Negana to, kad Liv Ullman čia atrodo ir kalba kaip tvarto siena (veido išraiška kaip iš siaubo filmo), dar ir jos noras, kad žmonės paplotų Ingmar Bergman lieka labai nesuprastas.
Roberto pasirodymas čia tikras auksas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip jis net labai nesistengdamas sukuria įspūdį "Oskarai? Na ir?".
Ne mažiau juokinga nei pati pristatančiųjų daina - Jack Black įsijautimas į muzikos reikšmę kine pristatant pačią nominaciją. Stebuklingas muzikos pasaulis? Jack'ai, čia ne konservatorija.
Juokinga kalba ir savikritiški Walter pokštai - kalbos džiaugsmas. Bet dėl Dievo meilės, kas sugalvoju atsiųsti ant scenos asistentą žudiko veidu???
Tikras "koks skirtumas?" tonas. Clint'ui ryškiai nusibodo visas Hollywood'as. O ar gali būti kitaip, kai apdovanoji Spielberg'ą.
Na čia pasakysi nedaug - Frankai, palik Cary Grant ramybėje! Kai kuriuo trenkia už tokius juokelius.
Kartais atrodo, jog kai kurie kalbantys mielai nuliptų nuo scenos taip ir neatplėšę voko.
Kas būna, kai tavo juokelį pagauna 6 žmonės salėje...
O čia situacija, kai apdovanojimą įteiki velnias žino kam. Kurio turbūt ir pats nelabai žinai.
Labai gerai šią porelę pristatė "Guardian": "Šie du atrodo kaip robotai be baterijų". Taiklu.
