Apie ką mes čia…
Paranormalių reiškinių specialistai – Edas ir Loreina Vorenai į savo namus atveža demonu apsėstą lėlę Anabelę ir uždaro ją šventinto stiklo dėžėje, iš kurios blogiui neįmanoma ištrūkti. Tačiau tai tik laiko klausimas, kada piktavalis demonas ras kelią į laisvę.
Kūrinio turinys
Jau ne vieną ir net ne kelis kartus esu rašęs apie tai, kaip dievinu du Jameso Wano režisuotus „Išvarymo“ filmus, kurie, mano nuomone, nusipelno būti įvardinti kaip vieni iš baisiausių kada nors kino ekranuose pasirodžiusių projektų. Tiesa, to paties negaliu pasakyti apie šalutinius 2013 metais pradėtos frančizės filmus kaip „Anabelė“, „Vienuolė“ ar visai neseniai kino ekranuose dominavusį „Verkiančios moters prakeiksmas“.
Vienintelis išties gerai pastatytas, įdomiai vystomas ir baisus šios siaubo serijos filmas man yra antroji „Anabelės“ dalis. Todėl eidamas į kino teatrą nesitikėjau išvysti panašaus reginio. Ir čia buvau maloniai nustebintas, nes filmas savo kokybe ne tik prilygo antrajai „Anabelei“, bet ir šiek tiek priminė pirmąjį „Išvarymą“.
Kuo gi yra ypatinga ši juosta? Savo minimalizmu.
Visas pagrindinis veiksmas filme vyksta Vorenų namuose, kuriuose yra įrengtas paranormalių daiktų kambarys. Tai tas pats kraupus kambarys, kurį mes galėjome kelis kartus pamatyti ankstesniuose „Išvarymo“ serijos filmuose. Ir dabar ši nejauki vieta tampa vienu iš svarbiausių vystomos istorijos akcentų.
Tačiau žiūrint į tai, kaip į siužetinę liniją buvo įterptas pats kambarys, akimirksniu galima pajusti deja vu jausmą. Viskas dėl to, jog 2012 metais kino ekranuose buvo pasirodžiusi geniali siaubo satyra „Namas girios glūdumoj“, kurioje lygiai taip pat, kaip ir šioje juostoje buvo panašiai atrodanti patalpa su demoniškais įrenginiais, galinčiais pažadinti tyrą blogį.
Nesakau, kad čia viskas buvo nukopijuota iš mano paminėtos juostos, bet jausmas buvo būtent toks, jog tai mes jau kažkur esame matę.
Nesigilinant į dviejų filmų scenų panašumus, tiek ten, tiek ir čia buvo galima pajusti šiurpą vien nuo nejaukiai atrodančių daiktų. Tad ties tuo trečiojo „Anabelės“ filmo kūrėjai pasidarbavo iš peties. Tokiais netikėtais ir gerai apgalvotais elementais buvo sukurta pakankamai šiurpi atmosfera, kuri visos peržiūros metu puošė šią baisią istoriją.
Iš kitų baisių momentų verta paminėti gana gerai apgalvotus „siaubo šoklius“, kurie nebebuvo jau tokie nuspėjami kaip „Vienuolės“ ar „Verkiančios moters prakeiksmo“ filmuose. Šiame filme kiekviena išgąsčio scena buvo pateikta prasmingai, o ne dėl eilinio šiurpaus momento, kurį žiūrovas galėtų išrišti net jam nepasirodžius ekrane. Todėl ir pati juosta žiūrisi maloniai, nes nebereikalingi „šokliai“ neapkrovė siužetinės linijos ir tuo pačiu netrikdė nusiteikti rodomai istorijai.
Pats šio pasakojimo principas man labai priminė pirmus du „Išvarymo“ filmus, nes čia, kaip ir ten, nemažai ekrane dominavo Vorenų šeimyna. Galima teigti, jog naujas „Anabelės“ aktas yra šioks toks įvadas į kitais metais kino ekranuose pasirodysiančią trečiąją „Išvarymo“ dalį.
Šįkart stebint paranormalių reiškinių tyrėjų porelę ir jų kovą su demonais, buvo įdomu vien dėl to, jog būtent jų namuose vyko visas veiksmas. Kova su demonu ir noras jį uždaryti visiems laikams atrodė efektingai ir nenuspėjamai, kas, aišku, pridavė peržiūrai papildomų šiurpuliukų.
