Filmo „Ar vesi mane?“ recenzija: banali, neišskirtinė, nejuokinga ir nyki komedija

Apie ką mes čia…

Po ilgai trunkančios draugystės Mišelė yra pasiryžusi žengti rimtą žingsnį, bet jos mylimasis Alenas vis dar bijo atsakomybės ir kalbėti apie santuoką jam yra pernelyg nedrąsu. Ir tam, kad jo abejonės būtų išsklaidytos, Mišelė nusprendžia pakviesti jį ir jo tėvus vakarienės pas savo tėvus. Tik ji nežino vieno – jos tėtis Hovardas slapta susitikinėja su Aleno mama Monika. Akivaizdu, kad abiejų šeimų laukia įsimintina, kupina naujų įspūdžių bei atskleistų paslapčių vakarienė, po kurios nežinia, ar Mišelei su Alenu yra lemta likti kartu.

Kūrinio turinys

Žinote, pastaruoju metu komedijos žanras kine išgyvena tam tikrą idėjų renesansą, todėl smagu, kad jame vis dar sugebama pateikti kažką naujo, nematyto arba tiesiog labai juokingo. Tačiau, deja, kartais tenka susidurti su visiškai nykiais, sunkiai žiūrimais ir tiesiog tūkstančius kartų matytais reginiais, kurie ne tik kad nejuokina, bet dar ir priverčia gailėtis iššvaistyto laiko. Būtent toks yra šis naujai iškepto režisieriaus Michaelo Jacobso darbas.

Šiame filme yra surinktos visos įmanomos pažinties su tėvais temos klišės, kurias matėme daugelyje filmų, pradedant klasikiniais Holivudo projektais ir užbaigiant moderniu kinu. Tad jeigu esate matę bent vieną šią temą gvildenantį filmą, žinokite, kad nieko naujo čia tikrai neišvysite. O blogiausia, kad jis net nėra įtraukiantis, todėl ir humoro prasme, siužetiniais sprendimais ir veikėjais yra visiškai silpnas.

Pagrindiniu filmo koziriu turėjo tapti viena konkreti situacija, kuri buvo eskaluojama tiek anonsuose, tiek oficialiuose šios juostos pristatymuose. Ir būtent ant jos laikėsi visa filmo intriga, kuri akimirksniu buvo nuleista į klozetą, kai tik ekrane pasirodė su ja susiję veikėjai. Kodėl neišėjo? Filmui pritrūko dramaturgijos bei režisieriaus patirties vaidybiniame kine. Vis tik žmogus dirbo tik prie serialų ir dar tokių, kuriuos mes vadiname „situacijų komedijomis“. Tad tokio pobūdžio juokeliai bei trumpi „skečai“, kokie yra dažnai pristatomi serialuose, filmams tiesiog netinka.

Veikėjai filme irgi nepradžiugino. Stereotipų ir klišių jų atveju net daugiau už patį siužetą, todėl patikėti jų veiksmais ar jausmais man buvo išties sunku. Gaila, nes kartais net ir pats nykiausias siužetas sugeba likti antrame plane, jeigu pirmame atsiduria simpatiją sukeliantys personažai. Deja, bet čia tai neįvyko.

Pabaigai tik pasakysiu, jog geriau pasirinkti lengvai peržiūrai kokį nors seną gerą filmą, o ne švaistyti savo brangų laiką tokiems jau seniai atgyvena tapusiems komediniams projektams, kurie geriausiu atveju yra tinkami tik televizijai savaitgalio rytais, bet ne kino ekranams.

Techninė juostos pusė

Techniškai tokio pobūdžio filmai kuriami pagal vieną ir tą patį šabloną, todėl daug kalbėti apie šios juostos audiovizualiąją pusę man visiškai nesinori. Viskas tvarkinga ir tiek. Gal tik garso takelis kartas nuo karto leido man pasimėgauti filmu ir jame skambančiomis dainomis, nes jomis buvo bandoma sukurti lengvą atmosferą. Tačiau kameros darbas, meninis apipavidalinimas ir vaizdo montažas atrodo taip pat, kaip ir tūkstančiuose kitų romantinių komedijų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šį filmą pasiryžau žiūrėti dėl man labai patinkančių ir kadaise itin populiarių Holivudo aktorių. O kalbu aš, aišku, apie „Gražios moters“ žvaigždę Richardą Gere‘ą, legendinio „Krikštatėvio“ aktorę Dianą Keaton, kultinio filmo „Telma ir Luiza“ talentą Susan Sarandon ir serialo „Begėdis“ pasididžiavimą Williamą H. Macy‘į. Šie mano paminėti aktoriai bandė gelbėti šį filmą, bet net jų pastangos buvo bevaisės, nes užmaskuoti taip prastai parašytą scenarijų neįstengtų niekas.

Kalbant apie Luke‘ą Bracey‘į ir Emmą Roberts, tai jie buvo savimi ir vaidino tuos pačius personažus, kuriuos iki šiol įkūnydavo visuose filmuose. Kitaip sakant – jokio išskirtinumo. Tiesa, prieš kelis metus juos buvo galima kartu pamatyti „NETFLIX“ filme „Šventinis pasimatymas“.

Verdiktas

„Ar vesi mane?“ – panaši į tūkstančius kitų, jokio išskirtinumo neturinti, nykiai papasakota, mažai juokelių sukaupusi ir elementariai banali romantinė komedija, kurią iš visų jėgų bando gelbėti tokie legendiniai, bet jau seniai iš A klasės kino nurašyti, aktoriai, kaip Richardas Gere‘as, Diane Keaton, Susan Sarandon ir Williamas H. Macy‘is.