aA
Žinomi iš pakankamai neblogų B siaubo filmų kategorijos projektų „Nebuvimas“, „Žvaigždėtos akys“ ir „Atostogos“, režisieriai Kevinas Kolschas ir Dennisas Widmyeris šįkart žengia į aukštesnę lygą, pristatydami, kol kas patį ambicingiausią projektą – populiaraus 1983 metų Stepheno Kingo romano „Naminių gyvūnėlių kapinės“ ekranizaciją.
„Gyvulėlių kapinės“
© Organizatorių nuotr.

Apie ką mes čia…

Nusprendę gyventi atokiau nuo šurmulingo Bostono, Krydų šeima persikrausto į užmiestyje prie miško pastatytą jaukų namą. Nauji kaimynai, draugai, darbas ir aplinka – viskas, ko reikia naujam gyvenimo etapui. Tačiau jie net nenutuokė, jog šalia jų naujos gyvenvietės yra naminių gyvūnų kapinės, iš kurių skleidžiamas blogis ne vieną nunešė į aną pasaulį.

Kūrinio turinys

Naujasis kino studijos „Paramount Pictures“ projektas, kurio pamatu tapo žymusis Stepheno Kingo romanas „Naminių gyvūnėlių kapinės“, kėlė labai daug dvejonių dėl jo būtinumo. Visgi, jis buvo kurtas tik todėl, jog 2017 metais fenomenaliai visame pasaulyje pasirodė kita rašytojo ekranizacija, pavadinimu „Tas“, kuri jos kūrėjams atnešė virš 700 milijonų dolerių.

Svarbi detalė – ši knyga jau buvo adaptuota 1989 metais pasirodžiusiame filme, kuris buvo neprastas, todėl iš perdirbinio tikėtis, ko nors įspūdingo, buvo sunku. Žavesio nekėlė ir pirmieji juostos anonsai, kurie kėlė daug klausimų bei glumino pateiktu turiniu. Būtent todėl eidamas į šį filmą neturėjau jokių didelių lūkesčių. Ir tai, matyt, buvo vienas svarbiausių aspektų, puikiai paveikusiu mane šios juostos peržiūros metu.

„Naminių gyvūnėlių kapinės“ arba kaip neteisingai išvertė filmą į Lietuvą atgabenę platintojai „Gyvulėlių kapinės“ yra toks filmas, kurį galima vertinti iš trijų skirtingų perspektyvų, ir nei viena iš jų, neturėtų nuvilti.

Pirmiausia – tai literatūrinio kūrinio, kurį 1983 metais pasauliui pristatė siaubo genijus Stephenas Kingas, ekranizacija. Ir vertinant filmą, kaip knygos adaptaciją, reikėtų pagirti juostos kūrėjus, jog jie ne tik puikiai sugebėjo perteikti pagrindinę romano mintį, bet dar ir labai naujoviškai pateikė bendrą istorijos branduolį, įmaišę šiek tiek savo fantazijos, kuri į rodomą istoriją buvo įkomponuota teisinga linkme. Stebint kiekvieną svarbią sceną galima ją pamatyti taip, kaip buvo pateikta romane, dėl ko peržiūra neprailgsta, o ir skleidžiama pasakojimo atmosfera yra beveik identiška tam, ką buvo galima pajusti skaitant knygą.

Antra – tai, iš dalies, yra ir 1989 metų filmo perdirbinys. Kaip mes žinome, perdirbiniai dažniausiai būna arba labai prasti, arba vidutiniški ir tik išimtinais atvejais – geri. Čia ir yra ta išimtis, kuri džiugino tuo, jog pateikti vaizdai ekrane nebuvo tokie pigūs kaip originale. Panašią situaciją buvo galima pamatyti mano jau paminėtame 2017 metais pasirodžiusiame hite „Tas“, kuris visa galva lenkė pirmtaką. Todėl ir čia viskas atrodo nenuobodžiai, įtraukiančiai ir šiurpiai.

