Apie ką mes čia...
Ferdinandas – geraširdis ir švelnus bulius, kuriam gėlės yra žymiai svarbiau nei mirtinos dvikovos arenose su matadorais. Todėl, nenorėdamas tapti vienu iš kovinių arenos bulių, Ferdinandas pabėga iš fermos, kurioje jis nesijautė laimingas. Prieglobstį jis randa pas mergaitę Niną ir jos tėtį. Tačiau Ferdinandas net nenutuokia, jog jo laimė truks labai trumpai...
Kūrinio turinys
Studija „Blu Sky“, kuri yra „21 Century Fox“ padalinys, pastaraisiais metais sugebėjo nustebinti vos vienu kokybišku ir ganėtinai originaliai savo pateikimu atrodančiu animaciniu filmuku „Riešutėlių filmas“. Todėl nenuostabu, jog belaukiant „Buliaus Ferdinando“, nuojauta kuždėjo, kad filmas gali tapti dar vienu prastai atrodančiu „Ledynmečio“ filmu.
Ir iš tiesų, naujoji Carloso Saldahnos juosta savo siužetiniais vingiais kažkiek primena ankstesnius „Blu Sky“ filmus, todėl sakyti, jog tai savarankiška ir dar niekur nematyta istorija, būtų tiesiog nepadoru. Tačiau naujas šios studijos, kuri greitai atiteks „Walt Disney“, filmas yra be galo smagus ir žiūrisi jis pakankamai žvaliai, kas ir yra svarbiausia tokio pobūdžio animaciniuose filmuose, kuriuose bandoma parodyti šiek tiek kitokią asmenybės pusę.
Pagrindinė juostos tema – stereotipai. Kodėl? Nes filmas pasakoja apie visuomenės nustatytą tvarką. Filme pagrindinis veikėjas yra bulius, kuris turi dvi išeitis – tapti koviniu buliu arenoje arba važiuoti į skerdyklą. Tačiau jeigu jis nori tapti kuo nors kitu, jeigu jis nori pragyventi gyvenimą ne taip, kaip dauguma jo gentainių? Tai pagrindinis klausimas, kuris puikiai apibūdina šiuolaikinį pasaulį ir žmones, tą pilkąją masę, kuriai yra sunku suprasti visiškai kitokį požiūrį į tam tikrus klausimus turinčio asmens pasaulėžiūrą.
Kita svarbesne šios animacinės juostos detale yra savęs pažinimas. Visgi beveik kiekvienas iš mūsų bando nuo vaikystės suvokti savo prasmę atėjus į šį pasaulį bei pritapti prie visuomenės. Vieniems pasiseka pritapti, kiti sugeba pasipriešinti sistemai, treti visiškai necivilizuotu būdu bando atsiskirti nuo numatytų rėmų. Ir šiame filme tai puikiai parodoma, kai vienas personažas sugeba paveikti kitus pasirinkti tai, kas jiems atrodo svarbiausia.
Be rimtesnių išvedžiojimų, filmas turi dar kelias paprastas ir dažnai animaciniuose filmukuose matomas temas – draugystę ir meilę. Čia to yra apstu. Bet ši filmo dalis irgi turi poveikį, ypatingai mažiems žiūrovams, kuriems įskiepijama gėrio sąvoka ir itin atviru būdu pristatomi pagrindiniai draugystės pliusai.
Juosta nėra nuobodi, ji ganėtinai linksmai nuteikianti ir joje yra labai daug smagių akimirkų – pradedant bulių ir arklių šokių dvikova ir baigiant pakankamai smagiai atrodančia korida. Tačiau yra ir vienas didelis minusas.
Filme yra tualetinio humoro pavyzdžių: apie bezdėjimą, užpakalius ir fiziologinius dalykus. Nors, negaliu pasakyti, kad labai nustebau. Studija „Blu Sky“ vos ne kas antrame savo filme pateikia tokio lygio juokelius.
