Apie ką mes čia…
Broliai Elis ir Čarlis Sistersai – profesionalūs galvų medžiotojai, kurių bijoma visoje Oregono valstijoje. Vieną dieną jiems yra patikimas iš pažiūros paprastas ir gerai apmokamas darbelis. Broliai turi surasti chemiką Hermaną Vormą, kuris žino slaptą receptą kaip galima palengvinti aukso ieškojimą upėse ir tiesiog šį receptą iš jo išgauti. Tačiau, atvykus į nurodytą vietą, broliams kelią pastoja tas, kurio jie nesitikėjo pamatyti.
Kūrinio turinys
Jeigu kažkas pasakytų, kad vesterno žanras jau seniai yra miręs, jis būtų neteisus. Kiekvienais metais pasirodo vienas ar kitas dėmesio vertas šio žanro filmas, kuris sugeba ne tik pritraukti dėmesį prie ekrano, bet dar ir sukelti nostalgiją klasikiniam kinui.
Prieš metus mes sulaukėme režisieriaus Scotto Cooperio filmo „Priešai“, 2016 metais geriausiais vesterno pavyzdžiais tapo klasikinio 1960 metų filmo „Šaunioji septyniukė“ perdirbinys bei labai brutali juosta „Pragaras“, o 2015 išvis padovanojo vienus geriausius XXI amžiaus vesternų kaip Quentino Tarantino projektą „Grėsmingasis aštuonetas“, Leonardo DiCaprio kelionę „Oskaro“ link filme „Hju Glaso legenda“, nuotykių kupiną pasakojimą „Pirmyn į vakarus“ bei negailestingą ir kruviną „Kaulo tomahauką“.
Ir tai tik maža dalis tų naujų filmų, kuriuos galima rekomenduoti pasižiūrėti ne tik vesternų gerbėjams, bet ir žmonėms, kurie su šiuo žanru yra labai minimaliai susipažinę. Jau nekalbant apie tokius dėmesio vertus serialus kaip „Vakarų pasaulis“, „Dedvudas“, „Dievo pamirštas“, „Jeloustounas“ ar visai neseniai prekyboje pasirodžiusį kompiuterinį žaidimą „Red Dead Redemption II“, dėl kurio yra pamišę milijonai žmonių visame pasaulyje.
Pamišimo lygis dėl mano paminėto žaidimo buvo pastebėtas ir Lietuvoje, todėl šis naujausias Jacqueso Audiardo darbas mūsų šalies kino teatruose pasirodė pačiu laiku, nes vesternas dabar yra išties labai madingas.
Manau, kad būtent tas epitetas labiausiai ir tinka filmui „Broliai Sistersai“, kuris ne tik, kad atrodo moderniai, bet dar ir turi nemažai šansų pritraukti šiuolaikinį žiūrovą. Ir tai nėra blogai. Ne visi gi gali išsėdėti tris valandas žiūrint lėtai vystomą režisieriaus Sergio Leones sukurtą „Kartą laukiniuose vakaruose“.
Juostos branduoliu filme tapo labai paprasta, bet tikrai ne prasta istorija apie du visiškai skirtingus brolius, kurie jau nuo pat šio pasakojimo pradžios priverčia žiūrovus jiems simpatizuoti.
Elis Sistersas – žmogus, kuriam nusibodo žudyti ir tuo pačiu gelbėti savo jaunesnį brolį, kuris dažnai pakliūva į visokiausias bėdas. Jis bando ne tik nutraukti savo veiklą, bet dar ir tapti civilizuotu žmogumi, mokančiu valytis dantis bei naudotis klozetu. Čarlis Sistersas – psichologines problemas turintis vyrukas, kuris savo skausmą bando paskandinti alkoholyje. Jis yra nenuspėjamas ir neadekvatus, bet užtat nepriekaištingas revolverio asas, kuriam nėra lygių visoje Oregono valstijoje.
Be šių dviejų personažų ir jų ilgos kelionės link pagrindinio tikslo pasirodo dar du veikėjai – Hermanas Vormas, kurį privalo sučiupti broliai Sistersai, ir ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje atliekantis detektyvas Džonas Morisas. Kiekvienas iš jų gyvena pagal savo taisykles ir nusistatymą, kas yra gerai, o kas blogai. Tokie moralizuojantys veikėjai leidžia iš kitos perspektyvos pasižiūrėti į tą laikotarpį, kuris yra pateiktas šiame filme.