Trečia – filmas priklauso siaubo žanrui, kuris sugeba pateikti mums įvairiausių stilių kino projektus. Šičia mes gauname mistinį, kraupiai atrodantį ir nemažai smurto turinti vaizdą, kuris galbūt neišgąsdint imunitetą siaubui turinčius žiūrovus, bet bent jau privers jaustis nemaloniai dėl pateiktų scenų, kurios silpnų nervų kino mylėtojams bus pernelyg aštrios. O ką jau kalbėti apie staigius ir nepatogiai atrodančius „siaubo šoklius“, kurie buvo panaudoti ir vietoje, ir laiku.

Temos filme irgi protingai išvystytos. Daug dėmesio gauna mirties tema, kuri skleidžiama per vaiko ir suaugusių prizmę. Klausimai apie žmonių ir gyvūnų gyvenimo ciklą bei vaiko ir jo tėvų požiūris į mirtį nepaveiksluojamas išties puikiai, o ir ši tema ganėtinai patraukliai ir suprantamai perteikiama ekrano platybėse. Todėl galima ramiai atsipalaiduoti, žinant, jog tai ne Jordano Peele‘o filmas, kuriame reikia ieškoti prasmės kiekviename kadre.

Kalbant apie herojus, tai jų čia nebuvo daug, bet kiekvienas turėjo svarbią užduotį. Tėvai gyveno su savo problemomis, kurios juos persekiodavo kas kart užsimiršus, o vaikams irgi buvo kelios itin nemalonios situacijos, kurios pakeitė jų gyvenimus akimirksniu. Gerą įspūdį paliko ir kaimynas Džadas, kuris iš dalies atliko dvejopą vaidmenį šiame Krydų šeimos košmare. Vienaip ar kitaip, visi veikėjai buvo išdirbti ir įdomūs savo pateikimu.

Apibendrinant, nes manau daugiau tikrai neverta aptarinėti filmo išorės, noriu pasakyti, jog nors tai ir ne geriausia XXI amžiaus Stepheno Kingo knygų ekranizacija, nes šis titulas kol kas priklauso šiurpiam filmui „Tas“, bet išties dėmesio vertas kūrinys, kurį galima drąsiai vadinti viena ryškiausių šio rašytojo romanų kino adaptacijų.

Techninė juostos pusė

Tamsus ir pilkšvas istorijos tonas puikiai pabrėžė tai, kokio visgi žanro filmas čia yra. Dekoracijos ir kraupiai atrodantys kapinių vaizdai, personažų kostiumai ir aišku nuostabus bei bauginančiai panaudotas grimas – vieni iš didžiausių šios juostos pliusų techniniame plane.

Taip pat negalėčiau skųstis puikiu ir staigiu judesių nestokojančio operatoriaus darbu bei klasikiniu siaubo filmams būdingu garso takeliu, kurio kiekviena muzikinė kompozicija išties privertė jaustis nemaloniai. Visgi muzika dažnai nulemia, kokia bus atmosfera siaubo filmuose, ir čia su ja kūrėjai tikrai neprašovė. Garso montažas puikus, kaip ir vaizdo montažas. Juosta neužtęsta ir sugebanti atsakyti į visus svarbius klausimus, todėl pasibaigus filmui viskas yra kaip ir aišku.

Aktorių kolektyvinis darbas

Siaubo filmuose dažnai galima pastebėti perdėtą arba išvis iki norimo efekto nepritemptą vaidybą, kuri kartais pakiša koją norint sukurti išties kraupią iš ekrano sklindančią atmosferą. Šiuo atveju yra viskas kitaip. Aktoriai pasidarbavo iš peties. Buvo malonu stebėti ne tik jų personažus, bet ir kaip tie personažai buvo perteikti lyginant su knyga.

Geriausiai mano nuomone filme pasirodė talentingas ir šiek tiek neįvertintas Holivudo aktorius Jasonas Clarke‘as, kuriam pavyko perteikti visą ekrane rodomą siaubą taip, jog iš karto patiki jo vaidinamu personažu. Taip pat gerai pasidarbavo kino ir televizijos ekrano legenda Johnas Lithgowas bei žavioji Amy Seimetz.

Antraplanėse rolėse įtikinamai savo roles atliko Obssa Ahmedas, Jete Laurence, Maria Herrera ir Alyssa Brooke Levine.

Verdiktas

„Gyvulėlių kapinės“ – vienareikšmiškai ne tik viena geriausių Stepheno Kingo knygų ekranizacijų, bet ir žymiai kokybiškesnė 1983 metų romano adaptacija nei ta, kuri dienos šviesą išvydo lygiai prieš tris dešimtmečius. Baugus, nemalonus, įtraukiantis ir itin patraukliai vystomas trileris dovanoja puikią pramogą kine tiek siaubo entuziastams, tiek ir rašytojo talento gerbėjams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.2500
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Filmo „Išgyventi vasarą" recenzija: vienas iš nedaugelio gerų lietuviškų filmų (9)

Debiutuodama pilno metro režisūroje „ Sidabrinės gervės " laureatė Marija Kavtaradze pristato...

„Keršytojai: pabaiga“ – paslėptų užuominų pilna sagos kulminacija, kurią lietuviai galės išvysti diena anksčiau (6)

Superherojų filmų gerbėjai visame pasaulyje su nekantrumu laukia šios savaitės pabaigos....

Erotiškas prancūzų filmas „Skaisti kaip sniegas“ šiuolaikiškai interpretuos Pelenės istoriją

„Šis filmas neapvers ir nepakeis kino istorijos, tačiau ilgam liks jį mačiusių mintyse“, –...

Filmo „Verkiančios moters prakeiksmas“ recenzija: nebaisių ir nuobodžių klišių rinkinys

Debiutuodamas režisūroje, trumpametražių filmų ir muzikinių klipų režisierius Michaelas...

Filmo „Jaunoji žvaigždė“ recenzija: jaunatviškas žvilgsnis į šou verslo užkulisius ir purviną talentų šou realybę

Norėdamas tęsti šeimos tradicijas ir kartu išlipti iš savo „Oskarinio“ tėvo Anthony‘io...

Top naujienos

Siaubo naktis netoli Vilniaus: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (163)

Taip žiauriai nužudyto vyro nei policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai dar nebuvo matę...

Kirkilas ir Kubilius: į Zelenskio pergalę žiūrime viltingai, kaip ir į Ukrainos narystę ES 2027-aisiais (192)

Vienas pirmųjų iššūkių naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bus...

Iš Zelenskio – griežtas atsakas Rusijai (751)

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai...

Vasara artinasi: su 24 laipsniais šilumos atkeliaus ir lietaus debesys (4)

Ketvirtadienį pietų oro srautas į Lietuvą toliau plukdys šiltus orus. Tačiau jau pasirodys ir...

Liūdniau nei „Žalgiriui“: katalonai sutrypti savo pačių tvirtovėje (13)

„Barcelona“ tapo penktąja komanda, pralaimėjusia Eurolygos atkrintamųjų varžybų dvikovą...

Sunkūs laikai Lietuvos bitininkams: dėl išgyvenimo ir kainų kovoja su ukrainiečiais (189)

Lietuvos bitininkai , spaudžiami pigesnio importo ir vidaus konkurencijos, ieško būdų, kaip...

Daugybės žmonių ieškotas dingęs 19-metis rastas negyvas (36)

Trečiadienį, apie 14 val., Alytaus apskrities policija gavo pranešimą, kad žvejodamas Ilgio...

Fotografas įamžino pažastų plaukų nešalinančias moteris: tai gali būti labai gražu (116)

Iš Londono kilęs fotografas Benas Hopperis nufotografavo galybę pažastų plaukų nešalinančių...

Neurochirurgas žino, ką reiškia būti tarp gyvenimo ir mirties: dabar gelbėja žmonės, kuriuos ištinka panašios problemos papasakojo įsimintiniausią operaciją (27)

„Malonus, rūpestingas ir atidus ligoniams gydytojas. Jis savo energija, dėmesių ir šypsena...

Klasiškas De Colo pastūmė baskus prie prarajos krašto (4)

Eurolygos finalo ketverto šeimininkai rizikuoja virsti žiūrovais. Vitorijos „ Baskonia “...