aA
Pelnęs „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje už 2007 metais pasirodžiusį „Žmogų ant vielos“ ir sukūręs nuostabią, penkiems JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams pretendavusią biografinę dramą „Visko teorija“, režisierius Jamesas Marshas pristato dar vieną jaudinantį ir tikrais faktais paremtą pasakojimą apie paprastą žmogų, kuris bandė siekti neįmanomos svajonės.
Kadras iš filmo "Diena, kai aš sugrįšiu"

Apie ką mes čia...

Smulkus verslininkas Donaldas Krouhurstas vieną dieną suvokia, jog jo verslui, kuris išlaiko visą šeimą, ateina galas. Ieškodamas išeities iš keblios situacijos, vyras sužino apie organizuojamas pirmąsias pasaulyje solines jachtų lenktynes, kurių prizinis fondas – 5 tūkstančiai svarų sterlingų. Sužavėtas solidžiu laimėjimu, vyras nusprendžia ne tik dalyvauti, bet ir nugalėti. Ši kelionė Donaldui ir jo šeimai taps pačiu svarbiausiu gyvenimo išbandymu...

Kūrinio turinys

Kiekvieną kartą kino ekranuose pasirodžius kokiam nors tikrais faktais paremtam filmui įvyksta mažytė šventė. Pirmiausia dėl to, jog galima šiek tiek atsiriboti nuo įprastų ir smegenis leidžiančių pailsinti blokbasterių, o antra – nes bus galima stebėti tikrą ir neišgalvotą istoriją. Būtent tokios istorijos kine leidžia mums suvokti žmogaus galimybių ribas iš įvairiausių perspektyvų. Ir nesvarbu, ar tai būtų istorija apie paprastą darbininką, nusikaltėlį, ar karalių, nes kiekvienas pasakojimas būtų ypatingas dėl savo natūralumo ir tikroviškumo.

Būtent tokiu filmu tampa ir ši režisieriaus Jameso Marsho sukurta drama apie 1968 metais įvykusias pirmąsias solines jachtų lenktynes, kuriose dalyvavo verslininkas Donaldas Krouhurstas. Ir iki šios juostos pasirodymo apie šį žmogų nebuvau nieko girdėjęs. Manau, taip pasijautė ir kiti žiūrovai, kuriuos suviliojo ši nepaprasta ir įtempta istorija.

Filmo pasakojimas susideda iš dviejų dalių – kranto ir jūros. Pirmoje filmo pusėje mums leidžiama iš arti susipažinti su Donaldu Krouhurstu bei jo nesėkmingu verslu, dėl kurio jis ir nusprendžia dalyvauti gyvybei pavojingose lenktynėse. Taip pat yra pristatoma ir šio vyro šeima. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas jo žmonai, kuri visa širdimi myli Donaldą ir nenori, kad jis leistųsi į devynių mėnesių kelionę aplink pasaulį. Judviejų santykiai pateikiami labai gražiai, jog stebint juos galima užpavydėti dėl tokios santarvės, kurioje gyvena jų šeima.

Antra filmo dalis skirta ilgai kelionei po pasaulį. Ir tai pats įdomiausias šio filmo momentas, nes režisierius sukuria labai įtemptai atrodančią išgyvenimo dramą. Tai nėra vien kova su jūra ir visokiausiomis negandomis, kurios tyko kiekvieną žmogų plačiuose vandenyse, bet ir kova su pačiu savimi. Todėl filme netrūksta psichologinių aspektų, sugebančių dar labiau įtikinti mus dėl pagrindinio herojaus beprotystės ir jo neapgalvotų sprendimų iš didžiulės baimės dėl neaiškaus rytojaus.

Pati kelionė pateikta įdomiai. Būtent tai ir žavi, nes galima iš labai arti pamatyti buriavimo ypatumus ir kasdienius sunkumus, su kuriais tenka susidurti žmonėms, išplakusiems į didesnius vandens telkinius nei ežeras ar upė. Toks požiūris į šį nelengvą užsiėmimą man labai priminė puikų 2013 metų režisieriaus J.C. Chantoro filmą „Viskas prarasta“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko legendinis Robertas Redfordas.

Tačiau ne vien šeimos drama, visokiausi niuansai susiję su buriavimu ir tolima kelionė aplink pasaulį tapo šio filmo epicentru, o būtent personažai. Ir šiuo atveju galiu pasakyti viena – filme pasakojama istorija yra apie savanaudį bailį, kuris išplaukęs į jūrą paliko nežinioje savo žmoną ir vaikus. Ir jeigu pirmoje filmo pusėje dar galima jį užtarti ir suvokti jo veiksmus, tai antrasis filmo aktas atskleidžia visiškai kitokį šio žmogaus portretą. Ypatingai jo nykumą pabrėžia paskutinės scenos, kuriose tiesiog matome tipinį nuo problemų bėgantį žmogų, kuris pasirenka tai, kas lengviausia.

Donaldo žmona Kler pateikiama kaip paprasta, bet labai jautri asmenybė, kuri reikalui esant transformuojasi ir į stiprios valios žmogų. Būtent ji sukelia daugiausiai emocijų, dėl jos labiausiai ir jaučiamas jaudulys, nes išties, bežiūrint šį filmą, galima suvokti jos nepavydėtiną situaciją. Nuoširdžiai gaila tokių žmonių, kuriems tenka kentėti dėl įvairiausių jų antrų pusių užgaidų ar neapgalvotų ir skausmą nešančių sprendimų.

Nenuobodžiai vystomas filmo pasakojimas suteikia visai gerą apsilankymą kino salėje. Po peržiūros lieka malonus jausmas ir, kas svarbiausia, filmas dar suteikia ir papildomų žinių apie 1968 metais prasidėjusią Donaldo Krouhursto kelionę aplink visą pasaulį.

Techninė juostos pusė

Maloniai nuteikia ne vien pats pasakojimas, bet ir aplinka, kurioje jis yra vystomas. Laikotarpis, kuriame vyksta filmo veiksmas, atkurtas gana natūraliai. Pliusais tampa herojų apranga, automobiliai, miesto gatvės ir pagrindinių filmo personažų namų interjeras, dėl ko filmas skleidžia autentiškumo jausmą visame kame.

Patiko man ir operatoriaus Erico Gautiero darbas. Ypatingai žaviai ekrane atrodė siaubingos audros ir prašmatnūs gamtiniai kraštovaizdžiai, kuriais mus didesnę filmo dalį lepino šios juostos kūrėjai. Vien dėl vaizdų galima apsilankyti šiame filme.

Bendram filmo vaizdui gerą įspūdį palieka ir islandų kompozitoriaus Johanno Johannssono parašytas garso takelis. Tai kartais jautri, griežta, nuotykiams nuteikianti muzika, kuri prisideda prie šiek tiek melancholiškos, bet kartu labai neramios atmosferos.

Visas pasakojimas sudėliotas atsakingai. Nuo pradžios iki filmo galo jaučiasi vientisa siužetinė linija, kuri nebūtų tokia, jeigu ne tvarkingas montažas. Dėl garso montažo priekaištų nėra.

Aktorių kolektyvinis darbas

„Oskaru“ už puikų filmą „Karaliaus kalba“ apdovanotas Colinas Firthas ir toliau demonstruoja savo talentą, pasirinkdamas įvairiausio pobūdžio roles. Šiame filme jam teko pereiti nemažai sunkumų ir išbandymų, kad žiūrovas galėtų patikėti jo vaidinamu personažu, ir jis tą padarė. Nes numetė nemažai kilogramų, kad jo veikėjas atrodytų labiau išvargintas sunkios ir gyvybei pavojingos kelionės.

