Vėlyvą antradienio rytą DELFI redakcijoje viešėjęs A. Matelis pasinėrė į pokalbį, kurio metu atskleidė, kodėl filme vaizduojami ne nugalėtojai, o „lūzeriai“, kai pavyko gauti teisę su savo filmavimo grupe fiksuoti lenktynių iš „vidaus“ ir kitus filmo užkulisius.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė kūrybinė komanda? „Jeigu reiktų dabar pakartoti – nebedaryčiau“, – rėžia A. Matelis. Anot jo, derybos, kad būtų leista filmuoti, vyko net kelerius metus. Ir lietuviai buvo ne vieni – buvo ir kitų šalių atstovų, kurie teikė savo pasiūlymus ir bandė užfiksuoti nematomą sporto pusę.

Tiesa, A. Matelis susidūrė ir su asmeniniais iššūkiais. Tiksliau – jam iššūkį metė dviratininkė Edita Pučinskaitė. „Ji pasakė, kad dirbs prie filmo, jei įvažiuosiu į šešių kilometrų kalną. Tai nieko neliko, tik kitą rytą imti dviratį“, – šyptelėjo režisierius ir pridūrė, kad vėliau ji ištiesė pagalbos ranką, tai reiškia – A. Matelis iššūkį įveikė.

Visas pokalbis su A. Mateliu DELFI redakcijoje:


Ir nors filmas – apie sunkias bei varginančias varžybas, jame yra ir tokių vietų, kurios verčia nusišypsoti. Viena tokių akimirkų – piršlybos. „Ne, tai nesuvaidinta. Man pačiam vos ne ašara išbėga žiūrint“, – pasakojo Arūnas. Nors režisierius prisipažino, kad apie šį epizodą buvo įspėtas –apie ketinimą pasipiršti filmavimo komandai pranešė to dviratininko komandos nariai.

„Tai (piršlybos) vyko pirmą kartą dviračių sporto istorijoje. Todėl ir sakau, kad antro tokio filmo nepadaryčiau“, – įsitikinęs A. Matelis.

A. Matelio viešnagė DELFI redakcijoje:

O kuri filmo scena labiausiai „užkabina“ patį režisierių? „Visos (juokiasi), nors aš nežiūriu, niekada nežiūriu savo filmų kino ekrane. Žiūriu iki tol, kol jis išeina į didįjį ekraną“, – prisipažino A. Matelis, tačiau įvardijo net kelias emociškai stiprias scenas: miegojimą kalnuose, maudymąsi lediniame vandenyje.

Anot režisieriaus, tam, kad pasimatytų tikrosios filmo emocijos, kai kurias scenas reiktų žiūrėti sulėtintai.

O koks bus kitas projektas? „Atostogos“, – nusijuokdamas atsakė A. Matelis.

Filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ anonsas:

Apie filmą

„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – tai sudėtingiausias ir rizikingiausias Europos dokumentinio kino projektas, nes 40 metų nė vienas režisierius neturėjo teisės su savo filmavimo grupe fiksuoti lenktynių iš „vidaus“.

Iki A. Matelio, paskutinis nepriklausomas kino kūrėjas, kuriam buvo suteikta tokia teisė – legendinis režisierius Jorgenas Lethas, 1973 m. sukūręs filmą „Stars and Watercarriers“.

„Po keturiasdešimties metų gauti leidimą filmuoti garsiąsias lenktynes buvo didžiulis iššūkis ir pergalė. Tačiau dabar, kai filmas jau baigtas, dažnai pagalvoju – ar dar kartą ryžčiausi imtis tokio sudėtingo projekto. Giro d„Italia“ visada buvo uždara ir akylai saugoma teritorija. Tik ten patekęs supranti kodėl. Tai kita planeta,“ – sako filmo režisierius A. Matelis.

Filmas „Nuostabieji Lūzeriai. Kita planeta“ – tai didžiausias bendros gamybos projektas Europoje. Filmą, inicijuotą režisieriaus A. Matelio ir „Studija Nominum“, kūrė net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.

Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje lietuvių kino režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pelnė pagrindinį festivalio apdovanojimą – buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu ilgametražiu filmu konkursinėje festivalio programoje.

Filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ VIP premjeros akimirkos:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)