yra labai turtinga temomis, kurias galima gvildenti šimtmečius.

Tačiau rusai dažniausiai susikoncentruoja ties Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir kiekvienais metais bando žiūrovams įpiršti tą faktą, jog tai būtent jie nugalėjo Hitlerį ir jo žiaurią kariuomenę. Tiesa, kartais būna ir išimčių. Vienu iš tokių išskirtinių projektų tapo 2016 metų brangiausias visų laikų rusų filmas „Vikingas“, kuris buvo kuriamas net septynerius metus. Gaila tik, jog tokie reti kino filmai apie senovę, kuriuos sukurti prireikia daugybės metų ir stulbinančių pinigų sumų, beveik visada būna nieko vertomis juostomis, kurias žiūrint pasidaro tiesiog gėda.

Prie tokių nevykusių ir labai neatsakingų filmų, kurių veiksmas vyksta tamsiuose viduramžiuose, galima būtų priskirti ir 2010 metų juostą „Jaroslavas. Prieš tūkstantį metų“ bei 2007 metų nevykusį epą „Aleksandras. Nevos mūšis“. Abi šios juostos ne tik, kad neišnaudojo savo potencialo pasakojant apie žymius ir iškilius senovės Rusijos didvyrius, bet dar ir atrodė labai skurdžiai.

Ir tai yra XXI amžiaus kino filmai. Juokas juokais, tačiau pagalvojus, jog 1938 metais buvo sukurtas 100 kartų geresnis ir epiškesnis filmas „Aleksadras Nevskis“, pasidaro tiesiog graudu.

Filmo anonsas:

Todėl po fiasko su „Vikingu“ labai skeptiškai žiūrėjau ir į šį naują kino projektą apie legendomis apipintą Jevpatijų Kolovratą. Vienintelis niuansas prieš einant į kiną, kuris mane pradžiugino, buvo tai, jog filmo kūrėjai nuo pat pradžios sakė, kad tai nėra vien istorinis epas, bet ir filmas, turintis pasakiškų elementų ir išgalvotų įvykių. Ir tai yra teisingas ėjimas, norint neapmulkinti kino mylėtojų, nes visgi liko mažai duomenų apie tą laikotarpį ir Kolovrato žygdarbius. Iki galo net neaišku, ar tai nėra išgalvota istorinė figūra.

Ateidamas į filmą ir neturėdamas visiškai jokių lūkesčių, maloniai nustebau. Filmas gavosi išties neblogas. Jis neprailgo, suteikė gal ir ne tokią didelę pramogą kine kaip žiūrint kokį nors Holivudinį kino projektą, bet buvo bent jau ne gėda žiūrėti į Kolovrato ir jo vyrų pastangas pasipriešinti chano Batijaus kariuomenei. Bet, žinoma, buvo vienas didelis Bet.

Aišku kalbu apie tai, jog filmo kūrėjai tiesiog akivaizdžiai nukopijavo 2007 metais pasirodžiusį Zacko Snydero kino hitą „300“. Ir čia jau kalba eina ne apie vizualizaciją ar bendrą foninį pavidalą, o apie siužetinę liniją. Ir nors filmo istorija žiūrėjosi visai smagiai, bet ji ant tiek buvo identiška karaliaus Leonido ir jo 300 karių žygdarbiui, jog iškilo paprastas klausimas, kam reikėjo perpasakoti tai, kas jau buvo sukurta? Negi nebuvo galima sugalvoti ką nors įdomesnio ir savito?

Bet, tebūnie. Žiūrint šį „300“ perdirbinį, o kitaip aš šios juostos nepavadinčiau, buvo galima pasimėgauti visai gerai atrodančiomis dvikovomis ir keliais epiškumo priduodančiais momentais, kai chano Batijaus kariuomenė įsiveržė į Riazanę. Taip pat filme netrūko ir pasakiškų momentų, kurie labai priminė visokiausias legendas, kurias teko skaityti vaikystėje apie įvairius didvyrius arba taip vadinamus „bogatyrius“. Visumoje, veiksmas palieka gerą įspūdį, kas jau yra gerai. Visgi bežiūrint „Legendą apie Kolovratą“ nesinori snausti, kaip buvo su „Vikingu“, apie kurį ilgai šnekėjo visur, kur tik buvo įmanoma, o galiausiai, pasižiūrėjus filmą, buvo gautas itin didelis nusivylimas.

