Penktadienio vakarą, likus vos porai valandų iki premjeros, D. Fletcheris savo artimiausius draugus pirmiausia pakvietė į barą pasišnekučiuoti prie taurės vyno. Nuraminęs savo jaudulį, netrukus jis pasirodė „Forum Cinemas Vingis“ kino salėje. Filmas „Pašėlęs Bilas“ Lietuvoje buvo parodytas pirmiau nei jo gimtojoje Anglijoje, kur premjera įvyks tik po savaitės.
„Pašėlęs Bilas” pasakoja apie vyrą, kuris taip ir nesuaugo, bei berniuką, kuris buvo priverstas suaugti anksčiau laiko. Po aštuonerių metų, praleistų kalėjime, Bilas grįžta į savo namus, kuriuose randa savo 11 ir 15 metų sūnus, motinos paliktus likimo valiai. Nors ilgai nematytas tėvas sutinkamas su pykčio kartėliu, socialinės rūpybos susidomėjimas šia šeima priverčia Bilą kuriam laikui pasilikti namuose. Šis filmas yra apie tai, kaip vyras stengiasi pakeisti savo gyvenimą dėl savo paties kraujo – vaikų.
Juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai Charlie Creed-Milesas, Willas Poulteris ir Liza White, kurie yra geri režisieriaus draugai. D. Fletcheris yra pasidžiaugęs, kad pastarieji filme suvaidino ne dėl honorarų, o geros draugystės.
Dėkojo žmonai
Po filmo visi vakaro svečiai buvo kviečiami į diskusiją su režisieriumi, aktoriumi Leo Gregory ir prodiuseriu Timu Cole'u.
Pirmieji D. Fletcherio žodžiai buvo skirti žmonai Daliai. „Prieš penkiolika metų vedžiau Dalią, kurią jūs puikiai žinote. Ji atsakinga už tai, kad aš esu čia. Šis filmas yra dviejų metų labai sunkaus darbo rezultatas. Jeigu nori kažką panašaus sukurti, reikia turėti tą, kuris tave labai mylėtų ir taip smarkiai palaikytų“, - atviravo jis.
Daug aktorius kalbėjo ir apie savo sąsajas su Lietuva. Jis prisiminė, kaip pirmą kartą čia atvyko kaip filmo aktorius. Filme jis taip pat norėjo parodyti savo ryšį su šia šalimi. Vienoje iš scenų pasirodo lietuvis statybininkas, dirbantis Londono olimpinių žaidynių statybų aikštelėje. Jis ištaria vieną lietuvišką žodį - medus.
D. Fletcheris prisipažino, kad buvo ir daugiau scenų su lietuvišku prieskoniu, tačiau jos galiausiai buvo iškirptos. Paklaustas, ar tik nepasigirdo ir lietuviškų keiksmažodžių filme, jis juokdamasis atsakė, kad ne, nes Dalia taip negražiai nekalbanti, o ir vienintelis negražiausias žodis „užpakaliukas“ čia vietos nerado.
Filmas ne apie gangsterius
Diskusiją vedęs Kristupas Sabolius pastebėjo, kad šis filmas visai nėra istorija apie gangsterius, kaip buvo iš jo tikėtasi. Nors D. Fletcheris pats yra vaidinęs ne viename filme apie gangsterius, šis atspindi socialinę realybę. „Tai nėra filmas apie narkotikų platintojus ar į bėdą patekusius gangsterius. Norėjome sukurti filmą apie šeimą, kuri gyvena Olimpinių žaidynių šešėlyje“, - pasakojo D. Fletcheris.
Žiūrovams puikiai žinomas iš Guy Ritchie filmo „Lok, stauk arba šauk“, aktorius sulaukė ir nemalonaus klausimo. Vienas iš žiūrovų jo paklausė, ar jis nematantis savo filmo sąsajų su G. Ritchie filmais? „G. Ritchie pirmasis filmas kainavo tiek pat kaip ir šis. Jis kuria labai brangias juostas dabar, bet jis yra tai, kuo yra, o aš esu tuo, kuo esu. Man tai nauja era, galbūt vieną dieną žmonės gerbs mane už tai, kad esu aš, o ne tą kažką, kuris dirba su G. Ritchie“, - atrėžė režisierius.
Paklaustas, kaip gimė šio filmo istorija ir ar režisierius yra patyręs, ką reiškia gyventi tokioje sunkioje situacijoje, kaip filmo herojai, D. Fletcheris atsakė: „Londone, turbūt kaip ir Vilniuje ar kitame dideliame mieste, nestebina, kad labai turtingi gyvena šalia labai skurdžių. Pagrindiniai šio filmo herojai yra vyras, kuris vis dar yra berniukas ir berniukas, kuris priverstas tapti vyru. Šie charakteriai gali gyventi ir Paryžiuje, ir Londone, ir Vilniuje. Greičiausiai mes taip pat tokių pažįstame... Kai jauni žmonės turi labai didelę atsakomybę ir vyrai, kurie niekaip nesuauga. Kur tai nufilmuota nėra svarbu. Filme įdomiausia yra kelionė, kurią turi nukeliauti žmonės“.
Diskusijoje dalyvavęs aktorius L. Gregory gyrė režisierių, kad dirbti su juo – didžiausia kiekvieno aktoriaus svajonė. Sunkiausia jam buvo vaidinti pagrindinį muštynių sceną, po kurios jo kojos buvo nusėtos mėlynėmis. Tą dieną ramus ir išlaikytas D. Fletcheris net pakėlė balsą.
Filme didelis dėmesys skiriamas narkotikų problematikai ir seksui, todėl vienas iš žiūrovų pasiteiravo, ar nesunku buvo surasti aktorius vaikus, nes Lietuvoje tai būtų sudėtinga. „Kalbant apie seksą.... Aktoriai nėra jau tokie jauni, kaip atrodo. Tai nebuvo nelegalu. O narkotikai buvo vienas iš dalykų, ką patyriau dar būdamas visai jaunu, todėl filme norėjosi apie tai šnekėti, pažvelgti į įtaką jauniems žmonėms, neapsimetant, kad tai nevyksta. Vaikai gali būti išnaudojami ir pažeidžiami narkotikų skirtingais būdais. Taip buvo ir man asmeniškai“, - kalbėjo D. Fletcheris.
Lietuvos žiūrovo paklaustas, koks, vis dėlto pagrindinio veikėjo likimas, D. Fletcheris patarė – žiūrėkite kitą „Pašėlusio Bilo“ seriją. O paklaustas, ar dabar imasi ne aktoriaus, o režisieriaus darbo, kukliai atsakė: „Taip, galbūt. Man labai patiktų režisuoti dar vieną filmą“.
D. Fletcherio režisūrinis debiutas jau susilaukė itin teigiamų kino kritikų atsiliepimų ir puikių įvertinimų tarptautiniuose filmo festivaliuose. San Sebastiano kino festivalyje „Pašėlęs Bilas” laimėjo jaunimo simpatijų prizą.
Vakarėlio akimirkos:
Žmonės renkasi į filmo premjerą kino teatre:
