Tiesa, iš jų filmo premjerą balandžio 21-ąją Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, išvys tik penki. Rimanto Jovo, filme atlikusi skerdiko vaidmenį, jau nebėra. 48 metų aktorius staiga mirė šių metų vasarį.
„Rimai, tu pamatysi – po šio filmo tave kvies vaidinti televizijos serialuose ir apskritai tavo veidas nedings iš ekrano“, – po filmavimo bičiuliui garantavo režisierius.
Bet „Atsisveikinime“ vaidinusiam aktoriui likimas netrukus lėmė atsisveikinti su gyvenimu. Kaip ir pagrindiniam filmo herojui – 35 metų jūrininkui Audriui, kurio vaidmenį sukūrė aktorius Dainius Kazlauskas.
Audrius, sužinojęs, kad serga nepagydoma liga, grįžta į krantą, kad atsisveikintų su visais ir tada galėtų ilgam „išplaukti“. Jis atsisveikina su žmonėmis, kurie jam buvo brangūs – sūnumi, tėvais, mylėtomis moterimis, draugiais. Per atsisveikinimo laiką Audriaus gyvenime įvyksta gausybė įvykių – ir graudžių, ir komiškų. Filmas, pasak emigranto duonos ragavusio režisieriaus, apie meilę tėvynei.
Filmo „Atsisveikinimas“ idėja režisieriui T.Donelai gimė beveik prieš 15 metų. Režisierius, padedamas Alvydo Šlepiko ir Josefo Demiano, pats parašė filmo scenarijų. Jis koreguotas dešimt metų ir yra pelnęs tarptautinį pripažinimą, apdovanotas „Eureka Audiovisuel“ antrąja premija, gavo stipendiją Berlyne, Sudance (JAV) instituto kartu su Japonijos transliuotoju NHK buvo atrinktas į geriausių Europos projektų šešetuką.
„Atsisveikinimas“ pradėtas filmuoti 2007-ųjų rudenį. Režisieriui greičiau įgyvendinti sumanymą sutrukdė viena labai banali, bet esminė priežastis – pinigai. Jų trūksta visiems lietuviams kino kūrėjams.
Ekonomisto diplomą turintis T.Donela juokauja pinigus skaičiuoti mokantis, kad tik jų būtų. Panevėžyje užaugusio kino kūrėjo planuose – miuziklas ir kiti projektai.
Sostinėje gyvenantis režisierius su nekantrumu laukia, kaip žiūrovai priims jo filmą „Atsisveikinimas“.
Kol kas jis buvo pristatytas tik žiniasklaidai ir kino kritikų peržiūrai. Žiniasklaidoje jau kilo šurmulys. Ne tik dėl viename epizode nusifilmavusio dabartinio kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio, kurio herojus filme apsišlapina...
Tačiau prieš premjerą pradėtas po kaulelį narstyti filmas, o kartu ir jo kūrėjai – puiki reklama „Atsisveikinimui“. Filmas nuo balandžio 23 dienos bus pradėtas rodyti šalies kino teatruose.
Užaugo su spektakliais
T.Donela sakė, kad jam labai svarbu, kaip filmą įvertins ir jo gimtojo miesto žiūrovai.
„Aš stipriai suaugęs su Panevėžiu“, – kalbėjo šią savaitę 50 metų jubiliejų atšventęs kūrėjas.
T.Donela baigė J.Miltinio vidurinę mokyklą. Jis iki šiol palaiko šiltus santykius su buvusia šios mokyklos direktore Irena Kačinskiene.
Pedagogei buvęs mokinys lenkiasi už gerumą, o gerbia už tai, kad jinai jam neleido stoti į komunistų partiją.
„Vaikeli, tu man kada nors padėkosi“, – prieš daug metų aktyvistui, geram mokiniui T.Donelai pasakė ji. Režisierius patikino, kad direktorės žodžiai išsipildė su kaupu.
T.Donela teatru susižavėjo dar vaikystėje. Motina jį nuo trejų metų vedėsi į visus spektaklius. „Pamačiau visą Panevėžio dramos teatro aukso fondą“, – pasakojo jis.
T.Donelos senelis – žinomas Rokiškio kirpėjas – bičiuliavosi su Juozu Miltiniu.
„Einu žiūrėti Juozo veikalo“, – sakydavo anūkui, kai susiruošdavo į Panevėžio dramos teatrą.
Tačiau T.Donela, baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ekonomikos. Jis sako bėgęs nuo tarybinės armijos.
Baigęs ekonomikos studijas, kurias T.Donela vadina moksline fantastika, gautą diplomą jis nukišo į stalčių ir išvažiavo į Maskvos kino institutą. Sako, kad tuo metu Lietuvoje nebuvę kur stoti studijuoti kinematografijos.
Lietuvis perėjo kūrybinį konkursą, bet aukštojo mokslo diplomą turinčiam vaikinui instituto vadovybė neleido laikyti egzaminų, liepė pirmiausia atitarnauti armijoje, o tada stoti.
Ardė automobilius
T.Donela emigravo į Australiją. Tarybinis pilietis, žinoma, tuo metu negalėjo nusipirkti bilieto, sėsti į lėktuvą ir išskristi.
„Teko pagudrauti“, – intriguoja pašnekovas, bet neišduoda kaip.
Į Australiją panevėžietis atskrido turėdamas tikslą įstoti į šios šalies kino, televizijos ir radijo mokyklą. Jaunuolis atvyko ne tuščiomis rankomis, o su savo paties nufilmuotu filmu „Durys“ – savotiška vizitine kortele. Sako, kad be šio filmo nebūtų buvęs priimtas.
