aA
Debiutuojantis pilno metro režisūroje komedinių serialų „Naujakuriai" ir „Viceprezidentė" kūrėjas Chrisas Addisonas pristato iš pirmo žvilgsnio šauniai atrodantį filmą, kuris tapo visiems puikiai žinomos 1988 metų juostos „Purvini, supuvę niekšai" moterišku perdirbiniu.
Filmas
Filmas

Apie ką mes čia...

Po kelių nepavykusių aferų pradedančioji aferistė Penė nusprendžia iškeliauti į Europą, kad ten galėtų įgauti reikiamos praktikos. Kelionės metu ji susipažįsta su žavia Džosefina, kuri irgi yra aferistė. Tik yra vienas skirtumas tarp jos ir Penės - Džosefina profesionalė. Matydama Penės potencialą, Džosefina nusprendžia ją išmokyti aferistės amato, kad vėliau jos abi galėtų įgyvendinti vieną labai sunkią aferą, kurios pavadinimas – „Žiedų valdovas".

Kūrinio turinys

Pastaruoju metu kino ekranuose pasirodo savotiški žinomų filmų perdirbiniai, kurių pagrindiniu akcentu tampa moterys. Nesu priešiškai nusiteikęs prieš filmus, kuriuose dominuoja moterys, bet prieš nereikalingus filmus, kurie niekuo nesiskiria nuo originalų. Taip buvo su „Oušeno aštuntuku", „Vaiduoklių medžiotojais" ir „Ko nori vyrai?". Visi šie paminėti filmai nors ir suteikė man tam tikrą pramogą, bet jie nepasiūlė nieko naujo, o tik tai, ką mes galėjome matyti šauniuose originaluose. Panašiai yra ir su šiuo projektu, kuris tapo tiesioginiu 1988 metų kino projekto „Purvini, supuvę niekšai" perdibiniu. Aišku, blogesniu, nes naujos juostos kūrėjai nusprendė eiti paskui šiuolaikines tendencijas ir vietoje gudraus ir šiek tiek pašėlusio siužeto pateikti mums vulgariai neskoningą ir itin primityvų vaizdą.

Jeigu originalus filmas žavėjo savo personažais, kurie buvo labai apsukrūs, turintys šarmo ir tuo pačiu metu sukeliantys patrauklią antipatiją, čia mes gauname visiškai priešingą vaizdą. Šioje juostoje tiek Penė, tiek Džosefina sugeba padaryti tik vieną – atstumti. Abi herojės kiekvieno savo pasirodymo metu pademonstravo įgimtą kvailumą ir šlykštų charakterį, kuris net netapo siužetinės linijos varikliu, o kiekvienos iš jų charakterio savybe. Negi buvo sunku parašyti įdomesnius dialogus ir logiškiau besivystančią siužetinę liniją, kurioje šie personažai galėtų bent jau kažkaip veikti išvien? Prisiminkime 2001 metų komediją „Širdžių ėdikės", kurioje irgi darbavosi dvi apsukrios damos ir palyginkime jų veiklą su šios juostos herojėmis. Skirtumas akivaizdus – aname filme viskas vyko sklandžiai ir įtikinamai, kaip tuo tarpu čia mums buvo pateiktas itin dirbtinas vaizdas. Žinoma, ne tik tai kėlė pyktį. Mes gyvename XXI amžiuje, bet šios juostos kūrėjai gyvena kažkur 90-aisiais, nes jų filme svarbiu akcentu tampa pasišaipymas iš apkūnaus žmogaus. Pamenate kultinę komediją „Beverli Hilso nindzė"? Tai va, čia viskas atrodo identiškai. Aš suprantu, kad kažkam gal yra juokinga stebėti kaip apkūnus žmogus sugeba iš savęs padaryti klouną, bet tie laikai jau praėjo ir tokius juokelius geriau pasilaikyti sau. Nes jie ne tik, kad nesukelia šypsenos, tai dar ir skatina patyčias.

Be niekingų personažų, juosta gali nustebinti ir savo labai jau neįdomia istorija, kurios pamatu tampa dviejų damų konkurencija ir kova dėl vieno tikslo, kuris taip pat nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Na, tas tikslas apie kurį čia kalbu tapo vieninteliu šviesiu šios komedijos aspektu dėl kurio ir galima duoti „Aferai" vieną papildomą balą, nors istorija yra tikrai tragiška.

Filmas taip pat stebino savo genialiais dialogais, kuriuos turbūt parašė kažkoks ištvirkęs paauglys. Tiek vulgarių ir, kas liūdniausia, tarpusavyje neveikiančių pokalbių seniai nemačiau. Režisieriui ir jo komandai prieš pradedant filmuoti reikėjo pasikonsultuoti su Sethu Rogenu, kuris galbūt sugebėtų jiems paaiškinti, kaip vienoje ar kitoje scenoje turi veikti nešvankūs juokeliai. O dabar turime, ką turime. Nejuokingą, vulgarų, lėkštai pateiktą ir neįdomiai išvystytą filmą, kuris geriausiu atveju turėjo pasirodyti kokiam nors „NETFLIX".

Nedaugžodžiaujant, nes nesinori išduoti bent kelių neblogų siužetinės linijos ėjimų, galiu teigti, jog tai yra vienas iš tų nereikalingų perdirbinių, kuris ne tik, kad labai smarkiai nusileidžia originalui, bet dar ir nesugeba suteikti reikiamos pramogos. Vien atjungti smegenis neužteks, reikia kažko daugiau, kad šitas filmas bent kažkiek patiktų. Todėl rekomenduočiau geriau susipažinti su 1988 metų juosta, kuri praskaidrins jūsų nuotaiką labiau nei nauja versija kino teatro salėje.

Techninė juostos pusė

Filmo išorė nėra tokia pigi kaip scenarijus, todėl vien tas iš dalies ir sugeba suteikti mažą, bet visgi malonumą. Operatoriaus darbas buvo labai standartinis tokio pobūdžio filmui, todėl reikšti susižavėjimą ar priekaištus negalėčiau. Tvarkingai atliktas darbas ir tiek.

Garso takelis neįsimintinas. Išskyrus Kendricko Lamaro hito „All the Stars" bei kelias „The Beatles" dainas. Išėjus iš kino net negalėjau prisiminti kokia muzika grojo visame filme. Grimas, šukuosenos, aktorių kostiumai bei dekoracijos žavėjo. Čia buvo pasistengta iš peties, kas ir buvo plika akimi matoma visame filme.

Garso montažas standartinis, nieko neišsiskiriantis nuo kitų komedijų, o vaizdo montažas galėjo būti geresnis. Kai kurios scenos užtęstos, kai kurios neįdomiai sudėliotos, o kai kurios tiesiog buvo be ryšio. Kartais atrodė, kad žiūrime kokį nors kadrų kratinį, bet ne filmą su aiškia siužetine linija. Bet tokių montažo perlų nebuvo daug, dėl ko irgi ačiū.

Aktorių kolektyvinis darbas

Originalioje juostoje savo žavesiu mus papirkinėjo Steve'as Martinas su Michaelu Caine'u, kai tuo tarpu čia visas dėmesys buvo sutelktas į „Oskaro" laureatę Anne Hathaway ir Rebel Wilson.

Anne Hathaway, kuri, beje, praeitais metais irgi pasirodė viename moteriškame perdirbinyje, pavadinimu „Oušeno aštuntukas", tapo šios juostos gelbėtoja. Taip, jos personažas buvo bukas ir visiškai nežavintis savo sprendimais, bet tą buvo galima ir užmiršti po to, kai Anne pradėjo demonstruoti savo moterišką grožį. Ar tas buvo padaryta specialiai suvokiant, kad filmo siužetas yra labai prastas, mes nesužinosime, bet ir kam tai rūpi. Anne šioje juostoje buvo dieviška.

Tačiau Rebel Wilson ir vėl save pateikė tokiame pačiame amplua, kuriame mes ją galėjome stebėti prieš tai mažiausiai 10 filmų. Tai ne tik nesukėlė jokios šypsenos, bet žiūrint kaip ji eilinį kartą daro iš savęs pašaipų objektą, privertė pasijausti liūdnai.

Kiti filme pasirodę aktoriai Alexas Sharpas, Ingrid Oliver, Deanas Norrisas bei Nicholasas Woodesonas nekėlė antipatijos ar pykčio. Jie buvo kadre ir jie gerai atliko savo pateiktas antraplanes roles. Jokių išskirtinių vaidybos elementų jų tarpe nepamačiau.