Herojai filme irgi turi savo pliusų ir minusų. Iš geresnių veikėjų, kuriems pavyko atsiskleisti ir filmui bėgant pasikeisti, išskirčiau Ferdinandą, Valentą bei ežius. Pastarieji dar bandė juokauti ir jiems tai sekėsi neblogai. Užtat buvo ir keli labai nervinantys herojai kaip ožka Lupė ir arkliai. Bet beveik visuose filmuose būna tokių herojų. Užtat kas labai patiko, tai zuikutis. Epizodinis veikėjas, bet taip jis gerai įsipaišė į rodomą veiksmą, jog buvo smagu stebėti jo pasirodymą ekrane.
Be humoro, daug dėmesio yra skiriama pačiai koridos kultūrai, kuri išpopuliarėjo Ispanijoje, Meksikoje, Portugalijoje ir net Prancūzijos pietuose. Ir nors tai labai makabriškai atrodanti pramoga, tačiau tai visgi neatsiejama Ispanų kultūros dalis. Nuodugniai yra papasakota apie bulius ir apie matadorus, kurie su jais kaunasi dėl šlovės ir pinigų. Asmeniškai man ši filmo dalis patiko labiausiai, bet tik dėl vienos priežasties – gal po šio filmuko kai kurie žmonės ir tuo pačiu vaikai nustos žavėtis šiais kruvinai atrodančiais pasirodymais, kuriuose yra žalojami ir žudomi gyvūnai.
Visumoje, naujas „Blu Sky“ studijos projektas palieka itin pozityvų jausmą, todėl jį galima rekomenduoti ne tik mažiems kino mylėtojams, bet ir jų tėveliams bei seneliams. Kartu tai yra ne vien tik šeimai skirta juosta, o universalus filmas, kuris turėtų palikti įspūdį bet kuriai žiūrovų amžiaus grupei.
Techninė juostos pusė
Stipresniu filmo koziriu tampa ir kokybiška animacija, kuri džiugina savo kruopštumu ir detalumu pateikiant miestus, fermas, patalpas ir veikėjus. Nuo A iki Z gerai atliktas vizualinis darbas, kuris sugeba sukelti nostalgiją tiems, kurie jau buvo apsilankę saulėtojoje Ispanijoje.
Kitu pliusu yra geras vaizdo ir garso montažas. Dėl to juosta žiūrisi ne tik maloniai ir vientisai, bet dar ir kažkiek sukelia įtampos jausmą, kai žinai, jog vienas ar kitas veikėjas atsiduria nepavydėtinoje situacijoje.
Ir muzika... Muzikinė dalis taip pat smagi. Šičia, be gerą nuotaiką sukuriančių instrumentinių kompozicijų, galime išgirsti ir tokius hitus kaip Nicko Jonaso dainą „Home“, kultinę „Macareną“, kurią sudainavo Los del Rio, bei energija spinduliuojantį Pitbull hitą „I Know You want Me“.
Aktorių kolektyvinis darbas
Labai retai einu žiūrėti lietuviškai dubliuotų filmų, nes tiesiog netikiu, kad mūsų dubliažo profesionalai sugebės maksimaliai perteikti visas personažų emocijas taip, kaip tą padarė aktoriai originalioje versijoje. Žinoma, būna malonių išimčių, bet dažniausiai tenka patirti diskomfortą.
Tačiau šįkart dėl tam tikrų priežasčių pasirinkau lietuviškai dubliuotą variantą ir pasigailėjau. Įgarsinimas tiesiog tragiškas. Ir čia ne dėl to, jog aktoriai, kurie įgarsino veikėjus padarė kažką blogai, bet jų balsai ir intonacijos buvo netinkamos patiems personažams ir jų tipažui. Blogiausia, jog kai kas galvojo, kad padaryti kaimietišką akcentą keliems veikėjams bus juokingu ėjimu. Tik kažkodėl salėje tarp šimtų vaikų niekas iš to nesijuokė.
Teks dabar eiti antrą kartą, kad išgirsti originalius personažų balsus, tarp kurių ir Ferdinandą įgarsinusį Johną Ceną.
Verdiktas
„Bulius Ferdinandas“ – smagus skambančia muzika, puikiai nupieštas bei ypatingai savo nuotykiais ir humoru žvalus animacinis filmukas, kuriame ganėtinai rimtai pamokslaujama apie nusistovėjusius visuomenės stereotipus ir požiūrį į kitokį mąstymą turinčias asmenybes.
Filmo anonsas:
