DELFI pristato: „Martha... Martha“

Prancūzų režisierės Sandrine Veysset filmo herojai – jauna šeima: Martha, jos vyras Reymondas ir jų dukrelė Liza. Trijulė gyvena klajoklišką gyvenimą, laikas nuo laiko trumpam įsikurdama kokiame nors Prancūzijos mieste. Tačiau net trumpam lokalizavęsi, jie nesiliauja klajoti: su savo sukežusiu furgonu jie keliauja po miestelių turgus, pardavinėdami dėvėtus drabužius.

Tačiau tai nėra istorija apie socialinius maištininkus. Žinoma, šie klajokliai nusižengia įprastoms socialinėms normoms. Tačiau tai nėra svarbiausias istorijos momentas.

Pirmiausiai tai filmas apie jų trijų tarpusavio santykius. Tai istorija apie vaikystės traumas: kaip su jomis gyvenama ir kaip tos traumos vėl kartojasi, auginant savąjį vaiką.

Pažymėta taip iki galo ir neatskleidžiamų vaikystės košmarų, Martha sunkiai pakelia savąją motinos ir žmonos rolę. Pirmieji filmo kadrai daro užuominas apie Marthos ir jos tėvų tarpusavio santykius. Tad visiškai suprantami ir Marthos santykiai su jos pačios dukrele – ji negali mylėti, pati augusi be meilės.

Marthos dukrelė Liza akivaizdžiai kenčia nuo savo motinos impulsyvumo ir neprognozuotumo. Istorija kartojasi – motinos klaidos traumuoja mažą mergaitę ir daro ją pavargusia ir skaudžiai nevaikiška.

Bet Martha taip pat auka. Ji slepia šeimos paslaptį, apie kuria režisierė kalba miglotomis užuominomis: kai Martha lanko tėvus ar savo seserį Ispanijoje. Seserį, kuri tikrai nesužavėta savo jaunesniosios sesers vizitu – lengva suprasti, kodėl – nes ši primena praeitį, kurią geriau pamiršti.

Valérie Donzelli puikiai perteikia šitos traumuotos ir darančios traumas moters portretą. Originalaus veido aktorė įspūdingai vaidina neatsakingą, žiaurią ir egoistišką - netgi su savo pačios dukra - motiną ir žmoną. Net kiek anekdotiška scena, kurioje Martha su savo dukrele žaidžia Monopolį. Kelia šypseną neatitikimas tarp to, ko vaikas tikisi iš su juo žaidžiančios motinos ir pačios Marthos vaikiškai egoistiško noro laimėti.

„Martha… Martha“ nėra džiugesį keliantis filmas, tai žiaurus filmas apie dvasines traumas ir jų neišvengiamą „paveldimumą“. Filmas yra vertas, kad jį pažiūrėtumėte.