Apie ką mes čia…
Atostogų Tailande Blumų šeimą neužmirš niekada. Sportuojanti ir pakankamai aktyvų gyvenimą būdą propaguojanti Samanta Blumė nukrenta nuo balkono ir pažeidžia stuburą, dėl ko ji visam gyvenimui bus prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio. Ši tragedija paliečia ne tik ją, bet ir jos vyrą su vaikais, todėl kiekvienam iš jų yra sunku atsitiesti ir kibti į naują gyvenimą. Vieną dieną Blumų namuose atsiranda sužeista šarka, kurią jie pavadina Pingvinu. Paukštis ne tik tampa nauju šeimos nariu, bet ir tuo, kuris kardinaliai pakeis Blumų gyvenimą.
Kūrinio turinys
Kažkaip netikėtai šis filmas pateko į Lietuvos kino teatrų repertuarą, dėl ko yra džiugu, nes tai juosta, kurią verta pamatyti tiek mažiems, tiek ir suaugusiems žiūrovams. Kodėl? Nes tai nėra labai niūri ir depresiją sukelianti drama apie tragediją, kuri ištinka vieną šeimą, o pasakojimas, kuris sugeba įkvėpti ir parodyti, jog neįgalumas tai tik diagnozė, o ne gyvenimo būdas. Gal čia pasisakiau ir šiek tiek dviprasmiškai, nes yra įvairių neįgalumo formų, bet šiuo atveju, žmogus negali vaikščioti, bet tai nereiškia, jog jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ir tą būtent mums ir norėjo parodyti šios juostos režisierius.
Visas dėmesys filme yra pateikiamas per Samantos Blumės ir jos šeimos prizmę, todėl žiūrovui yra suteikiama puiki galimybė atsidurti pačios tragedijos epicentre bei pamatyti, kaip su ja bando susigyventi namiškiai. Be to, juostoje labai neblogai yra pristatomas tam tikras žmogiškas lūžis, kuris vieniems gali reikšti gyvenimo pabaigą ir nenorą suktis iš nepavydėtinos padėties, o kitiems kovos dėl geresnio rytojaus pradžią. Tad įkvėpti gyvenimui ši juosta tikrai sugeba ir ji tai daro pakankamai natūraliai.
Personažai filme pateikti šauniai. Tiek Samanta, tiek ir jos vyras Kameronas su vaikais buvo pakankamai įtikinami ekrane, jog peržiūros metu Jums, mieli skaitytojai, nesukels problemų patikėti tuo, kaip buvo pristatytas jų likimas ekrane. Bent jau man tikrai buvo ir įdomu. O tai leido emocionaliai priimti rodomą ekrane veiksmą dėl geros dramaturgijos, kuri ir tapo vienu iš ryškesnių pasakojimo momentų.
Žinoma, be šeimos dramos, filme daug dėmesio užima ir šarkos vardu Pingvinas globa bei to paukščiuko santykis su Blumų šeima. Ryšys, kurį su paukščiu jaučia šeima, yra neįkainojamas, nes globoti silpnesnį padaro kitą stipresniu. Ir šiuo atveju tai pasiteisina, dėl ko pačiai Samantai šarka tampa stiprybės simboliu. O mums, žiūrovams, metafora apie tai, jog niekada nėra vėlu atsitiesti ir judėti pirmyn.
Ties čia ir sustosiu. Filmas man patiko, nors tai ir yra vienkartinės peržiūros projektas, be jį tikrai verta pasižiūrėti, jeigu ieškote įkvėpimo gyvenimui ar norite su visa šeima praleisti išties neblogą laiką kino salėje. Kaip paprasta, bet su gerai išvystyta mintimi drama, juosta pasiteisina.
Techninė juostos pusė
Kaip ir priklauso tokio tipo dramoms, filmas „Blumų šeimos istorija“ pasižymi tvarkingai sudėliotais techniniais sprendimais, todėl peržiūra yra maloni bei netrikdanti. Garso ir vaizdo montažas geras, kameros darbas kruopščiai perteikiantis šeimos dramos užkulisius, o garso takelis dėl skambančių jautrių kompozicijų sukeliantis vien tik pačius nuoširdžiausius jausmus ekrane. Tad taip – filmas nors ir nepasižymi išskirtiniais techniniais bruožais, bet jis išties atrodo šauniai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmas turi dar vieną stiprų kozirį – aktorius, kurie be galo natūraliai ir įtikinamai perteikė jiems patikėtus personažus. Ypatingai šiame filme sužibėjo dviem „Oskarams“ nominuota Naomi Watts, kuri jau pakankamai seniai buvo atlikusi tokį prasmingą bei rimtą vaidmenį. O ir pasistengti perteikti neįgalų ir įvairiomis emocijomis užpildytą žmogų reikia nemenko talento, kurį žinoma aktorė ir pademonstravo mums ekrane.
Taip pat pagirtinai juostoje vaidino ekraninio Naomi Watts vyro vaidmenį atlikęs Andrew Lincolnas. Net keista buvo pamatyti šį aktorių kitokiame amplua nei kovotojo su zombiais seriale „Vaikštantys numirėliai“. Tikiuosi, kad ateityje bus daugiau tokių jo vaidmenų, nes kaip draminis aktorius jis tikrai yra puikus.
Taip pat filme epizodiškai galime pamatyti Holivudo veteranę Jackie Weaver, kurios trumpas pasirodymas pridavė juostai savotiško žavesio.
Verdiktas
„Blumų šeimos istorija“ – paprasta, nuoširdi bei tuo pačiu įkvepianti drama apie žmogišką tragediją, jos pasekmes, atsitiesimą ir artimųjų palaikymą. Filmas pagardintas gera aktorės Naomi Watts vaidyba, tvarkinga technine puse ir šarkos benefisu, kuris kartais sugeba pavogti visą šou. Vien dėl to šis režisieriaus Glendvyno Ivino debiutinis pilnametražis kino projektas yra skirtas visai šeimai, kuriame kiekvienas suras kažką savito.