Pagrindinį moterišką vaidmenį atliko irgi JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų laureatė Rachel Weisz. Šis jos emocionalus ir draminis pasirodymas pridėjo filmui pliusų. Buvo išties malonu stebėti ją ir jos išgyvenimus bei sirgti dėl jos kaip žmogaus, kuris gali netekti visko, dėl ko taip stengėsi.

Taip pat filme pasirodo ir kiti puikūs kino ekrano senbuviai kaip Davidas Thewlis ir Kenas Stottas.

Verdiktas

„Diena, kai aš sugrįšiu“ – įdomi ir emocionali biografinė drama, kurioje ganėtinai patraukliu būdu yra papasakota įtempta ir labai pavojinga britų verslininko Donaldo Krouhursto kelionė aplink pasaulį, amžiams pakeitusi jo ir jo šeimos gyvenimą.

Filmas ne tik dėl savo puikios techninės pusės leidžia susitapatinti su šiuo žmogumi ir per jo prizmę pamatyti nelengvą kovą dėl gyvybės atvirame vandenyne, bet ir suvokti neapgalvotų sprendimų pasekmes, dėl kurių gali kentėti patys artimiausi žmonės. Ir būtent tai padaro šį filmą tokiu teisingu ir artimu kiekvienam iš mūsų.

Filmo anonsas:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jennifer Lopez filmuose nevaidino trejus metus: ryžosi atvirai papasakoti, kas įvyko (2)

49-erių Jennifer Lopez , atrodo, sekasi viskas, ko ji tik imasi: gauna milijonus vien už...

NASA sureagavo į „Marvel“ gerbėjų prašymą padėti Toniui Starkui (1)

JAV valstybinė agentūra NASA, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas, oficialiai...

Filmo „Svetingi namai“ recenzija: visiškai niekuo neypatingas erotinis trileris

Pagarsėjęs ne itin įsimintinu 2007 metais pasirodžiusiu siaubo trileriu „Džošua“ bei...

„Auksiniam gaubliui“ nominuoto animacinio filmo titruose – rekordinis kiekis animatorių pavardžių

140. Tiek animatorių pavardžių pateks į jau šį savaitgalį į Lietuvos kino teatrus...

Filmo „Keršytojai 4“ anonsas pasiekė naują žiūrimumo rekordą (2)

Penktadienį pristačiusi pirmąjį ilgai lauktą filmo „Keršytojai: Pabaiga“ (angl. „Avengers:...

Top naujienos

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (198)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (46)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas finalo vaizdo įrašas (55)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (1471)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Beata Nicholson: aš stora ir laiminga, dėvėdama „maišus“ apie konfliktą aštriai pasisakė ir Drukteinis (220)

Pirmadienio būta išties audringo – į dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus rietenas...

Skelbia dar negirdėtų detalių apie Putino KGB praeitį (167)

Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį paskelbė, kad „Stasi“ archyvuose buvo rasta šios...

Marijus Mikutavičius prabilo apie savo sūnų: dabar jis yra savo egoizmo viršūnėje ir tuo mėgaujasi (13)

Paklaustas apie savo vaikystės Kalėdas, Marijonas Mikutavičius (47) papasakoja ilgą ir labai...

Skolą VMI sumokėjo, bet administravimo mokestis antstolei liko: tai peržengia sveiko proto ribas

2018 lapkričio 30 d. 17 val. 51 min gavau į el. paštą pranešimą apie gautą dokumentą...

Tarp Britų mados apdovanojimuose pasirodžiusių žvaigždžių – ir gražuolė Asta Valentaitė (4)

Gruodžio 10 d. Londono Karališkosios Alberto salėje kartu su mados pasaulio atstovais ir pramogų...

Specialistė: kaip suprasti, kad laikas keisti kosmetikos priemonę (1)

Kosmetologės sutaria, kad mūsų šalies moterys vis labiau mėgsta rūpintis savo veido oda ir tai...