T.Donela savo pirmąjį filmą nufilmavo su bičiuliais savo paties bute. Režisierius puikiai prisimena, kad pirmasis jo kūrinys atsiėjo 300 rublių. Tais laikais tai buvo ne tokia jau menka suma.
T.Donela pamena turėjęs parduoti savo odinį paltą.
Į Australiją atskridusio vaikino laukė nusivylimas. Mat paaiškėjo, kad kino, televizijos ir radijo mokykloje priėmimas baigėsi prieš porą savaičių. Vienerius metus T.Donela plūkėsi ardydamas mašinas autoservise. Antraisiais įstojo studijuoti išsvajotojo kino meno.
Studijas kengūrų šalyje režisierius vadina fantastiškomis, nes studentams buvo sudarytos labai geros sąlygos teorija derinti su praktika, buvo mokamos didelės stipendijos. Studentai dirbo daug ir labai intensyviai. Kaip tikina T.Donela, jis nė vienos dienos nepraleido veltui – kiekviena buvo kuo nors naudinga.
„Važiuodamas į Australiją įsivaizdavau, kad gana neprastai moku anglų kalbą, tačiau paaiškėjo, kad tikroji anglų ir V.Šekspyro anglų kalba gerokai skiriasi. Prireikė maždaug poros metų, kol įvaldžiau kalbą kaip reikiant“, – juokdamasis pasakojo režisierius.
Baigęs du kursus, T.Donela turėjo galimybę pasirinkti kuratorių iš garsiausių to meto pasaulio režisierių. Jis pasirinko Nikitą Michalkovą ir atskrido pas jį į Maskvą.
Po stažuotės pas garsųjį rusų režisierių panevėžietis jau ketino vėl grįžti tęsti studijų į Australiją, tačiau gavo pasiūlymą iš vieno Lietuvos komercinio banko sukurti filmą.
T.Donela pasiūlymą priėmė. 1992 metais pasirodė jo 30 minučių trukmės filmas „Išakėtas krantas“.
Baigęs studijas Australijoje, T.Donela netrukus susikrovė daiktus ir grįžo į Lietuvą.
„Australija – nuostabi šalis, ji man daug davė, bet būti emigracijoje buvo per sunku. Traukte traukė į gimtinę“, – paaiškino kūrėjas.
Pastaruosius septyniolika metų Lietuvoje gyvenantis T.Donela save laiko laimingu žmogumi.
Subūrė talentingus aktorius
T.Donelos filmas „Atsisveikinimas“ yra didžiausias jo kūrinys. Natūralu, kad režisieriui be galo svarbu, kaip jį priims žiūrovai. Kūrėjas sako, kad publika jam yra didžiausias kritikas.
T.Donela džiaugiasi, kad pavyko suburti puikų aktorių kolektyvą. Beje, pagrindinio vaidmens atlikėją Dainių Kazlauską jis buvo nusižiūrėjęs prieš gerą dešimtmetį.
Jeigu filmas būtų buvęs filmuojamas tuomet, koją būtų pakišęs aktoriaus amžius. Dabar ketvirtą dešimtį metų įpusėjęs D.Kazlauskas, režisieriaus teigimu, idealiai tiko pagrindinio herojaus kapitono Audriaus vaidmeniui.
Viena iš pagrindinių vaidmenų filme sukūrė aktorė ir režisierė Olga Generalova. Filme taip pat vaidina Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis, Larisa Kalpokaitė, Dalia Storyk, Kristina Kazlauskaitė, Lina Budzeikaitė, Arūnas Sakalauskas, Janina Matekonytė, Vytautas Rumšas, Agnė Gregorauskaitė, Eglė Mikulionytė, panevėžiečiai aktoriai Asta Preidytė, Rimantas Jovas, Albinas Keleris, Laimutis Sėdžius, Enrikas Kačinskas, Eleonora Koriznaitė.
Panevėžiečiams aktoriams teko nedideli vaidmenys. Pasak T.Donelos, renkantis filmui aktorius visai nesvarbu, iš kokio jie teatro, miesto. Svarbiausia – kad tiktų vaidmeniui.
Režisieriaus nuomone, visi aktoriai savo kuriamus personažus įkūnijo nepriekaištingai. T.Donela negailėjo komplimentų epizodinį nėščios kaimynės vaidmenį sukūrusiai A.Preidytei.
„Nors ekrane ji pasirodo gal tik 10 sekundžių, bet jos herojės, prašančios cigarečių, rodančios į savo pilvą ir sakančios: pažiūrėkite, ką man vyras padarė, negali pamiršti“, – kalbėjo T.Donela.
Panevėžiečiai aktoriai sako, kad jiems buvo smagu filmuotis, bet nelengva.
„Dirbti filmavimo aikštelėje, patikėkite, – juodas darbas“, – tikino pagrindinio herojaus tėvo vaidmenį sukūręs E.Kačinskas.
Filme policininką vaidinęs L.Sėdžius pasakojo, kad, laukdamas savo scenos filmavimo, spėjo padirbėti policininku gatvėje.
„Šalia filmavimo aikštelės reguliavau eismą – stabdžiau automobilius, prašiau vairuotojų apvažiuoti, kad netrukdytų filmuoti. Visi pakluso, nes vilkėjau policininko uniformą“, – kalbėjo aktorius.
„Atsisveikinime“ nusifilmavę aktoriai nelinkę iš anksto svarstyti, ar juosta sulauks žiūrovų pripažinimo. Pasak jų, kai pats nors pirštu prisilieti prie kūrinio, jau negali būti objektyvus.
