Apie ką mes čia…
Dirbdamas ramų programuotojo darbą CŽV būstinėje Lenglyje, Čarlis Heleris net nenutuokė, kad visai netrukus jo gyvenimas įgaus visai kitą reikšmę, po to, kai jo mylima žmona taps Londone įvykdyto terorizmo auka. Ilgai nedvejojęs, Čarlis pavirsta iš biuro planktono į keršto trokštantį vyrą, kuris padarys viską, kad nusikaltėliai būtų nubausti.
Kūrinio turinys
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad į kino teatrus atkeliavo dar vienas eilinis keršto temos projektas, bet tai yra ne visiškai taip, nes ši Jameso Haweso juosta sugeba pasiūlyti ne vien eilinį susidorojimą su blogiukais, bet tuo pačiu leidžia pažvelgti šiek tiek giliau į filme gvildenamas temas, kurios neapsiriboja vien kerštu. Visgi tai filmas labiau apie žmogišką moralę ir profesinę dilemą, o kartu ir apie biurokratiją, kuri dažnai tampa milžinišku stabdžiu vykdant teisingumą.
Pati filmo siužetinės linijos struktūra turi panašumų su keliais kitais projektais tiek istorijos atžvilgiu, tiek pateikimo stiliumi, todėl žiūrėdamas „Diletantą“ prisiminiau klasikinį „Mirties troškimą“ su Charlesu Bronsonu priešaky, 2017 m. „Svetimšalį“ ir jau minėtą serialą „Lėti arkliai“, prie kurio dirbo režisierius. Trumpai tariant, jeigu paimti šiuos tris mano paminėtus kūrinius ir juos gerai suplakti, bus kažkas panašaus į „Diletantą“. O tai, manau, milžiniškas pliusas šiam filmui, nes jis turi visas svarbiausias sudedamąsias dalis, kurios priverčia juo mėgautis nuo pradžios iki pat finalo.
Tad geros dramos, efektingo veiksmo, atviresnio brutalumo ir susimąstyti priverčiančio moralo filme pakankamai, kad jis galėtų išsiskirti iš minios kitų panašių, bet monotonijoje paskendusių projektų.
Pagrindinis filmo veikėjas Čarlis iš pradžių gal ir nekelia didesnės simpatijos dėl jo nykaus įvaizdžio, tačiau nuo to tik geriau, nes su juo susitapatinti yra tikrai lengviau, atsižvelgus į tai, kas jis yra ir kaip jis bando dorotis su iškilusiomis problemomis. Na, o su laiku jis įgauna spalvų ir, kas svarbiausia, atsiskleidžia bei auga kaip konkrečiais tikslais besivadovaujanti asmenybė. Todėl filmui įpusėjus jau norisi už jį sirgti, nes šis žmogus visais įmanomais būdais bando siekti teisingumo. Kalbant apie CŽV agentus ar nusikaltėlius, tai čia viskas pagal šabloną. Nuspėti tam tikrus vienų ar kitų veiksmus galima be problemų, bet tai visiškai nekenkia bendram įspūdžiui, nes filme yra paliečiami visai kiti su jais susiję akcentai, todėl nuvalkiota personažų ekspozicija eina į antrąjį planą.
Todėl sakyčiau, kad filmas sugeba suteikti ne tik gerą pramogą, bet ir nustebina pakankamai protingai sudėliota istorija su iškeltais siužete tam tikrais moraliniais klausimais susijusiais su teisingumo sąvoka. Kadangi kiekvienas teisingumą mato skirtingai, o čia dėl to ir iškyla ta dilema, ar veikėjas elgiasi teisingai, ar visgi jis peržengia ribas pats tapdamas neakivaizdžiu nusikaltėliu.
Techninė juostos pusė
Filmas nufilmuotas dinamiškai ir patraukliai, kas, aišku, suteikia jam papildomą žavesį, todėl tiek kameros darbas, tiek vaizdo montažas neleidžia nuobodžiauti peržiūros metu dėl sklandžiai pateikto reginio. Žinoma, natūralumu alsuojantis meninis apipavidalinimas ir geras produkcijos dizainas šiek tiek nukelia į tuos laikus, kada tokie trileriai buvo madingi, o garso takelis ir iš jo sklindančios muzikinės kompozicijos suteikia juostai įtampos jausmą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Už savo nuostabų vaidmenį filme „Bohemijos rapsodija“ „Oskarą“ gavęs aktorius Ramis Malekas per pastaruosius kelis metus pasirodė viename iš pagrindinių vaidmenų vos kelis kartus – įkūnydamas antagonistą „Mirtis palauks“ ir detektyvą trileryje „Smulkmenos“. Ir abu filmai atkeliavo 2021 m., o po to sekė epizodiški pasirodymai „Amsterdame“ ir „Openhaimeryje“.
Ir štai Ramis Malekas vėl kine. Vaidina jis čia irgi puikiai, o ir toks jo vaidmens tipažas labai gerai koreliuojasi su juo išvaizda bei vaidybos technika, su kuria jis keliauja iš filmo į filmą.
Antrame plane galime pamatyti ne tiek ir daug žymių veidų, bet jeigu tektų išskirti, tai geriausiai po Rami Maleko filme pasirodė Laurence’as Fishburne’as, Caitriona Balfe, Michaelas Stuhlbargas, Jonas Bernthalas, Holtas McCallany’is ir Rachel Brosnahan.
Verdiktas
„Diletantas“ – įdomiais moralės ir teisingumo temas apčiuopęs, nenuobodžiai ir su tam tikra intriga pateikta, techniškai efektingas ir įtampa papuoštas šnipų stiliaus veiksmo trileris, kurio pagrindiniu koziriu tampa protingai išvystyta keršto istorija ir „Oskarą“ pelniusio aktoriaus Ramio Maleko sugrįžimas į pagrindinių vaidmenų gretas.