Apie ką mes čia…
Atšventusi savo trisdešimtąjį gimtadienį ir per jį geriausių draugių paskatinta įsirašyti populiarią pažinčių programėlę, Eva iš karto sulaukia milžiniško vyrų dėmesio. Tačiau nenorėdama pernelyg blaškytis, ji pasirenka tris laiminguosius, su kuriais nusprendžia nueiti į pasimatymą. Ir viskas kaip ir būtų gerai, jeigu ne vienas faktas – mieste siautėja serijinis žudikas, kuris pasirenka savo aukas būtent dėka tos pažinčių programėlės, kurią naudoja Eva. Maža to, Eva pradeda įtarinėti, jog vienas iš jos pasirinktų vyrų gali būti tuo žudiku. Tad jai nelieka kitos išeities, kaip pasirinkti, su kuriuo iš jų jai būtų gera lovoje, su kuriuo santuokoje, o kurį tektų nužudyti dėl jo tamsios paslapties.
Kūrinio turinys
Taigi, jeigu taip atvirai, tai čia dar vienas intrigą bandantis išlaikyti ir tuo pačiu įtraukti dėka savotiškos paslapties detektyvinio pobūdžio komedinis projektas, kuris neturi visiškai nieko originalaus. Trumpai tariant, „Duokis, tuokis, žudyk“ bando būti panašus į pastaruoju metu kelis populiarius žanro serialus kaip „Žmogžudystė tame pačiame pastate“ ir „Pratęstuvės“ bei, žinoma, tokį milžinišką kino hitą kaip „Ištraukti peiliai“. Tik, deja, viskas Lauros Murphy surežisuotame filme pateikta primityviau ir labiau nuspėjamai nei mano įvardytuose projektuose.
Žinoma, pati koncepcija, kuri yra paremta vakarėlių žaidimu „Su kuo permiegotum? Su kuo susituoktum? Ką nužudytum?“ man pasirodė visai smagi, nes iki tam tikro momento, būtent taip ir vystėsi siužetas, kol juosta nepasiekė vienos konkrečios scenos, kuri tiesiog perbraukė visą tą šauniai lengvą atmosferą ir pavirto į eilinį „katės ir pelės“ žaidimą su serijiniu žudiku priešaky. Bent jau nebuvo nuobodu į tai žiūrėti, ko nepasakytum apie patį dirbtinai kuriamą „saspensą“ ekrane.
Pagrindinė veikėja filme tai visiškai tipiška „Mary Sue“, kuri patenka į bėdą ir turi iš tos bėdos kapstytis įvairiais, kvailais ir netgi protu nesuvokiamais sprendimais. Tiesa, pats Evos personažas mano nuomone gavosi pakankamai komiškas, todėl peržiūros metu man buvo išties malonu stebėti kiekvieną jos žingsnį, nors ir tie žingsniai priversdavo vienu ar kitu momentu jausti svetimą gėdą. Tačiau kas liečia kitus veikėjus, tai jie ne itin atsiskleidė kaip asmenybės, o kas blogiausia, jie nespinduliavo jokia charizma, todėl ir chemijos tarp Evos ir jai talkinančių ekrane žmonių nebuvo. Be to, nuspėti, kas yra kas bent jau man nebuvo taip sunku, tad čia jau priekaištai keliauja scenaristams dėl tokio primityvaus ir labai jau šabloniškai pateikto siužetinio posūkio su vienu iš esminių šios istorijos personažų.
Tad visumoje, filmą galima įvertinti kaip lengvą, neįpareigojantį ir visiškai jokios išliekamosios vertės neturintį pramoginį žiūralą. Pats praleidau neblogai laiką, bet po peržiūros nepajutau visiškai jokio jausmo, lyg suvalgyčiau eilinį beskonį patiekalą iš greito maisto užkandinės.
Techninė juostos pusė
Ką čia daug kalbėti. Techniškai filmas atrodo paprastai ir be jokių išskirtinių audiovizualinių bruožų, bet bent jau tvarkingai sumontuotas ir sugebantis visai šauniai sužaisti su atmosfera dėka garso takelio. Kameros darbas kažkiek chaotiškas, bet netrikdantis, o meninis apipavidalinimas tiesiog blankus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmo žvaigždė Lucy Hale akivaizdžiai atrado save tiek siaubo, tiek komedijos žanre, kas žinoma filmams į naudą, nes kaip ne kaip, ji jiems suteikia savito žavesio. Ir kalbu ne vien apie jos malonią išvaizdą, bet ir savotišką vaidybos būdą. Taip, taip, jis nesikeičia, bet toks jos vaidybos tipažas be galo tinka tokio tipo filmams, tad kam čia kažką keisti ir nertis iš kailio. Ir šioje juostoje ji irgi jautėsi kaip žuvis vandenyje.
Be Lucy Hale, filme epizodiškai ir ne tik galima pamatyti Virginia Gardner, Brooke Nevin, Bethany Brown, Samerį Salemą, Brendaną Morganą, Jedidiahą Goodacre’ą ir JayR, kurie labiau atliko statistų vaidmenis, nei kažką gero parodė, bet per daug peikti jų irgi man nesinori, nes jų buvimas ekrane leido pagrindinei žvaigždei atrodyti dar geriau.
Verdiktas
„Duokis, tuokis, žudyk“ – ganėtinai nuspėjamas ir pakankamai silpną saspensą turintis, bet kartu lengvą, neįpareigojančią ir nenuobodžią pramogą sugebantis suteikti komiškas detektyvinis trileris, kurio esminiu koziriu tampa populiarus vakarėlių žaidimas.