Ir šiuo iš dalies skandalingu, kontraversišku, kritikų ir žiūrovų išmyluotu filmu tampa psichologinis detektyvinio pobūdžio trileris „Konklava“, kurio pamatu tapo 2016 metais išleistas to paties pavadinimo britų rašytojo Roberto Harriso romanas.
O ar ši juosta nusipelno visų tų ditirambų, 12 prestižinių „BAFTA“ apdovanojimų nominacijų bei žiūrovų dėmesio kino teatruose? Tuoj atsakysiu.
Apie ką mes čia…
Nuo širdies smūgio mirus Romos Katalikų Bažnyčios vadovui, iš viso pasaulio į Vatikaną suvažiavę kardinolai turi svarbią užduotį – išrinkti jo įpėdinį. Visam šiam procesui vadovauti yra paskiriamas milžinišką įtaką turintis kardinolų kolegijos dekanas Tomas Lorencas, kuris stebėdamas potencialių lyderių kovą, įžvelgia sąmokslą. Sąmokslą, kuris gali sunaikinti šimtmečius puoselėtą Katalikų bažnyčią.
Kūrinio turinys
Taigi, turime dar vieną kontraversiškai Vatikano vertinamą, bet tuo pačiu be galo taiklų žvilgsnį į Katalikų bažnyčios užkulisius. Bet noriu iš karto įspėti, jog jeigu esate susipažinę su Dano Browno kūriniais „Da Vinčio kodas“ ar „Angelai ir Demonai“ ir jų adaptacijomis bei tikitės iš „Konklavos“ kažko panašaus, galiu nuvilti, nes Edwardo Bergerio filmas yra visai kitokio kalibro. Tai rimtas ir itin svarbias religijos, tikėjimo ir socialinio pobūdžio temas paliečiantis pasakojimas. Tad trumpai tariant, gauti lengvą pramogą šios juostos peržiūros metu nėra įmanoma.
Filmą žiūrėjau dar 2024 metų lapkritį Varšuvoje, bet išėjus iš kino teatro pasakiau, jog šiam nuostabiam projektui bus skirta labai daug dėmesio apdovanojimų sezone. Ir buvau teisus, nes ši juosta, kuri laviruoja tarp dramos, detektyvo ir trilerio žanrų, turi dar ir aiškią tam tikromis sąmokslo teorijomis paremtą viziją. Na, o kas svarbiausia, jog ši vizija buvo įgyvendinta taip kruopščiai ir tuo pačiu taip intriguojančiai, jog po peržiūros man dar ilgai norėjosi galvoti apie siužeto visumą. Tad galiu teigti, jog „Konklava“ sugeba suteikti peno apmąstymams, nes kaip jau minėjau, temos čia buvo paliestos išties svarbios tiek pačios Katalikų bažnyčios, tiek ir tikinčių žmonių atžvilgiu.
Įtampa ore irgi vyrauja, nes pati istorija sudėliota taip intriguojančiai su netikėtais siužetiniais sprendimais, jog neskaičius knygos, kuri ir tapo šio kino projekto pamatu, nėra lengva nuspėti pabaigą. Aišku iš dalies, nes kas taps nauju popiežiumi suprasti kaip ir galima. Tik va kokiais tikslais vadovausis kardinolai jį berenkant ir kas nutiks su kitais kandidatais, iki pat finalo nėra žinoma. Ir tai šaunu, nes žiūrovas peržiūros metu gali pasinerti ne vien į konklavos užkulisius, bet ir gauti gerai sukaltą detektyvą.
Be to, vienu iš šios juostos privalumų tampa charizmatiški ir puikiausiai atsiskleidžiantys personažai. Taip, pagrindinis veikėjas Tomas Lorencas išdirbtas meistriškai, jog tiesiog malonu stebėti kiekvieną sceną su šiuo veikėju, nes jis tampa savotišku žiūrovo gidu po ne tokią jau ir šventą į konklavą susirinkusių kardinolų kompaniją. Antro plano veikėjai irgi pasižymėjo ekrane, tad suvokti jų motyvus ir aišku daromus veiksmus galima be jokių problemų. Jau nekalbu apie kiekvieno iš jų požiūrį į tai, kas yra toji Katalikų bažnyčia ir kokį vaidmenį ji atlieka milijardui tikinčių visame pasaulyje.
Visumoje, nes tradiciškai reikia vengti „spoilerių“, pasakysiu, jog „Konklava“ kaip kino juosta turi daug privalumų. Tai tvarkingas ir gerai sukaltas žanrinis kokteilis su labai aiškiai pristatyta žinute ir gerai atskleista tema. Aišku, yra žymiai kontraversiškesnių juostų kaip tarkim lenkų skandalingojo režisieriaus Wojciecho Smarzowskio 2017 metų hitas „Kleras“, bet aš netgi esu patenkintas, jog Edwardas Bergeris išvengė kraštutinumų ir nepateikė čia jokios satyros. Tad taip, čia yra vienas geriausių 2024 metų filmų, kurį būtina pasižiūrėti. Ir raginu tą padaryti dideliame kino ekrane.
Techninė juostos pusė
Vienu iš juostos kozirių tampa labai subtilūs ir estetiškai pateikti vizualūs sprendimai, pradedant produkcijos dizainu ir baigiant natūralumu alsuojančiu bei nemenką dėmesį smulkiausioms detalėms skyrusiu meniniu apipavidalinimu. O kur dar energingas kameros darbas įtampos nestokojančių epizodų akivaizdoje, sklandus vaizdo montažas ir labai specifinis garso takelis, kuris leido man ne vieną kartą patirti stresą nuo įtampos perpildytų muzikinių kompozicijų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių kolektyvas galingas. Vien ko verta nuostabiojo Ralpho Fienneso vaidyba, kuris šiame filme atliko vieną geriausių karjeros vaidmenų. Neveltui gauna tiek daug nominacijų prestižiniams apdovanojimams, tarp kurių „Auksiniai gaubliai“, „BAFTA“ ir „Oskarai“. Žinoma, ne vien ši britų kino ikona turėjo ryškius momentus filme, nes pagirti norėtųsi man dar ir tokias šios juostos žvaigždes kaip Johnas Lithgowas, Stanley’is Tucci’is, Lucianas Msamatis, Carlosas Diehzas ir Isabella Rossellinį. Vienas malonumas buvo stebėti kiekvieno iš jų pasirodymą.
Verdiktas
„Konklava“ – kupinas kontraversijų, atviro dialogo ir minčių Katalikų bažnyčios svarbos klausimu projektas, kuris ne tik žavi savo žanrų įvairove, nenuspėjamumu, stulbinančiu aktorių kolektyvu su Ralphu Fiennesu priešaky, stipria estetinio grožio nestokojančia technine puse, bet ir tuo pačiu sukelia peno apmąstymams.
Kartu, šis Edwardo Bergerio surežisuotas filmas tampa dar ir vienu iš ryškiausių 2024 metų kino projektų, kuriam tiesiog verta skirti savo brangų laiką.