Minusų, žinoma, šis filmas irgi tur, ir netgi sakyčiau, jog jų čia yra labai daug, tačiau kartais galima į juos užmerkt akis, nes tai kartu yra ir pasakiškus motyvus turintis kino epas. Čia kalbu apie nelogiškumus. Vienas iš jų – kelionė pas chaną su duokle ir grįžimas į Riazanę. Kitas – nesąmoningai atrodančios teleportacijos. Iš šono atrodė, jog tokios milžiniškos kariuomenės sugebėdavo vos per pusdienį pasiekti norimą tikslą. Na, ir dar vienas iš labai akį rėžiančių momentų tapo ordos karių idiotizmas. Negi kūrėjai galvojo, jog tokią mirtį nešanti kariuomenė taip paprastai įleistų užsimaskavusius sukilėlius? Net „Žiedų valdovo“ trilogijoje hobitai ir jų veiksmai buvo pagrįsti logiškumu. Ir čia tik keli mano paminėti kvailumu atsiduodantys scenaristų sprendimai.

Kalbant apie personažus, kurių šiame filme buvo tikrai nemažai, galėčiau išskirti du – Kolovratą ir chaną Batijų, ant kurių priešpriešos ir buvo statoma pagrindinė siužetinė linija. Pagrindinis juostos veikėjas Kolovratas pirmoje filmo pusėje pateikiamas kaip ligonis. Tiesiog buvo liūdna žiūrėti į tokį šios istorinės figūros portretą. Bent jau kūrėjai antrame akte pasitaiso ir pristato visai kietą karį, kuris sugebėjo sudrebinti patį ordos chaną.

Tiesa, Batijus čia pristatomas kaip kokia nors geiša, o ne nuožmus ir griežtas karys, prieš kurį klaupiasi tūkstančiai. Įdomu ir tai, jog jis labai priminė persų karalių Kserksą, kuris savo tautai buvo lyg Dievas. Bet Kserksas bent jau ir atrodė kaip dieviška būtybė filme „300“, o ne skarmalais apsirengęs viešnamio suteneris. Todėl visiškai neįtikino chano Batijaus žiaurumas ir jo noras užvaldyti visą pasaulį. Aš jo akyse mačiau nuskriaustą mažą mergaitę, kuri norėjo pažaisti karą su brutaliais barzdotais dėdėmis.

Visumoje – filmas žiūrimas, jis nėra nuobodus ir nepretenduojantis į istorinį tikslumą turintį pasakojimą, todėl jį galima žiūrėti kaip pasaką, norint atsipalaiduoti ir pasimėgauti veiksmu bei kūrėjų fantazija, perkeliant XIII amžiaus Rusiją į didžiuosius ekranus.

Techninė juostos pusė

Visas filmas, taip taip, visas filmas buvo kuriamas prie žaliojo ekrano, todėl jame beveik nėra nieko natūralaus. Ir čia irgi viskas labai primena „300“. Bet ne apie tai. Specialieji efektai man asmeniškai patiko, bet tik tuo atveju, jeigu miestai ir kompiuteriu sukurti objektai buvo rodomi iš toli. Iš arti – viskas labai rėžia akis. Kaip pavyzdį pateiksiu mešką, kuri savo pasirodymu kadro fone atrodė įspūdingai, bet kai ją parodė iš labai arti, viskas buvo sujaukta.

Tokius nenatūralius efektus mes matėme 2000 metais eiliniuose Holivudo filmuose, todėl įsivaizduokite, kaip turi jaustis žiūrovai, kuriems tenka juos matyti 2017. Kostiumai ir kelios dekoracijos, kurios buvo natūralios – palieka gerą įspūdį. Matosi, jog buvo padarytas nemažas darbas norint aprengti tiek daug herojų skirtingais ir akis džiuginančiais apdarais.

Kameros darbas geras, nes ir dvikovų scenos atrodo gerai, ir Batijaus kariuomenės atakos suteikia epiškumo rodomoms scenos, na ir detalumo netrūksta. Taip pat garso takelis sukuria visai neblogą ir epišką atmosferą. Bet čia nereikia stebėtis, visgi juostai muziką rašė Seržas Tankianas – grupės „System of a Down“ lyderis.

Garso montažas be priekaištų, bet užtat vaizdo montažas šiek tiek erzina. Visgi matosi, jog filme nemažai scenų yra iškirpta, todėl vientisumas kažkiek nukenčia dėl to, jog iki galo nėra atskleisti keli herojai ir jų vystomi santykiai. Matyt režisieriai pagalvojo, kad kam mums čia rodyti kažkokių tai žmogelių gyvenimus, geriau parodykime kietai atrodančias kovas ir ordos karių pastangas norint palaužti Kolvorato ryžtą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių vaidyba pakankamai nebloga. Kolovrato vaidmens atlikėjas Ilja Malakovas su savo vaidmeniu susidoroja – jis gali būti ir piktas, ir ramus, ir laimingas. Būtent iš šio personažo galima buvo laukti įvairiausių emocijų lietaus, kas pagyvina ir rodomą veiksmą ekrane.

Chaną Batijų įkūnijo Aleksandras Cojus, kuris beveik visą filmą grožėjosi savimi. Manęs toks chano pateikimas visiškai neįtikino, todėl žiūrėti į jį man buvo tiesiog graudu. Iš vaidybinės pusės – aktorius irgi nesukūrė nieko įdomaus. Vienintelė finalinė scena, kurioje jis atsiklaupia, kažkiek pagyvino šį veikėją.

Antraplaniuose vaidmenyse galime matyti nemažai pažįstamų veidų kaip Aleksejų Serebriakovą, Timofejų Trubuncovą, Aleksandrą Iljiną, Andrejų Burkovskį, Igorį Savočkiną, Poliną Černyšovą ir Juliją Chlyniną.

Verdiktas

„Legenda apie Kolovratą“ – rusiškas atsakas Zacko Snyderio 2007 metų epui „300“, kuriame be kartais akis džiuginančių specialiųjų efektų, pakankamai neblogai atrodančių dvikovų, visai neprailgstančios siužetinės linijos ir epinę atmosferą sukuriančios muzikos, žiūrovai gauna daug klišių turintį pasakiškais motyvais paremtą istorinį epą, kuris nesukelia jokio diskomforto jį bežiūrint.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prieš filmuojantis antroje „Ekvalaizerio“ dalyje, Denzeliui Washingtonui teko mokytis itin žemiškų įgūdžių

Prieš ketverius metus iš rusų mafijos nagų pačiu žiauriausiu būdu išvadavęs jauną merginą...

Populiariosios kultūros gerbėjų meka iš arčiau: „Comic-Con“ San Diege dalyvaus ir lietuvė (2)

„Meka“ – tai ne veltui pasirinktas palyginimas. Jau beveik penkiasdešimt metų kultinis...

Režisierius Jon M. Chu nenori leisti Holivudui kurti filmą apie Tailando berniukų gelbėjimo operaciją: jie ją sugadins (1)

Režisierius Jon M. Chu jau žino, kuo tai gali baigtis. Visų pirma, kino studija „Pure Flix...

Filmo „Dangoraižis" recenzija: kietas veiksmas, gera įtampa ir nulis logikos (25)

Žvalios ir nuotaikingos 2004 metų komedijos „Kvadratas", nutrūktgalviškos ir labai juokingos...

Filmo „Ateities pasaulis" recenzija: blogiausias šiais metais kine matytas filmas (12)

„Oskarui" už įtempto siužeto dramą „127 valandas" nominuotas ir du „Auksinius gaublius" už...

Top naujienos

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (74)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą aiškūs tolimesni varžovai (281)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (460)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Orai: šiluma sieks ir 30 laipsnių (3)

Trečiadienio naktį Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (91)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (141)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (788)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido (5)

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...

Vietoje vilniečių pamėgtos legendinės kavinės duris atvėrė nauja vieta: pažiūrėkite, kaip atrodo dabar (37)

Gedimino prospekte esančiame prekybos centre GO9 šešerius metus veikęs restoklubas „Studio 9“...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (87)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...