Po sėkmingo starto visame pasaulyje, pozityvių įvertinimų ir uždirbtų solidžių 319 milijonų dolerių, „Ežiukas Sonic“ nedelsiant gavo žalią šviesą tęsiniui, kuris šiais metais jau neaplenkia ir Lietuvos žiūrovų. Bet ar tęsinys prilygsta prieš du metus pasirodžiusiam originalui? Ir ar jį verta žiūrėti dideliame ekrane? Į šiuos klausimus kaip tik ir bandysiu atsakyti žemiau.
Apie ką mes čia…
Nugalėjęs piktadarį daktarą Robotniką, ežiukas Sonicas pagaliau gali mėgautis išsvajota ramybe Žalioje kalvoje. Ir jis visiškai nenutuokia, jog link jo artinasi tikra grėsmė – naujas ir beveik nenugalimas padaras vardu Krumplis, o jam vadovauja piktavalis daktaras, kurio tikslu tampa ne tik Sonicas, ar tie, kuriuos jis labiausiai myli, bet ir paslaptingas artefaktas, galintis sunaikinti pasaulį.
Kūrinio turinys
Pirmąją „Ežiuko Sonic“ dalį pasižiūrėjau namie iš Blu-Ray, nors labai norėjau įvertinti šį filmą kine, nes tokios pramogos geriausiai susižiūri dideliame ekrane. Ir, mano nuostabai, filmas puikiai susižiūrėjo ir namie, todėl prieš tęsinio peržiūrą nusprendžiau pakartoti 2020 metais pasirodžiusį kino hitą ir gavau lygiai tokį pat smagų pramoginį efektą. Patariu ir Jums peržiūrėti originalą, kad labiau suprastumėte apie ką eis kalba pratęsime.
Daugžodžiauti apie filmo siužetą man nelabai norisi, nes jis kaip ir daugelyje tokio pobūdžio filmų yra labai standartinis ir niekuo neišsiskiriantis. Tiksliau kalbant, čia elementarus šablonas ant šablono. Bet tai visiškai netrukdė man pasimėgauti rodomu ekrane reginiu, kuris, mano nuomone, pranoksta visus lūkesčius dėl efektingai vystomos istorijos. Istorijos, kuri yra nuspėjama, banali, bet tuo pačiu, sugebanti išlaikyti dėmesį ir karts nuo karto laikyti žiūrovą įtampoje.
Didžiausiais šios antros dalies pliusais tampa veiksmas ir jo itin žvaliai pateikti epizodai, kurie neleidžia nuobodžiauti nei vienai akimirkai, bei toks tipinis, amerikietiškas ir pakankamai lėkštas humoras, kuris šioje istorijoje puikiausiu būdu suveikia, dėl ko ne vieną kartą galima smagiai pasijuokti. Visgi nesąmonės tokio tipo projektuose yra neatsiejamu elementu, kuris arba priverčia šypsotis, arba priverčia jausti svetimą gėdą dėl kūrėjų fantazijos. Šiuo atveju buvo kaip tik tas pirmasis variantas.
Naujų personažų filme yra, kaip ir yra seni veikėjai, kurie mums yra pateikti iš visai kitokių perspektyvų nei pirmoje dalyje. Sakyčiau, kad tiek daktaras Robotnikas, tiek ir jo pagalbininkas Krumplis – tai puikus blogio tandemas, kuriam netgi kartais simpatizuoji. Na, o pats Sonicas ir jo bičiuliai pateikti šiek tiek kitaip, kas tik pradžiugino mane dėl jų dar neišsemto potencialo pirmoje dalyje.
Apibendrinant, antroji „Ežiuko Sonic“ dalis gavosi tokia pat smagi kaip ir originalas, dėl ko žinoma raginu nueiti į kino teatrus ir tiesiog pasimėgaut šia paprasta, kažkiek gal net ir nostalgijos „SEGA“ žaidimui sukeliančia ir smagia pramoga.
Techninė juostos pusė
Šio antrojo filmo efektai ženkliai pagerėjo palyginus su pirma dalimi, kuri buvo tikrai žiūroviška, nors CGI dažnai rėždavo akis. Čia jo irgi pakankamai daug, nes visgi juosta buvo filmuota prie žaliųjų ekranų, bet pats efektų pateikimas šįkart atrodė man labiau tikroviškesnis.
Muzika filme labai šelmiška, o kameros darbas leidžia pasinerti į naujus ežiuko ir jo draugų nuotykius dėka detaliai apčiuoptos aplinkos ir aišku veiksmo epizodų, kurie leido šiam filmui būti tokiam efektingam. Garso ir vaizdo montažas be priekaištų, o produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas nekelia abejonių, kad filmo kūrėjai žinojo, ką daro.
Kalbu aišku apie tai, kad tiek veikėjų, tiek ir rodomo ekrane pasaulio dizainas yra labai giminingas tam, kokį mes matėme žaidimuose. O tai reiškia, kad kūrėjai ne tik pasidomėjo, kas yra tas „Sonic“ žaidimas, bet ir tikėtina, kad jį žaidė.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kaip ir prieš du metus, taip ir čia turime beveik visus tuos pačius veidus, kurie džiugino mus savo smagiais pasirodymais originale. Bet, kaip ir prieš tai, visą šou savo pasirodymo metu pavagia legendinis Jimas Carrey, kuris idealiai įkūnija daktarą Robotniką. Be abejo, filme taip pat šauniai pasirodo ir Jamesas Marsdenas. Aktorius ir vėl tampa ištikimu ežiuko porininku, kuriam neįmanoma nejausti simpatijos.
Užtat kas dar džiugina, kad tiek ežiuką Sonicą, tiek ir jo aršų priešininką Krumplį įgarsino puikūs aktoriai Benas Schwartzas su Idrisu Elba. Tik, norint išgirsti juos, reikia rinktis seansus originalia kalba, nes kitaip teks tenkintis lietuvišku dubliažu, kuris nors ir yra geras, bet visgi animaciniams filmams tinka labiau nei vaidybiniams.
Verdiktas
„Ežiukas Sonic 2“ – tokia pat žvali, kartai juokinga, kartais nelabai, žymios kompiuterinių „SEGA“ žaidimų adaptacija kaip ir 2020 metais pasirodęs pirmtakas, kuri suteikia ne tik neprailgstančią pramogą, bet ir vėl dovanoja įsimintiną aktoriaus Jimo Carrey pasirodymą daktaro Robotniko amplua.