Verdiktas

„Afera" – pernelyg vientisas ir neturintis kuo nustebinti komedinis projektas, kurio siužetas bandė išvažiuoti ant vulgarių juokelių ir šarmingų moterų, bet galiausiai gavosi šnipštas, nes nei humoras, nei personažai šioje juostoje nesugebėjo sužavėti taip, kad filmą būtų galima pavadinti bent jau neblogu 1988 metų komedijos perdirbiniu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.0000

Pradedama lietuviškų filmų atranka pretenduoti į kitų metų „Oskarus“

Lietuvos kino centras ir JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintas lietuviškasis „ Oskaro...

Filmo „Agentė Ava“ recenzija: daug žadantis, bet nuviliantis trileris (1)

Savo filmografijoje galintis pasigirti tokiais hitais kaip 2011 metų „Oskarui“ nominuota drama...

Filmo „Atsiminimai iš Italijos“ recenzija: jaukus, paprastas ir Italija atsiduodantis pasakojimas (2)

Žinomas iš tokių juostų, kaip „ Hičkokas “, „ Diunkerkas “, „Debesų žemėlapis“...

Robertėlio vaidmenį kuriantis aktorius Nerijus Gadliauskas - apie nuotykius gatvėje ir jo bei garsiojo personažo skirtumus (1)

Jau netrukus didžiosiose Lietuvos kino salėse kinomanai išvys filmo „ Moterys meluoja geriau “...

Filmo „Strelcovas“ recenzija: juosta visai ne apie futbolą

2013 metais, po finansiškai sėkmingos bei žiūrovų išliaupsintos biografinės dramos „Legenda...

Top naujienos

Po pažinties feisbuke – tiesiai į lovą, o po karšto sekso – į ligoninės operacinę (107)

„Ar esi tai bandžiusi ir ar norėtum tai padaryti su manimi?“ – feisbuke su penkiolikmete...

Egzotiškos salos oro uosto vaizdai lietuvį pribloškė: nuogi, basakojai keleiviai čia yra normalu (167)

Dieną praleidęs skirtingų klanų Dani genties festivalyje ir susigundęs pakramtyti jų mėgstamo...

Sinoptikai papasakojo, kokia bus spalio pradžia: vėsiausia bus vienoje Lietuvos dalyje

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų regione stumdysis du bariniai dariniai: nuo Rumunijos...

Susirgęs šia liga dažnas taip ir neišdrįsta nueiti pas gydytoją: delsimas baigiasi sudėtinga operacija arba net vėžiu (19)

Hemorojus – dažna liga, tačiau apie ją garsiai kalbėti nesinori. Dažnas ją ignoruojame,...

Į Pirėją nevykstantis „Žalgirio“ direktorius: nerimo nemažai – žaidžiame ne taip, kaip turėtume pokalbis „Vienas prieš vieną“ (18)

Nepraėjo nė septyni mėnesiai ir Eurolyga grįžta į arenas – kai kurios iš jų bent jau...

Pirmosios ponios apranga įžiebė diskusijas: ekspertų nuomonės išsiskyrė (585)

Valstybę reprezentuojančių asmenų apranga turi ypatingą svarbą ir neretai tampa diskusijų...

Eugenijus Laurinaitis | D+ nariams

Klausk psichoterapeuto. Nemėgstu savo darbo, kaip įveikti stresą ir kodėl mums tokia svarbi kitų nuomonė? nauja laida (1)

Namai, darbas, šeima, vaikai, sutuoktinis, giminės, socialiniai tinklai ar seniausi žmonijos:...

Pagal sergamumą koronavirusu aplenkėme Italiją: kokie sprendimai laukia? (422)

Lietuvoje sparčiai daugėja sergančių koronavirusu . Naujus atvejus jau skaičiuojame šimtais, o...

Aš ikona. Grožio salono įkūrėja Oksana Pikul-Jasaitienė: kur pinigai, ten reikia ieškoti ir kitos medalio pusės (45)

Ar moterims ir šiais laikais sudėtinga kalbėti ir atvirai pasakoti apie tai, kaip sukurti...

|Maža didelių žinių kaina