Aišku, atmetus personažus, filme dar lieka nemažai pliusų. Vienu iš jų yra visos juostos metu gvildenama aukso karštinės tema, kuri puikiai nupaveiksluoja XIX amžiaus pabaigos realijas. Malonu ir tai, jog brolių kelionės metu žiūrovai yra supažindinami su įvairaus pobūdžio miesteliais ir miestais, kurie turi savo taisykles ir valdymo hierarchiją. Todėl mums yra lemta per ekraną pajusti tą laukinių vakarų smarvę ir pamatyti, ant kokių pamazgų buvo pastatytas vienas gražiausių šių dienų JAV miestų – San Franciskas.
Filme dėmesio sulaukia ir gyvenimas už miesto ribų. Jis nėra toks lengvas kaip dabartiniais laikais, todėl nemalonumai ir nelaimės gali tykoti visur, kur tik žengia žmogaus koja. Ypač tą pabrėžė kelios scenos miške, kuriame nutiko keli itin kraupūs įvykiai.
Kas dėl veiksmo, tai jo filme pakankamai daug, todėl tikrai netenka nuobodžiauti stebint brutalius vaizdus ir itin tikroviškai atrodančias susišaudymo scenas. Komedinių elementų filmas irgi turi, bet čia jau labiau kalba eina apie dialogus ir kai kuriuos momentus, kurie priverčia nusišypsoti dėl situacijų, į kurias pakliūva pagrindiniai personažai.
Apibendrinant, nes išpasakoti siužetinių juostos vingių tikrai nenoriu, pasakyčiau, jog šis vesternas labiausiai yra giminingas su 2007 metų filmu „Traukinys į Jumą“ ir brolių Coenų režisuota juosta „Tikras išbandymas“. Todėl pasiūlyti kažką naujo šiame žanre režisierius Jacques Audiardas mums tiesiog negalėjo, bet užtat pateikti jau žinomas istorijas kitu kampu jam tikrai pavyko. Būtent todėl „Broliai Sistersai“ man ir paliko gerą įspūdį.
Visgi filmas yra dinamiškas, jo istorija yra labai paprasta ir aiški bei jame netrūksta įdomių personažų, kurie priverčia jais tikėti. To ir pakako, kad peržiūra kino salėje neprailgtų ir suteiktų pakankamai kokybišką pramogą žiūrint pirmąjį šiais metais mūsų kino teatruose pasirodžiusį vesterną.
Techninė juostos pusė
Iš techninės dalies, filmas spinduliuoja savo kruopštumu ir noru kuo tikroviškiau perkelti į kino ekranus rodomą laikotarpį, atsižvelgiant į tų laikų madas ir gyventojų mentalitetą. Kaip ir kiekviename vesterne, čia netrūksta salūnų, viešnamių bei viešbučių. Todėl miesteliai, kurie yra parodyti filme, atrodo išties natūraliai dėka preciziškų dekoracijų ir kitų tokio pobūdžio filmams būdingų sudedamųjų dalių.
Kameros darbas nuostabus. Susišaudymai atrodo gyvai ir labai efektingai, o kraštovaizdžiai, kurie pagardina peržiūrą, priverčia mėgautis rodomu laikotarpiu dar labiau.
Garso takeliu juostai pasirūpino vienas geriausių šių dienų kompozitorių, du „Oskarus“ pelnęs Alexandre‘as Desplatas. Muzika buvo įtaigi ir suteikianti visumai nuotykių atmosferą.
Vaizdo montažo darbai atlikti be priekaištų. Siužetinė linija vystoma labai įdomiai ir nenuobodžiai. Tuo tarpu garso montažas – nepriekaištingas. Visos susišaudymo scenos filme buvo tokios galingos, jog kartais atrodė, kad kažkas šaudė kino salėje. Net norėjosi pasislėpti už kėdžių tokių scenų metu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinius keturis vaidmenis filme atliko labai talentingi vyrai – Jaquinas Phoenixas, Johnas C. Reilly‘is, Jake‘as Gyllenhaalas ir Rizas Ahmedas.
Kiekvienas iš jų tiesiog spindėjo ekrane ir demonstravo labai kietą vaidybą. Net sunku būtų išskirti, kuriam tai sekėsi geriau. Visi buvo nuostabūs, atsidavę savo rolėms ir kas svarbiausia, kiekvienu iš jų buvo galima patikėti ir savotiškai simpatizuoti, net jeigu jų vaidinamų personažų veiksmai kartais peržengdavo visas įmanomas moralės normas.
Verdiktas
„Broliai Sistersai“ – kokybiško šiuolaikinio vesterno pavyzdys, kuris veža ne tik dėl labai kruopščiai atkurto laikotarpio, dinamiškų susišaudymų ir pakankamai lengvai vystomos istorijos, bet dar ir dėl įdomių personažų, kurie ir tampa pagrindiniu akcentu dvi valandas trunkančiame nuotykyje po laukinius vakarus.
