aA
Rugsėjį Vilniuje ir Kaune vyksiantis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ į neįprastą kino seansą tradiciškai kviečia ir jaunuosius žiūrovus. Vaikams skirtame festivalio seanse bus parodytos dvi pasakos iš senovinio įrenginio, vadinamo „Magiškuoju žibintu“, o taip pat – nebyli situacijų komedija „Žemė po kojomis“ („Feet Firs“, 1930).
Milda Varnauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Kol kinas dar neegzistavo, pasakojimas vaizdais turėjo kitas formas. XVII a. labiausiai paplitęs buvo „Magiškasis žibintas“, lotyniškai pavadintas laterna magica vardu. Šis ankstyvojo tipo projektorius vaizdus rodo iš skaidrių stiklo plokštelių, išmargintų nuotraukomis arba piešiniais. Tradiciškai tokius seansus lydėdavo pasakotojo balsas, o „Pirmosios bangos“ vaikų seanso istorijas žiūrovams pasakos profesionali šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė.

Milda, save pristatai kaip profesionalią pasakotoją – ar tai tikra profesija?

Besistebintiems negirdėta pasakotojo profesija reikėtų priminti, kad pasakojimo menas gyvuoja nuo tada, kai atsirado žmonija – mes esame pasakojantys gyvūnai. Kiek save atsimenu, visada mėgau kalbėti, sakyti tostus, pasakoti istorijas, o prieš trejus metus tuo pradėjau domėtis profesionaliai. Šiuo metu pasakojimas yra mano veikla, profesija ir pragyvenimo šaltinis. Gyvenu Amsterdame, Olandijoje, kur mokiausi šio amato ir kur pasakojimo tradicija nėra nutrūkusi, kaip pas mus. Pasakotojai dirba mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose.

Ar šiuolaikiniai pasakotojai skiriasi nuo tų, kurie pirmieji pradėjo šio amato istoriją?

Šiuolaikiniai pasakotojai retai kada bepasakoja prie laužo lauke ar kaime susirinkusiai bendruomenei. Per ilgą laiką pasakojimo atlikimo menas keitėsi, atsirado skirtingi pasakojimų stiliai ar juos papildantys elementai: šviesa, vaizdas, garsas, kitos medijos. Galėčiau išskirti tradicinius ir šiuolaikinius pasakotojus. Tradiciniai – tai dažnai etnologai, etnografai, kurie pasakodami siekia išlaikyti pirmines šio amato ypatybes. Pasakodami jie dažnai vilki tautiniais kostiumais, tradiciniame kontekste pasakojamos tik tam tikros istorijos. Taip siekiama atkartoti tradiciją, o ne ją atnaujinti. Šiuolaikiniai pasakotojai nebijo viso proceso interpretuoti kūrybiškai – tiek turinio, tiek viso pasirodymo atlikimo prasme. Aš pati interpretuoju pasakas, folklorą, pasakoju asmenines istorijas. Dažnai keičiu ir personažų lytį: mergaitės nugali slibinus ir milžinus lygiai tiek pat kartų, kiek ir berniukai. Pasakojimo pasirodymo metu be paties pasakotojo gali dalyvauti šokėjai, muzikantai, magiškieji žibintininkai. Manau, tokia kūrybinė laisvė ir apibrėžia šiuolaikinį pasakotoją.

Pasakojimais daliniesi su įvairia publika – taip pat ir su vaikais. Kas tau svarbiausia, kai vyksta pasirodymas?

Kaip ir kiekvienam atlikėjui, man labai svarbi auditorija – noriu, kad tai, ką pasakoju, jiems pasirodytų artima, atpažįstama ir tikra. Net ir tokiuose projektuose kaip šis, kur tamsioje kino salėje žiūrovų beveik nesimato, jų entuziazmą ar apatiją aš vis tiek jaučiu. O ypač jaučiamas vaikų įsitraukimas – jie labai atviri, jei tik kas nepatinka – greičiausiai drąsiai tai parodys ar pasakys. Kino salėje auditorijos dėmesiu dalinsis vaizdas, muzika ir pasakojimas – šioje skirtingų meno šakų dermėje noriu suteikti papildomų emocijų, jas sustiprinti, pagyvinti. Vienas iš pasakotojo meistrystės kriterijų yra tai, kad kiekvienas žiūrovas (net jeigu jų salėje šimtas ir daugiau) turi jaustis kaip vienintelis, kuriam pasakojama istorija. Po tikrai sėkmingų pasirodymų žmonės priėję dėkoja ir dalinasi asmeniniais patyrimais, kuriuos sužadino mano pasakojimas. Man tai yra didžiausias įvertinimas.

Ar jau spėjai suprasti, ką klausytojai labiausiai vertina?

Kiekvienas pasakojimas yra gyvas pasirodymas. Pasakojimo menas yra atlikimo menas. Jeigu knygos puslapiais gali grįžti, ką nors pasitikslinti ar prisiminti, tai pasakojimo atsukti niekaip negali – viskas vyksta čia ir dabar. Pasakotojas auditoriją kviečia kartu kurti įsivaizduojamą pasaulį, kuriame nebebūtų aišku, kur yra fantazija, o kur realybė. Labai svarbu, kad pasakotojas iš tiesų jaustų tai, ką sako. Pykčio ar džiaugsmo emocija turi būti tikra, be dirbtinumo, pats turi būti patyręs tą emociją, kad galėtum tikroviškai ją perteikti. Pasakotojas neturi už ko pasislėpti, jo pasirodymuose neegzistuoja teatrui būdinga ketvirtoji siena. Visada pasakoju tai, kas rūpi man pačiai, neapsimetinėju, nesistengiu pasirodyti kažkuo kitu. Tada ir auditorijai tai suskamba – žmonės jaučia, kad tai tikra.

Festivalio metu įgarsinsi du „Magiškojo žibinto“ filmukus. Kaip ruošiesi tokiems pasirodymams, kurių turinį diktuoja vaizdas?

Verta paminėti, kad „Magiškojo žibinto“ klestėjimo laikais kiekvienas skaidrių filmas turėjo originalią vaizdinę ir konkrečiam seansui užrašytą pasakojimą. Šiandien dalis tų istorijų yra dingusios, todėl pasakotojai kuria naujas. Aš mėgstu sakyti, kad užrašyta istorija yra tik viena jos versija iš begalės galimų, todėl nebijau tų istorijų perkurti, pritaikyti šiuolaikiniam kontekstui. „Pirmosios bangos“ seansams pasiruošimas vyksta skirtingai: vieną istoriją kuriu pati, kitą klijuoju iš prieinamos išlikusios tų kūrinių informacijos, savaip ją interpretuoju. Žinoma, tam, kad istorija sustiprintų skaidres, matomą vaizdą, turiu giliai jį išanalizuoti – tai labai svarbu.

„Pirmosios bangos“ festivalyje įgarsinsi kūrinius, kurie kalba apie sudėtingus dalykus – mirtį, meilę. Kaip tau pavyksta rasti žodžių tokiomis temomis kalbėti su vaikais?

Kalbėti apie stiprius išgyvenimus nėra lengva, tačiau labai įdomu. Ypač sudėtinga apie tai papasakoti ar paaiškinti vaikams. Vaikų smalsumas neturi jokių ribų ir jie nori daug ką suprasti – mirtį, gyvenimą, jausmus – tik suaugusieji ne visada nori (arba ne visada žino kaip) vaikui tai paaiškinti. Į pagalbą ateina menas – vaikas klauso istorijų, stebi jų personažų gyvenimą, tapatinasi su jais, mąsto, mokosi ir, svarbiausia, kartu su herojais išgyvena skirtingas emocijas bei atranda sprendimus įvairioms sudėtingoms gyvenimo situacijoms. Pasakojimas ypač naudingas vaikų emocinei inteligencijai ugdyti. Šiaip su vaikais galima ir reikia kalbėtis visomis temomis, kurios jiems įdomios. Visus ledus man labiausiai padeda pralaužti humoras – jis gerai amortizuoja bet kokį nepatogų klausimą.

Ruošiantis bet kokiam pasakojimui svarbiausia sau įvardyti, kokia yra pagrindinė pasakojimo žinutė. Kai žinai, ką nori pasakyti, tuomet pradedi dirbti su medžiaga ir ją dėlioti taip, kad pagrindinę žinutę suprastų kiekvienas klausytojas. Bet reikia taip pasakoti, kad jis tikrai pats suprastų – ne grūmoti, ne pirštu baksnoti, ne moralizuoti ir stengtis perauklėti. Kiekvienas – vaikas ar suaugęs – turi teisę pats nuspręsti, ką pasiimti iš pasakojimo. Žiūrovams ir klausytojams būtina palikti erdvės patiems pratęsti pasakojimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Filmo „Aladinas" recenzija: kaip kultinis režisierius nusirito iki „Disney“ pasakos

Kultinių britiškų kriminalinių komedijų „Lok, stok arba šauk", „Vagišiai", „Revolveris"...

Tarantino atskleidė Polanskiui nepasakojęs apie savo naujausią filmą (1)

Režisierius Quentinas Tarantino trečiadienį, gegužės 22 dieną, prisipažino iš anksto...

Fabijoniškėse filmuotas serialas „Černobylis“ reitingais aplenkė „Sostų karus“ ir „Bręstantį blogį“ (183)

Interneto svetainėje IMDb istorinė drama „ Černobylis “ įvertinta aukščiausiais balais: savo...

Filme „Godzila 2: Monstrų karalius” legendinis monstras pasirodys gerokai pasikeitusia išvaizda

Nenustebkite, jei gegužės 31 dieną Lietuvos kino teatruose ims drebėti grindys ir byrėti nuo...

Filmas „Ramenai“ – nepaprastas japoniškas delikatesas: patiks pasiilgusiems tikros egzotikos

Sugrįžtanti vasara kviečia pasinerti į naujų potyrių paieškas, kai norisi ragauti ir...

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente nuolat atnaujinama (188)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (54)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (94)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (89)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (179)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Labiausiai neraminantys dalykai dėl „Titaniko“ tragedijos nėra tie, kuriuos parodė legendiniame filme (1)

Visi neabejotinai žino „Titaniko“ nuskendimo istoriją, net jei jūsų galvoje ši tragedija...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (146)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (45)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (13)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (23)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...