Bet ir be kovos buvo įdomu susipažinti su visai kitokia šių dviejų žmonių gyvenimo puse. Žiūrovams yra atskleistos kelios itin svarbios jų asmeninio gyvenimo detalės, kurios turėjo poveikį šiam naujam nuotykiui.
Kalbant apie kitus personažus, jie buvo nekokie. Kvailos paauglės, kurios nesupranta žodžio „NE“ arba „NEGALIMA“, ir Vorenų dukra, kuri ne taip labai skiriasi nuo savo bebaimių tėvų, tapo tik eiliniu demoniškos lėlės tikslu ir tiek. Tokie personažai nesivysto ir jie nesugeba sudominti, nes žinai, kad su jais turi nutikti kažkas siaubingo. Tad žiūrint šį filmą neįmanoma susitapatinti su nei vienu iš jų.
Štai ir viskas. Nemanau, kad būtų galima kažką daugiau čia papasakoti, nes kitaip tektų išpasakoti visus smagiausius momentus, kurių čia išties nemažai. Todėl, apibendrinant tai, ką mačiau, šis filmas tikrai nedaro gėdos „Išvarymo“ frančizei, nes jis buvo kurtas iš širdies.
Po pirmųjų dviejų puikių „Išvarymų“ ir antrosios kokybiškos „Anabelės“, ši juosta tampa mano asmeniniu šios filmų serijos favoritu. Bet ar reikia daugiau filmų apie demonišką lėlę? Manau, kad ties šia dalimi ir reikia sustoti, nes viskas, ką buvo galima papasakoti apie ją, buvo papasakota čia.
Techninė juostos pusė
Kaip ir dauguma siaubo filmų, ši juosta gali pasiūlyti labai galingą garsą, šiurpią atmosferą ir kraupias dekoracijas, sugebančias sukelti baimę. Tad su vizualiu filmo apipavidalinimu buvo padirbėta išties gerai. Tiek herojų kostiumai, dekoracijos, aplinka ir šukuosenos ne tik pridėjo filmui šarmo, bet ir tiksliai sugebėjo atkurti rodomą laikotarpį.
Kitais svarbiais elementais tapo baimę sukeliantys ir baugią atmosferą palaikantys muzikiniai skambesiai bei puikiai išnaudotas kameros darbo potencialas. Operatorius čia sugebėjo nustebinti keliais savo manevrais, leidusiais pasijusti lyg pats atsidurtum visų Vorenų namuose vykstančių įvykių epicentre. Su garso ir vaizdo montažu buvo padirbėta preciziškai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Po trejų metų pertraukos į „Išvarymo“ frančizę pagaliau sugrįžo Edą ir Loreiną Vorenus įkūniję Patrickas Wilsonas ir Vera Farmiga. Abu aktoriai, aišku, pasirodė tik protarpiais, nes daugiau laiko ekrane gavo jų atžalą vaidinantį Mckenna Grace. Bet net ir menkas jų pasirodymas privertė jausti didžiulį malonumą. Profesionaliai ir įtikinamai įkūnyti personažai, kurie pagrobė visą šou iš jaunų aktorių.
Atlikusi Džudės Voren rolę, jau minėta Mckenna Grace nesugebėjo išspausti pernelyg daug emocijų, kurios leistų patikėti jos personažu. Ir tai keista, nes mergaitė turi nemažą patirtį Holivude bei talentą, kurį mes galėjome pamatyti dramose „Apdovanotoji“ ir „Aš, Tonya“.
Be jos juostoje neišskiriančiai pasirodė Madison Iseman, Katie Sarife ir Michaelas Cimino.
Verdiktas
„Anabelė 3“ – įdomius siužetinius sprendimus į „Išvarymo“ frančizę įnešęs bei puikiai paruošęs tolimesnei Edo ir Loreinos Vorenų kovai su demonais filmas, siūlantis dar vieną kraupiai atrodantį ir itin baugią atmosferą turintį pasakojimą, kurio cinkeliu tampa neperdėti bei nenuspėjami „siaubo šokliai“ ir itin kokybiška techninė pusė.
Filmo anonsas:
