Ir dabar, po trejų metų pertraukos nuo savo paskutiniojo režisūrinio darbo, kino kūrėjas vėl sugrįžta į kino ekranus su nauju, ganėtinai įdomią idėją turinčiu ir itin draminiu pasakojimu apie žmogaus prigimtį.
Apie ką mes čia...
Hovardas – talentingas reklamos specialistas, kuris pasiryžęs nuversti kalnus, kad tik jo įmonė klestėtų. Bet vieną dieną viskas kardinaliai pasikeičia, kai jis praranda tai, ką taip stipriai mylėjo ir dėl ko stengėsi. Mirus jo šešiametei dukteriai, jis užsidaro savyje, su niekuo nebendrauja, praranda norą gyventi. Vienintele paguoda Hovardui tampa laiškų rašymas. Bet ne žmonėms, o sąvokoms - mirčiai, laikui ir meilei. Ir štai, vieną dieną, į jo laiškus atėjo atsakymas...
Kūrinio vidus
Apie šį naująjį Davido Frankelio filmą kalbos prasidėjo dar praeitų metų pradžioje, kai scenaristas Allanas Loebas pristatė įdomią ir tikrai didelį potencialą turinčią istoriją, kuriai reikėjo tiesiog talentingo režisieriaus vizijos. Todėl filmo „Ir velnias dėvi Prada“ kūrėjo pavardė nesukėlė jokių pykčių ar kokio nors nepasitenkinimo iš kino mylėtojų, nes režisierius jau ne kartą buvo nustebinęs. Bet tik ne šį kartą...
Filmas turi daug siužetinių spragų – pradedant pačia istorija, kurios vieninteliu pliusu tampa lengvas tonas, ir užbaigiant visais filmo herojais. Ir būtent apie herojus norėčiau papasakoti pačioje pradžioje.
Visas veiksmas sukasi aplink Hovardą, kuris neteko dukters ir kurio neprisišauksi, nes jis – užsidaręs savyje žmogus, rašantis laiškus mirčiai, laikui ir meilei. Tačiau vyras taip ir neatsiskleidžia viso filmo metu. Mes nematome jo mirties baimės, apie kurią filmo metu eina kalba, arba apie laiko ir jo prasmės suvokimą, o ką kalbėti apie meilę, kurios negalima užuosti nė vienoje šio filmo scenoje.
Tuščias ir neatsiskleidęs personažas, kokiu tampa Hovardas – tai dar ne baisiausia, kas galėjo nutikti su šiuo herojumi. Blogiau gali būti tai, jog visi kiti herojai tampa žymiai įdomesniais. Ir šioje vietoje mūsų laukia dar didesnis nusivylimas. Įdomesni veikėjai, kurių istorijos atrodo šimtą kartų vertesnės ekraninio laiko, nesugeba išnaudoti savo potencialo.
Blankiai papasakoti geriausių Hovardo draugų gyvenimai, dviprasmiškai atskleistos jų gyvenimo problemos ir itin banalios pabaigos, kurios būdingos nuvalkiotoms melodramoms. Tikrai gaila, kad visi antraplaniai herojai buvo taip nustumti į šoną dėl Hovardo ir jo problemų.
Herojai taip pat prisidėjo ir prie labai banalaus bei nuspėjamo filmo siužeto. Jau įpusėjus filmui nebeliko jokios paslapties, o tik nutuokimas, kaip filmas pasibaigs. Ir taip, po pusės filmo belieka tik pabaigos laukimas, kad išsipildytų visi spėjimai dėl akivaizdaus juostos finalo.
Bet ir tai ne viskas. Didesnė šio filmo siužetinės linijos klaida yra ta, jog filme pilna sutapimų. Visiškai nelogiškų, kartais dėl banalumo prajuokinančių ir neįtikinančiai atrodančių bei primenančių Pietų Amerikos serialus, sutapimų.
Tas panaikino tikroviškumo jausmą. Gi ne pasaka rodoma, o drama. Tiesa, kalbant apie dramatinę pusę, tai nesuvokiama, kaip galima į rimtai atrodančias arba bent jau norinčias rimtai atrodyti scenas pridėti visiškai kvailų juokelių, kurie tik suerzina. Tokie humoristiniai filmo momentai panaikina visą įsijautimą, todėl juosta galiausiai nesukelia jokių jausmų.
Net keista, kai filmas, kuriame vystoma tokia jautri tema, nesugeba sukelti jokių jausmų, sugraudinti ir prijausti herojams. Bet čia jau kalti patys kūrėjai, kad nesugebėjo susivokti, kokio žanro filmą jie kuria.
Vieninteliu pliusu šioje istorijoje tampa filmo trukmė ir išties lengvai vystomas pasakojimas, kuris, nors ir nežavi, bet bent jau leidžia išsėdėti iki pat galo. Čia panašiai kaip su kitu blogu filmu su Willu Smithu „Septynios sielos“. Lyg ir viskas jame blogai, banaliai vystoma istorija, bet kartu ir lengvai žiūrimas projektas. Bet mano įvardytas filmas žymiai geresnis už „Užslėptą grožį“. Apmaudu, jog iš geros idėjos nesugebėjo išpešti nieko doro.
Techninė juostos pusė
Nors ir filmo scenarijus, režisūra bei siužetas apgailėtini, tačiau vizualiai tai itin gražiai atrodanti drama. Kameros darbas, kurį atliko operatorė Maryse Alberti, puikus. Labiausiai jame žavi scenos, kuriose iš įvairių kampų nufilmuoti domino statiniai ir jų sugriovimas.
Žinoma, be kameros darbo, šiltus jausmus techninei juostos pusei sukelia ir garso takelis, už kurį atsakingas kompozitorius Theodore Shapiro, labiausiai žinomas iš populiariausių pastarųjų kelerių metų komedijų „Ji – šnipė“, „Centrinė žvalgyba“, „Praktikantas“ ir t.t.
Kiekviena lengvai skambanti muzikinė kompozicija sugeba sukelti lengvą toną filmui, todėl vien dėl muzikos galios jis žiūrisi nenuobodžiai.
Garso montažas tvarkingas, tačiau to paties negalima pasakyti apie vaizdo montažą, kuris pernelyg chaotišku būdu šokinėjo nuo vienos istorijos prie kitos, neužbaigdamas pastarosios minties. Tas irgi pakenkė bendrai filmo siužetinei linijai, kuri negalėjo pasigirti geru pasakojimu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Willas Smithas – aktorius, kuris nuo 2013 metų su kiekvienu nauju filmu žlugdo savo kadaise sėkmingą buvusią karjerą. Ne išimtis ir šis filmas, kuriame jis eilinį kartą vaidina save, nors aktorius buvo nemažai kartų įrodęs, jog jis moka puikiai vaidinti. Šioje juostoje jis atrodė blankiai, neįtikinamai ir vos tik keliose scenose pačioje pabaigoje buvo galima pamatyti kažkiek jo pastangų vaidinant.
Tą patį galima pasakyti ir apie kitus, visiškai savo potencialo neišnaudojusius aktorius, atlikusius antraplanius vaidmenis. "Oskaro" laureatė Kate Winslet, "Oskarams" nominuotas Edwardas Nortonas, "Oskarą" laimėjusi Helen Mirren – neatsiskleidę talentai, į kuriuos buvo tiesiog liūdna žiūrėti. Taip pat prastai atrodė Michaelas Pena, Keira Knightley, Naomie Harris ir Jacobas Latimore'as.
Tikrai gaila, kad tokie talentingi žmonės švaistė savo laiką tokiame projekte.
Verdiktas
„Užslėptas grožis“ – be galo banalus, nesukeliantis visiškai jokių jausmų filmas, kuriame nebuvo išnaudotas puikios, dar 2016-ųjų metų pradžioje pateiktos, idėjos potencialas. Juosta negali pasigirti nei įtikinančiais herojais, nei įdomiai istorija, nei gera režisūra, o ką kalbėti apie aktorius, kurie iššvaistė savo laiką veltui, besifilmuodami šiame filme.
Filmo anonsas:
